Kenksmingi patarėjai (0)

Anonimusas
+ 3 - 0
Autorius: ŠeimaIrNamai.eu
Šaltinis: http://seimairnamai.eu/kenksmi...
7536-09-21 (2018 m.), skaitė 135
0

Žmonėms neduok pavalgyti, tik leisk kam nors ką nors patarti. Ir nesvarbu, prašo jų kas nors patarimo, ar neprašo. O kai iš visų pusių liejasi patarimai, tarsi iš gausybės rago, darosi sunku atskirti, kur išmintis, o kur – tušti žodžiai. Kokių žmonių patarimų derėtų vengti?

Fanatikai

Jie duoda maždaug tokius patarimus: „natūralu, kad tavo vaikas neklauso. O kaip jis klausys, jeigu visame pasaulyje spinduliuoja milijonai mobilių telefonų? Turi tuojau pat eiti su manimi į draugijos „Paskutiniojo Teismo Spinduliavimas“ susirinkimą!“

„Atleido iš darbo? Prieš pat atostogas? Turėk tai galvoje, kai eisi balsuoti!“

„Vyras turi meilužę? Taigi jūsų lova pastatyta ne pagal Feng Šui. Tuojau mes viską perstatysime ir viskas susitvarkys, pamatysi“.

Kiekvienoje žmonių, kurie vienijasi pagal pomėgius ar įsitikinimus, bendrijoje atsiras fanatikų, kurie įsigudrins įbrukti savo idėjas netgi į patį nekalčiausią pokalbį. Jie kantriai laukia net menkiausios galimybės įkišti savo trigrašį, o jau kai sulaukia… Jie yra lygiai tokie pat įkyrūs, tiek pat atsparūs natūraliai žmonių reakcijai „atsikabink!“ kaip ir bet kurie kiti sektantai. Įvairaus plauko fanatikais knibždėte knibžda socialiniai tinklai, pradedant vegetarų, baigiant karingų ateistų ar kovotojų prieš alkoholį bendrijomis.

Šie žmonės ne šiaip dalina patarimus, kai jų to niekas neprašo. Jie reikalaus, tikrins, kaip jūs tų patarimų laikotės. Jeigu jums kilo finansinių problemų, o pažįstamų rate yra tokių fanatikų, pasiruoškite atakai. Nes fanatikas įsitikinęs – jūsų problemos išsispręs tik tada, kai imsite mąstyti kaip jis ir kai prisijungsite prie jo bendraminčių. Ir jeigu jūs kol kas dar nepasiekėte pakankamo nušvitimo laipsnio, fanatikas pats „gelbės“ jus bet kokia kaina.

Jis daro tai be jokių piktų kėslų. Tiesiog fanatiko gyvenimas – tai nesibaigianti kova dėl idėjos, ir šita kova užverda visose sferose, su kuriomis tenka susidurti fanatikui. Jūsų asmeninės problemos fanatikui – tai tik dar vienas mūšio laukas tame pabaigos neturinčiame kare. Jūs esate jam tik dar vienas strateginis punktas, kurį fanatikui reikia užkariauti. Ir dar vienas potencialus karys jo bendraminčių armijai.

Košmaras? Tačiau absoliuti fanatikų priešingybė atrodo ne ką geriau…

Pataikūnai

Nežiūrint į tai, kad mes nuo mažens žinome pasakėčią „Varna ir lapė“, vis tiek daugybė žmonių užkimba ir toliau užkibs ant pataikūnų kabliuko. Šita patarėjų rūšis operuoja maždaug tokio tipo patarimais:

„Na ir kas, kad į pokalbį dėl darbo nuėjai su senais marškinėliais? Baisaus čia daikto – skylės. Tai dar nereiškia, kad tu blogas specialistas!“

„Jeigu ji sukritikavo tavo darbą, tai tik todėl, kad pavydi. Neklausyk jos, dirbk toliau. Tu susigaudai savo sferoje kur kas geriau“.

Šie žmonės realiai pavojingi. Jie visada žino ką ir kada pasakyti. Jie juokiasi iš visų jūsų pokštų. Kiekvieną jūsų girtų filosofijų seansą jie vadina gilaus mąstymo šedevrais. Kad ir kokią kvailystę jūs padarytumėte – jie visada pavadins tai išmintingu sprendimu, kuriam jie pasirengę pritarti, žvelgdami į jus ištikimomis akimis. O kas galvoja kitaip, savaime aišku, yra pavyduoliai ir idiotai.

Įsiteikinėjama toli gražu ne vien viršininkams. Tačiau kokios nors naudos pataikūnai visada tikisi. Emocijos, seksas, finansai, padėtis visuomenėje, pažintys, nemokami gėrimai…

Šitas reiškinys paplitęs visur aplink mus.

Pati gražiausia mergaitė klasėje apsupa save niekuo nepasižyminčiais klasiokais, kurie visur sekioja ją ir pataikauja. Viršininkas apsupa save pavaldiniais, iš kurių neišgirsi nieko doro, išskyrus susižavėjusius aikčiojimus. Lyg ir nieko baisaus. Kol kalba neužeina apie patarimus.

Patarti ką nors protingo nė vienas toks žmogus nepajėgus, nes vertingas patarimas gali skambėti visai ne taip, ką esate pratęs girdėti iš savo aplinkinių. Dar daugiau – problemų sprendimas dažniausiai susijęs su būtinybe keistis, o dauguma tai daro labai skausmingai.

„Nori žinoti, kodėl su tavimi niekas negali sugyventi? Todėl, kad esi grubus ir savimyla. Pamėgink elgtis su žmonėmis pagarbiau“.

Toks patarimas gali baigtis santykių nutraukimu. O pataikūnas niekada šitaip nerizikuos, bent jau kol jam iš jūsų kažko reikia. Dėl to ir kalbos jo bus visiškai kitokios: „Koks tu alkoholikas? Tiesiog mėgsti atsipalaiduoti, tai visiškai normalu, visi taip gyvena“.

Jeigu apsupote save pataikūnais, gausite būtent tokius patarimus, kol jūsų neišneš kojomis į priekį. Štai dėl ko šie žmonės yra realiai pavojingi – su jais malonu leisti laiką. Visi mėgsta pagyras, niekam nepatinka kritika. Tačiau be kritikos mes negalime augti – tai tas pats, kas pasodinti augalą į palankią dirvą ir patogų vazoną ir neduoti jam jokių maistinių medžiagų.

Kurstytojai

Šitie svaidosi tokiais patarimais:

„Jis ir vėl pavėlavo į pasimatymą? Kiek tu gali tai kentėti? Tau reikia jį mesti ir pradėti naują gyvenimą. Nenustebčiau, jeigu jis tau dar ir neištikimas.“

„Jeigu kažkas tai drįstų pasakyti man, aš jį pripločiau. Jeigu tu tai pakęsi, jis nesustos, kadangi pati leidi jam šitaip su savimi elgtis“.

Ar teko buvoti kompanijose, kai po kelių tostų įsiplieskia konfliktas – visiškai tuščioje vietoje, o paskui kas nors išeina, garsiai trenkdamas durimis? Visą likusį vakarą kalbos bus maždaug tokia tema: „Kokia musė jį įkando?“ ir „Jūs matėte, dėl kokių niekų jis užsivedė?!“ Žmonės mėgsta konfliktus. Geras konfliktas pagyvins bet kokį renginį.

Jeigu jūs žmonėms pasiskųsite, kad kažkoks nenaudėlis užėmė jūsų vietą automobilių aikštelėje, būtinai atsiras patarėjų, kurie ims įtikinėti, jog „tokius reikia pamokyti“ pačiais radikaliausiais būdais: pradurti padangas, išdaužyti priekinį stiklą ar išteplioti automobilį kokia nors ne itin malonia substancija.

Pats patarėjas vargu ar ryšis tokiam žygdarbiui – jam pakanka sveiko proto, kad suprastų, kuo tai baigsis. Bet kadangi problemos gresia kitam, tai kodėl ne?

Konfliktas – puiki priemonė nuoboduliui prablaškyti. Tokia žmogaus prigimtis – reikia, kad aplinkui kunkuliuotų aistros ir, pageidautina, kuo stipresnės. Dėl to visada atsiras patarėjų, kurie džiaugsis galėdami pastūmėti jus link tokio sprendimo, kuris leis jiems pasismaginti. Jie gali patarti jums, kad pagaliau išrėžtumėte viršininkui viską, ką apie jį galvojate ir pasišalintumėte išdidžiai pakelta galva. Jeigu reikėtų, jie žinoma, padarytų tą patį, tačiau… Reikia juk šeimą maitinti, kreditą padengti… Dėl to jie geriau patars jums, kad ir jų fantazijos realizuotųsi, ir be darbo neliktų.

O jeigu prieisite prie kurstytojo po poros savaičių po to, kai paklausėte jo patarimo ir papasakosite, kokią baudą turėjote sumokėti už kaimyno automobilio sugadinimą, ar kad nebegalite susirasti naujo darbo, jis nė kiek nesutriks.

Patirties neturintys visažiniai

Iš jų galima išgirsti tokių patarimų:

„Mesti rūkyti – grynai valios pastangų klausimas. Tiesiog nutark mesti ir mesk. Pasižiūrėk į mane – aš niekada nerūkiau ir jaučiuosi puikiausiai!“

„Tau reikia eiti dirbti sekretore. Ten praktiškai nėra ką veikti. Sėdi sau priimamajame tokia visa išsipusčiusi, na, kavos šefui padarysi, dar ten ką norės. Ir pinigai visai neblogi…“

Žmonės, kurie kažkur kažką nugirdo ir ėmė laikyti save visų klausimų ekspertais – labiausiai paplitęs patarėjų tipas. Jie iš visos širdies trokšta jums gėrio ir gali būti netgi neblogai teoriškai pasikaustę tuose klausimuose, apie kuriuos kalba. Tačiau jie neturi to, ko dėka jie išties taptų vertingais draugais – patirties.

Vaikų neturintys žmonės dosniai dalina patarimus, kaip reikia tuos vaikus auklėti. Tikrus tėvus tie patarimai tik linksmina, nes visi mes kažkada patys įsivaizdavome kaip „teisingai“ augs mūsų mažasis. O paskui, kai tas mažasis gimė, visos teorijos subyrėjo į šipulius. Yra didžiulis skirtumas tarp fantazijų apie žvaigždes ir realaus skrydžio į kosmosą.Įsivaizduokite, kad ėmėte įrodinėti astronautui Neilui Armstrongui, kuris pirmasis išsilaipino Mėnulyje, kad jis vaikščiojo po Mėnulį neteisingai, reikėjo stipriau atsispirti nuo paviršiaus, nes visi iki šiol atlikti tyrimai byloja, kad šis metodas efektyviausias. Ar dar kažką panašaus.

Net jeigu jūs kokių nors mokslų daktaras, vis tiek jūsų samprotavimai yra absoliutus nulis, lyginant su realia patirtimi. Su tėvais – ta pati istorija. Vaikų psichologijos kursai neverti nė sudilusio skatiko, kol nebus lūpdažiu išpaišyti visi jūsų tapetai, kol vaikas neprisikas prie saldainių dėžutės viršutinėje lentynoje, kurią jūs, per savo naivumą, laikėte absoliučiai nepasiekiama vieta.

Ta pati istorija su patarimais kaip kovoti su depresija ar kenksmingais įpročiais. Jeigu neturite analogiškos patirties, niekada nesuprasite, ką jaučia ir išgyvena kitas žmogus. Jūs visiškai skirtingai mąstote. Tai tas pats, kas mėginti žodžiais paaiškinti, koks egzotiško vaisiaus, kurio žmogus iki tol nematė ir neragavo, skonis. Tai, žinoma, nereiškia, kad padėti narkomanui gali tik narkomanas. Bet jeigu niekada nedirbote su priklausomais nuo narkotikų žmonėmis, jeigu kažko panašaus nepatyrė kas nors iš draugų ar artimųjų – nesišvaistykite visiškai beverčiais patarimais.

Tai ne tik beprasmiška. Tai gali būti pavojinga.

Šaltinis

100% Plius 100% Plus
0% Minus 0% Minus
3   0
Komentarai: 0

Siųsti komentarą




VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI