Apie skiepus: „Kodėl tai slepiama nuo mūsų, medikų?“

Autorius: Infa.lt Šaltinis: http://infa.lt/18442/apie-skie... 2018-09-21 12:55:23, skaitė 881, komentavo 0

Michailas Svatkovskis – medicinos mokslų kandidatas, ortopedas, pediatras, būsimas osteopatas ir didelę praktiką turintis flebologas. Ir, ko gero, pirmasis gydytojas, kuris savo asmenine iniciatyva pravedė moksleivių sveikatos tyrimą padedant srities švietimo departamentui. Rezultatai tikrai sukels nerimą tėvams, kurių vaikai dažnai serga – bet to be aiškių priežasčių.

Beje, Michailas Svatkovskis mano, jog gauti rezultatai turi priversti sunerimti visus – medikus, pedagogus, valdininkus.

Vaikai skirtingi, skundai vienodi

– Plataus masto tyrimo idėja užgimė planinio vaikų nuo 4-5 iki 13-14 metų amžiaus patikrinimo pasekoje: pas mane į priėmimą atėjo labai mažai sveikų vaikų. Aš netgi pasakyčiau taip – nieko. Tai ir pažadino mintį: kažkas vyksta su mūsų vaikais.

Pagal statistiką, RF teritorijoje šiai dienai gimsta ne daugiau nei 5 procentai sveikų vaikų. Skaičiai nežadinantys vilčių – norėjosi padaryti savo, labiau optimistines išvadas. Aš paprašiau pagalbos bendrame moksliniame tyrime švietimo departamento vadovą A. Čuriną. Mes dirbome trijose mokyklose – tai ekonomikos-teisės licėjus, fizikos-matematikos licėjus ir mokykla № 10.

Ir, deja, mūsų tyrimai patvirtino statistinius duomenis: sveikų vaikų skaičius siekė maždaug 4 procentus. Vaikus apžiūrėjo traumatologai-ortopedai ir neurologas: pėda ir laikysena – tai kuo skundžiasi moksleiviai, kai užsiima sportu, fizine kultūra ar sėdi suole, ir jų tėvai: vaikas susikūprinęs, kreivai stato kojas vaikščiodamas, nudrožia avalynę. ..

Mes sąmoningai pasirinkome antrąsias klases, nes pirmaklasiai ir jų šeimos dar tik integruojasi į mokymo procesą – čia ir būreliai, ir mokykla, – ir tėvams ir vaikams sunku. O trečioje klasėje vaikai paaugę ir jau turi tokią rimtą patologiją, kurią sudėtinga gydyti. Todėl antra klasė – amžius, kai viską dar galima atsekti ir kažką pakeisti.

Jeigu aš išvardinčiau daugumos tyrime dalyvavusių vaikų skundus, daugelis tėvų tame atpažintų savo vaikus. Pirma, nuovargis. Vaikai negali išsėdėti užsiėmimuose. Jie negali pilna apimtimi atlikti užduočių. Ne visi susitvarko su standartiniais reikalavimais fizinio lavinimo pamokose. Toliau – hiperaktyvumas. Bloga atmintis. Blogas miegas. Kaprizingumas. Skundai galvos skausmais, nuovargiu, padidėjęs prakaitavimas. Jie visi lyg ir nesusiję tarpusavyje. Ypač, stengiantis nepastebėti šio tarpusavio ryšio.

Pasidarė injekciją – ir nuėjo… per gydytojus

Tai, ką aš pasakysiu dabar, nepatiks labai daugeliui: visa tai – galvos smegenų intoksikacija sunkiaisiais metalais. Klausimas: iš kur atsiranda sunkieji metalai mus supančioje aplinkoje? Mes nevalgome gyvsidabrio, urano… Iš tiesų sunkieji metalai labiau prieinami, nei mums norėtųsi. Į mūsų vaikų organizmus jie dažniausiai patenka kartu su skiepais.

Yra aiškus įrodymas to, jog kiekvienoje vakcinoje yra mažiausia keletas komponentų, kurie nuodingi žmogaus smegenims. Kiekvienoje vakcinos dozėje yra aliuminis, formaldehidas. Kiekvienoje vakcinos dozėje yra gyvsidabrio druska – timerosalis (tiomersalis). Ji 20 kartų nuodingesnė, nei pats gyvsidabris. Nei ant vienos ampulės tas nerašoma.

Pirmas klausimas: kodėl tai slepiama nuo mūsų, medikų?

Antras klausimas: kodėl tie, kurie turi šią informaciją, vadinasi kaip tik nori, bet tik ne sveikatos apsaugos specialistais?

Savo tyrimo eigoje aš įsitikinai, jog visi vaikai su aukščiau išvardintais skundais iš tiesų turi intoksikaciją sunkiaisiais metalais, ir išsiaiškinau, jog jie visi yra praėję pilną vakcinacijos schemą.

Abu mano sūnūs buvo skiepyti vieną kartą, – gimdymo namuose. Abu – su komplikacijomis. Vaikas, kuris gavo skaičių 9 pagal Apgar skalę – tai praktiškai sveikas vaikas. O po pirmo skiepo jis tapo nuolatos ir ilgai sergančiu. Koks ryšys? Tai lyg ir visiškai jokio..

Antras vaikas iki vakcinacijos buvo apžiūrėtas pediatro ir pripažintas sveiku. Po vakcinacijos neurologinė komplikacija. Man, kaip žmogui su aukštuoju medicininiu išsilavinimu jokių įrodymų daugiau nereikia. Labai dažnai mamos man sako, jog pediatrai nesusieja tų ar kitų ligos būsenų su vakcinacija. Tai yra, pasak jų logikos, „po“ – nereiškia to pasekmės.

Visi žino, jog už stalo reikia sėdėt tiesiai. Bet, jeigu mes, medikai, tikimės, jog vaikas pats atsisės tiesiai ir jam neišsivystys skoliozė (stuburo iškrypimas) – tai profanacija. Vaikas turi sėdėti tiesiai, jeigu jis tą gali. O jeigu jo smegenys negali valdyti jo smegenų ir išlaikyti teisingą sėdėseną?

Pamokose jam blogai. Jo būklė neleidžia jam papratai užfiksuoti savęs 45 minutėms ir žiūrėti į mokytoją. Jam nejauku. O mokytojas: taip, visiems sėdėti vietose! Jis negali suprasti, kad vaikas nesugeba savęs užfiksuoti vietoje, kad jo smegenys šaukia: man blogai!

Mūsų vaikai laksto gatvėmis, jie pešasi, ir ačiū Dievui. Tai jų gydymas. Judėjimas išveda toksinus iš organizmo. Pasak mūsų tyrimo, vaikų, kurių sveikatos rodikliai yra patenkinami – tai tie, kurie reguliariai užsiima fiziniu lavinimu. Jie greičiau atsikrato toksinų, nei mažai judantys vaikai.

Laikyti šią problemą būdinga tik Rusijai – negalima. Iki 1990 metų – tai oficialūs duomenys esantys PSO tinklapyje – onkologiniai susirgimai buvo sutinkami retais atvejais. Šiandien jie užima antrą vietą pasaulyje pagal mirtingumą. Sergančių autizmu vaikų, išsivysčiusiose šalyse, kur vakcinacija privaloma yra daugiau, nei tose, kur skiepai daromi savanoriškai.

Be to, įrodyta, jog egzistuoja koreliacija tarp skiepų nuo hepatito B ir sergamumo pirmo tipo cukriniu diabetu, kuris reikalauja iki gyvenimo pabaigos leistis insulino injekcijas.

Klausimai yra? Klausimų nėra!

Šiandien išsiskyrė medikų nuomonės ir supratimas apie tai, kas gi yra žmogaus sveikata. Pasak PSO apibrėžimo, tai ne tik ligos nebuvimas, o pilnos fizinės, psichologinės ir socialinės gerovės būsena, kuriai esant nėra jokių atskirų organų ir organizmo sistemų funkcijų sutrikimų. Kai žmogus ateina pas gydytoją, pastarojo užduotis – išsiaiškinti ligos atsiradimo priežasties-pasekmės ryšius. Vaikai, kurie ateina pas gydytojus, ligotais tampa ne staiga.

Žmogaus sveikata susideda iš trijų komponentų – dvasinio, mentalinio ir fizinio. Šiuolaikinė sveikatos apsaugos finansavimo sistema, nepriklausomai nuo šalies, – nukreipta tik į fizinius faktorius. Mentaliniai ir dvasiai visiškai atmetami. Visi pinigai dabar išleidžiami tik gydymo ir diagnostikos sistemų modernizavimui. Ne daugiau. Nė žodžio nekalbama apie pinigų skyrimą sanitariniam epidemiologiniam darbui, švietimui.

Šiandien mes renkame mūsų šalies išsigimimo visuose lygmenyse vaisius, todėl, kad rūpinamės vien tik fizine sveikata.

Vaikų sveikatos būklės tyrimas mums išsiliejo į socialinę problemą. Kai aš su tyrimo rezultatais rankose pasisakiau prieš mūsų srities žinomus žmones, pranešiau skaičius, papasakojau, kokių būdu galima išeiti iš šios situacijos, o po to paklausiau: kokie klausimai?

Salėje tvyrojo kapų tyla. Nors ten sėdėjo švietimo departamento darbuotojai – žmonės, atsakantys už vaikų pasaulėžiūros formavimą. O išspręsti problemą, mano požiūriu, galima sekančiu būdu: pradžioje žinias turi gauti tie, nuo kurių priklauso sprendimų priėmimas – mokyklų direktoriai, mokytojai, tėvai.

Turi būti vieningas reglamentuojantis organas – informacinis centras, portalas – kuris suteiks patikimą informaciją, neiškreiptą viena ar kita forma, tos ar kitos medicininės veiklos krypties naudai.

O aš mokyklose, vietoje plakatų, propaguojančių sveiką gyvenimo būdą, mačiau tik vakcinų reklamą. Reikėtų keisti pačių medicinos darbuotojų švietimo sistemą. Ne paprastai pasodint juos į federalinius standartus ir mokėti atlyginimą už tai, kad jie fiksuoja kuo daugiau sergančių žmonių. Būtina, kad gydytojai būtų suinteresuoti sergančių žmonių skaičiaus mažėjimu!

Man pasakojo apie moterį, kuri savo apylinkėje užsiėmė ne visai įprastais gydymo būdais. Ir labai sėkmingai: gydytojo kabineto lankymas iš jos apylinkės pacientų buvo kolosaliai žemas. Pacientams nereikėjo vėl kreiptis pagalbos. Už tai ją išbarė vyriausias gydytojas. Pasakė: tu bloga gydytoja. O tas gydytojas, kuris yra užverstas darbu – medicinos kortelių pildymu, vaistų išrašymu, siuntimu pas kitus specialistus – puikus! ,

Senovės Kinijoje imperatorius mokėjo savo gydytojui tada, kai buvo sveikas. Kai jis susirgdavo, daktaras būdavo baudžiamas mirties bausme. Gera buvo motyvacija saugoti sveikatą žmogaus, už kurį jis atsako.

Interviu su autoriumi (rusų k.):

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt“ buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę SMS ar kitu Jums patogiu būdu