Kaip Jevrosojūzas naikina Lietuvos žemės ūkį

Autorius: Anno Šaltinis: https://cont.ws/@aleksanderzap... 2018-08-25 02:27:26, skaitė 559, komentavo 0

Kaip Jevrosojūzas naikina Lietuvos žemės ūkį

Akivaizdus Europos žemės ūkio plėtros programos rezultatas.

Į Pribaltiką atėjo karštis. Ar tai dėl per didelio pasaulio pramonės išmetamo anglies dioksido kiekio, ar tai yra dėl natūralių globalaus masto pasaulio gamtos procesų stichijos, palyginus su kuriais žmogaus veikla yra tik lašas jūroje - klausimas lieka atviras, tai mokslui dar nėra žinoma. Nepaisant to, Lietuvos vyriausybė dėl sausros paskelbė įpatingą situacijai šalyje. Pasak specialistų, respublikos žemės ūkis šiemet yra nedarinks maždaug apie 20-30% derliaus.

Respublikos žemės ūkio ministras paprašė Jevrokomisijos teikti skubią pagalbą Lietuvos ūkininkams. Anksčiau tokiomis kritinėmis aplinkybėmis Briuselis teikė paramą, tačiau šį kartą ji atsisakė to tiesiai ir nedviprasmiškai.

Formaliai ES pozicija teisiškai yra nepriekaištinga. Jevrosojūzo žemės ūkio sistemoje yra finansinių draudimų mechanizmas įvairių nemalonių įvykių atvejams. Kažkas panašaus į CASCO automobilių savininkams. Be kita ko, yra galimybė apsidrausti nuo sausros. Apskritai tai logiška. Net atsižvelgiant į šiuolaikinius technologinius pasiekimus, žemės ūkis kaip veiklos rūšis vis dar egzistuoja penkerių metų ciklais, labai priklausomais nuo klimato.

Iš penkerių vienas po kito sekančių metų ciklo vieni metai visada buna superderlingi.. Lietuvoje tokie buvo 2016 metai. Vieni metai visada buna "be derliaus". Kiti trys - vidutiniški. Jei bent du iš jų yra sėkmingi, tada penkmetis pasirodė esąs sėkmingas, ir aruoduose kaupiasi žymus pereinantis balansas. Jei išpuola du nederliai iš eilės, be to, plius trečiasis "labai vidutiniškas", tada senovėje prasidėdavo badas.

Nuo tų laikų iš esmės nedaug kas pasikeitė. Rinkų globalizacija ir logistikos išsivystimas labai praplėtė derliaus likučių perkėlimo ribas, tuo iš esmės žymiai išlyginant krizinius šuolius jų viršūnių vietose. Kuo didesnis bendro ūkio plotas, tuo mažesnė tikimybė, kad tuo pačiu metu bus nederlius visur. Ir, žinoma, plačiai buvo išvystyta rizikos draudimo sistema.

Tačiau, kaip dabar paaiškėjo, nuo 2012 metų dauguma Lietuvos ūkininkų nebepirko draudimo "nuo sausros". Jis yra vienas iš brangiausių ir smulkiems ūkininkams , matyt, pasirodė nereikalingas. Į ką ES ir nurodė. Jei jie patys nesiėmė priemonių rizikai apdrausti, tai kodėl dabar tai turėtų kompensuoti likusi Europa?

Ir štai nuo šio momento prasideda pats įdomumas. Jevrokomisija, be kita ko, pateisino atsisakymą dar ir tuo faktu, kad tik smulkūs ūkiai nukentėjo nuo gamtinio kataklizmo, tuomet kada stambiuose padėtis visumoje yra daug geresnė. Dideli ūkiai, tai yra tie 3,5%, kurių dydis viršija 100 hektarų ir kuriems priklauso daugiau nei 50% visų žemės ūkio paskirties žemių Lietuvoje. Taigi "visumoje" padėtis nėra tokia jau ir kritiška.

O ir apskritai, 2007-2013 m. Jevrosojūzas tiesiogiai įgyvendino Lietuvoje pagrindinę kaimo plėtros programą. Jai iš viso buvo išskirta 2,287 mlrd. eurų, iš kurių Jevrosojūzas padovanojo 1,766 mlrd. eurų. Palyginimui, visas nominalusis Lietuvos BVP 2011 m. sudarė 28,5 mlrd. Eurų. (40 milijardų $). Taigi šiuo metu respublikos žemės ūkis turi būti stiprus, apmokytas ir masinis. Tame tarpe įskaitant ir tai, kad vienas iš programos tikslų buvo masinis miestiečių įtraukimas į ūkininkavimą. Remiantis ataskaitomis, programa yra baigta daugiau nei sėkmingai. Tai ko gi jūs dabar ?

Tiesa, jei pasiskaityti pačią programą, galima lengvai pamatyti, kad daugiau nei 70% pinigų buvo išleista labai keistoms savotiškoms kryptims organizuoti . Pavyzdžiui, pusė pinigų buvo skirta taip vadinamai "pimajai krypčiai" keturių deklaruotų. Joje busimi ūkininkai buvo mokomi vesti "pusiau natūralų ūkį" (3% išlaidų), jauniesiems ūkininkams įsikurti (8,6% išlaidų), ankstyvam pasitraukimui iš prekinės žemės ūkio produkcijos gamybos (12,6%) ir miškininkystės vystymui (11%).

Kitaip tariant, ES programa, skirta Lietuvos kaimo vystymui atviru teksto skiriama jo maksimaliai gražiam sunaikinimui stambių dvarų naudai. Ne, stambūs dvarininkai pagal ją nieko negauna, "pagalba" visumoje ir pilnai nutaikyta į žmonių iš mažėjančio pramoninio sektoriaus svajonių apie nuosavą ūkį gamtoje realizavimą. Tačiau faktiškai jie buvo mokomi tik varkytis savo darže asmeniniams poreikiams patenkinti. Nes "ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio produkcijos gamybos" kaip tik ir reiškia kuo greičiau baigti auginti produkciją pardavimui. O "miškininkystės vystymas", tai iš esmės elementarus mokymas rinkti to kas auga įprastai ir savarankiškai.

Dar labiau įdomiau atrodo "antroji kryptis". Iš skirtų jai 803 milijonų eurų, 43,9% buvo išleista agrarinės aplinkosaugos išmokoms, tai yra, kalbant žmogiškai, ariamą žemę palikti dirvonuoti. Tai būtent tas atvejis kada ūkininkams buvo numatyta už tai, ką jie nieko negamintu. O daugiau nei 16 proc. pinigų tiesiogiai buvo nukreipta į ariamos žemės užsodinimą mišku. Bet kokiam protingesniam ūkininkas tai skamba kaip idioto kliedesiai, tačiau per septynerius metus Lietuvoje kryptingai vien tik tam išleido 55,4 mln. eurų, pagal "Pirminį miško įveisimą ant žemės ūkio paskirties žemės"! Ir dar daugiau - tikslingam užmiškinimui "nenaudojamos ariamos žemės".

Ar verta stebėtis briuseliškų valdininkų "dėjimu ant visko"? Viskas padaryta, norint, kad 80% Lietuvos ūkių darbas būtų nereikalingas niekam. Dabar jų kiekį galima apskritai kuo ramiausiai sumažinti. Kokia pagalba, kokios piniginės išmokos, ir apskritai apie ką čia kalbate? Pagrindinėse ES šalyse trūksta darbo rankų mažai kvalifikuotose srityse. Kas čia dar kam neaišku?