CŽV ir šaltasis kultūrinis karas

Versijos.lt
| +2 -0 Autorius: Versijos.lt
Šaltinis: http://versijos.lt/czv-ir-saltasis-kulturinis-karas-2/
2015-04-09, skaitė 1709
Pridėti naują straipsnį >

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

CŽV-ir-šaltasis-kultūrinis-karas-700x467.jpg

Ar teko girdėti apie tokią dailės kryptį kaip abstraktusis ekspresionizmas? Ne? O juk ji atsirado ir įgavo labai platų mastą Amerikoje, penktojo dešimtmečio pradžioje. Šiai mokyklai priklausantys dailininkai tapė sparčiai, ant didelių drobių, naudodami negeometrinius štrichus, didelius teptukus. Kartais, kad geriau išreikštų emocijas, tiesiog lašino ant drobės dažus. Daugelis amerikiečių laikė ją pražūtinga dailės kryptimi, meno išsigimimo požymiu. Jie nesuprato Marko Rotko, Vilemo de Kuningo ar Džeksono Poloko paveikslų. Tarp tokių amerikiečių buvo patys įvairiausi žmonės, nuo senatoriaus Makarčio iki laikraščių magnato Voljamo Hersto. O tuo tarpu tuo pačiu laikmečių, 1947 metais įkurta CŽV pradėjo slapta remti tokius dailininkus ir namuose, ir užsienyje.

NAUJAS ŠALTOJO KARO FRONTAS

Paremdama abstrakčius ekspresionistus, amerikiečių žvalgyba suvaidino svarbų vaidmenį viename iš labiausiai įsimintinų šaltojo karo prieš TSRS kultūrinio fronto epizode. Tuo pat metu ironiška, kad šia kryptimi dirbę slaptosios tarnybos darbuotojai netikėtai tapo bene pačiais įžvalgiausiais šiuolaikinės dailės kritikais. Jie geriau nei kiti susiję su menais žmonės ir kultūros veikėjai suprato ekspresionizmo tėkmes ir nemačiomis, tačiau aktyviai rėmė jų vystymąsi. Tuo pat metu labai didelę legalią ir viešą paramą dailininkams teikė Niujorko šiuolaikinio meno muziejus. Jo steigėjai, vadovaujami Nelsono Rokfelerio, irgi dalyvavo kultūrinėse operacijose savo fronto ruože.

Kaip savo knygoje „CŽV ir meno pasaulis: kultūrinis šaltojo karo frontas“ parašė britų žurnalistė ir režisierė dokumentalistė Frensė Stonor Sonders, 1953-1977 metais daugiausia ekspresionistų pritraukė tarptautinė Niujorko muziejaus parodų programa. Parodose dalyvavo visiškai skirtingi dailininkai. Parodų salėse lankytojai galėjo pamatyti ir Marko Rotko „gėlių laukus“, ir Vilemo de Kuningo iškraipytas moteriškas figūras, ir pilnas galingos energijos Džeksono Poloko drobes.

Parodos „Dvylika amerikiečių dailininkų ir skulptorių“ (1953) ir „Naujoji Amerikos tapyba“ (1957) tapo ženkliais kultūrinio gyvenimo įvykiais. Padedant ir lydint žmonėms iš Lenglio, parodos keliavo po užsienį, skelbdamos ir demonstruodamos JAV pranašumą meno srityje. Jos pristatė užsienyje naują neįprastai sudėtingą JAV įvaizdį, neturintį nieko bendro su oficialia politika. Parodose į pirmą planą buvo išstumti netradiciniai, neįprasti dailininkai. Jų kūryba buvo pristatoma kaip pats ryškiausias laisvojo pasaulio pasireiškimas.

KULTŪRINIO KARO KAREIVIAI

Netrukus po II Pasaulinio karo pabaigos Vašingtonas suprato, kad kova su TSRS nebus karine priešprieša. Ši nuomonė įsivyravo po to, kai paaiškėjo, jog Maskva turi atominį ginklą. Į pirmą planą išėjo kova kitose kryptyse. Labai svarbiu tapo kultūrinis frontas, kur buvo išsikeltas uždavinys neutralizuoti tarybinę įtaką.

Svarbiausia „kovinių veiksmų“ rūšimi tapo savo kultūros demonstravimas, turint tikslą įtvirtinti nuosavą prestižą ir diskredituoti priešą. Pradėta ieškoti „nepriklausomų“ intelektualų. Prireikė autoritetingų kūrybiškų žmonių, kurie pritartų reikalingoms idėjoms ir galėtų jas skleisti.

Strateginių tarnybų valdyba, o paskui ją pakeitusi CŽV pradėjo paslapčia ieškoti ir remti tinkamas kandidatūras intelektualų ir menininkų aplinkoje. Žvalgybos darbuotojai domėjosi visų pirma literatūra, muzika, tapyba, filosofija. Jiems reikėjo kūrybingų asmenybių, kurios nei viešai, nei privačiai nepalaikytų Vašingtono politikos. Ir tuo pat metu priklausomybė intelektualiniam elitui suteiktų joms galimybę skleisti idėjas apie kapitalistinio bloko pranašumą mene ir pasaulėžiūroje, tuo pat metu demaskuojant tarybinę sistemą. Ypač kruopščiai buvo ieškoma kandidatų tarp kairiųjų pažiūrų atstovų, kartais netgi buvusių komunistų. Kultūrų karui reikėjo žmonių, kurie nepripažintų kapitalizmo, tačiau visiškai atmestų ir stalinizmą, kaip kad 1950 metais miręs anglų rašytojas Džordžas Orvelas.

CŽV INTELEKTUALAI

CŽV-ir-šaltasis-kultūrinis-karas-1.jpg
Džeksonas Polokas

Abstraktusis ekspresionizmas pateko į CŽV akiratį tada, kai ir pačioje Amerikoje jį ne visi pripažino. Daugelis laikė jį netgi antiamerikietišku dailininkų sąjūdžiu. Aršiausi naujos pakraipos priešininkai netgi tvirtino, kad abstrakčiose drobėse esama slaptos informacijos apie JAV gynybines ir kitas valstybines paslaptis.

Tokiame fone visiškai kitaip elgėsi CŽV, kurioje dirbo labai daug Harvardo, Jeilio ir kitų universitetų absolventų. Ne vidutinio, o kur kas aukštesnio kultūros lygio žmonės, kurių dauguma kolekcionavo meno kūrinius – jie savo darbais palaikė idėją paversti JAV nauja kultūros supervalstybe. Jų nuomone, atėjo laikas perkelti kultūros židinį iš senosios Europos į jauną Ameriką. Paryžius, kuris iki II Pasaulinio karo buvo laikomas neabejotina meno sostinė, prarado pozicijas. O naujoje pasaulio sostinėje Niujorke tais metais, kai formavosi ši kultūrinė-strateginė idėja, atsirado ir susiformavo abstraktusis ekspresionizmas.

Atsirado jis, žinoma, ne pagal CŽV sumanymą. Judėjimas siekė visuomenės pripažinimo ir žinomumo ne vienerius pokario metus. Dailininkams ypatingai pagelbėjo skandalas, kai jie apkaltino Metropoliteno muziejų Niujorke tuo, kad jis sąmoningai ignoruoja jų drobes. Tada ekspresionistai padarė kolektyvinę nuotrauką žurnalui Life. Savaitraščio viršelyje įsiamžino Barnetas Niumenas, Markas Rotko, Viljamas Baziotis, Džeksonas Polokas, Robertas Mazervelas, Vilemas de Kuningas, Adolfas Gotlibas ir Edas Reinchardas.

Jie ir tapo amerikietiškų pasiekimų meno srityje veidais. Kaip po daugelio metų prisiminė CŽV darbuotojas Tomas Breidenas, kuris koordinavo operaciją, tais metais reikėjo sugriauti neigiamus stereotipus, viešpataujančius Europoje, ypač Prancūzijoje. Pirmiausiai tai pasakytina apie nuomonę, pagal kurią JAV neturi jokios kultūros.

Eksportui skirtai dailei prireikė dailininkų, niekaip nesusijusių su JAV isteblišmentu. Pastarasis buvo asocijuojamas su Valstybės departamento buku užsispyrimu ir jo primityvia propaganda, su senatoriaus Makarčio keliama isterija, su FTB šefo Edgaro Huverio antikomunistine paranoja. Naujiems dailininkams toks elgesys netiko. Tačiau tai dar ne viskas. Nepaisant šimtaprocentinio amerikanizmo, dailininkai neturėjo turėti nieko bendro su menkai išsilavinusia beisbolo ir hamburgerių rijikų šalimi (kompanija McDonalds atsirado 1940 metais ir 1948 metais išrado „greitą maistą“).

Į šitą dvilypį tipiško amerikiečio ir neįprasto genialaus dailininko paveikslą geriausiai įsipaišė Džeksonas Polokas: fermeris iš Vajomingo valstijos, vaidingas, netuščiažodžiaujantis mėgėjas išgerti, kaubojus, o ne persikėlėlis iš Europos. Kaip dailininkas jis įkūnijo unikalų ir šiuolaikinį tapybos stilių. Tačiau čia ne visa tiesa. Realybėje Polokas dar būdamas vaikas persikėlė į Niujorką ir niekada nejodinėjo, tačiau jo vyriška išvaizda ir paveikslais visada darė reikalingą įspūdį.

PINIGAI EKSPRESIONIZMUI

CŽV-ir-šaltasis-kultūrinis-karas-2.jpg
Stambus mecenatas ir asmeninis CŽV direktoriaus Aleno Daleso draugas milijardierius Nelsonas Rokfeleris

1950 metais šaltajam karui meno srityje vesti buvo sukurtas užsienio politikos sektorius. Jam vadovauti paskirtas jau minėtas Tomas Breidenas. Naujas padalinys numatydavo uždavinius, kūrė strategiją ir taktiką, paskirstė lėšas. Tuo pat metu CŽV globoje buvo sukurtas ir Kultūros laisvės kongresas, turintis padalinius 35-iose šalyse. Nauja organizacija turėjo nemažai leidinių, įvairiausių programų, nuo simpoziumų iki koncertų ir parodų. Kongreso generaliniu sekretoriumi tapo kompozitorius Nikolajus Nabokovas, garsaus rašytojo pusbrolis. Jis laikė abstraktų ekspresionizmą tikruoju amerikietiškos kultūros pasireiškimu.

Kad galėtų finansuoti dailininkus ir kultūros renginius, CŽV įsteigė naujus fondus arba naudojosi senais. Į juos buvo nukreipiamos valstybės lėšos. Stambiu mecenatu tapo ir asmeninis Aleno Daleso, CŽV direktoriaus, draugas, turintis išties subtilų skonį, milijardierius Nelsonas Rokfeleris. Jis ne be pagrindo laikė 1928 metais įkurtą Niujorko šiuolaikinio meno muziejų savo šeimos finansiniu-meniniu indėliu į Amerikos kultūrą. Muziejui buvo skirti nemenki šeimos pinigai. Vėliau Rokfelerių fondas tapo svarbiausiu muziejaus kreditoriumi. Jeigu Džeksoną Poloką pavertė simboliu revoliucijos, kuri turėjo pakylėti JAV iki dailės aukštumų, tai Niujorko muziejus tapo šios revoliucijos varikliu.

Rokfelerių fondas finansavo beveik visus dailininkus, kuriuos pasirinko CŽV ir Kultūros laisvės kongresas savo sumanymams realizuoti. 1952 metais buvo įsteigta kasmetinė 125 000 dolerių stipendija. Šie pinigai ir kiti įnašai buvo panaudoti 1953 metų parodos Paryžiuje organizavimui. Paroda išjudino Europos vaizduojamosios dailės pasaulį. 1957 metais amerikiečių dailininkų kūriniai vėl sujaudino Europą. Šią parodą lydėjo atskira Poloko ekspozicija. Autorius buvo jau miręs prieš metus iki parodos.

Beveik visi dailininkai, kuriuos CŽV ir Kongresas panaudojo savo kultūrinėms-parodų operacijoms, nemurmėdami taikstėsi su muziejaus globa. Jie neprieštaraudami vaidino JAV kultūros emisarų vaidmenis, nors netgi nežinodami apie CŽV veiklą negalėjo nepastebėti, kad dalyvauja apgalvotoje kampanijoje, kuri turi labai tolimus nuo meno tikslus.

Tiktai vienas iš dailininkų – Edas Reinhadtas ėmė piktintis ir atvirai pasisakė prieš. Jam šito neatleido. Septintame dešimtmetyje jis tapo dailės pasaulio atstumtuoju. 1967 metais dailininkas mirė.

www

Įvertink straipsnį: +2 -0
Pridėti naują straipsnį >

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!


VISI STRAIPSNIAI LIETUVA PASAULIS KAIMYNAI SMAGUMAI


Komentarai


Naujausi 15 straipsnių

24 | 2017-08-18 | Lietuva | +5 -0
Kibirkštis
Mūsų laikmetyje yra išpilta be galo daug purvo ant Tarybų Sąjungos. Įvairiomis manipuliacijomis stengiamasi netgi apjuodinti jos pergalę Didžiajame Tėvynės Kare, nutylimos įvairios šio karo pusės, skleidžiami mitai apie TSRS „draugystę“ su fašistine Vokietija, išdavikišką TSRS politiką kovojančių prieš fašizmą armijų atžvilgiu ir t.t. Birželio 22 d. – Didžiojo Tėvynės Karo pradžios diena – yra puiki proga paneigti šiuos mitus ir parodyti tikrąjį to laiko vaizdą. Žinoma, mitų apie Didįjį Tėvynės Karą yra sukurta tiek daug, kad tam, kad visus juos paneigtume, turėtume parašyti knygą. Tad čia mes trumpai išanalizuosime tik dalį tų mitų ir pateik Skaityti toliau...
12 | 2017-08-18 | Kaimynai | +0 -0
Kibirkštis
Rugpjūčio 10-13 dienomis Leningrade vyko Rusijos Komunistų Darbininkų Partijos (RKDP) organizuota tarptautinė teorinė komunistų konferencija, skirta Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos šimtmečiui – „Spaliui-100“. Konferencijoje dalyvavo dešimtys marksistinių-lenininių partijų atstovų iš viso pasaulio: nuo Ispanijos iki Kazachstano, nuo Norvegijos iki Šri Lankos. Skaityti toliau...
18 | 2017-08-18 | Pasaulis | +0 -4
Kibirkštis
Visi žinome, kad Vokietijoje 1933-1945 m. siautėjo nuožmi, tūkstančius ir milijonus nekaltų aukų nusinešusi fašistų diktatūra, į valdžią atėjusi formaliai „teisėtu“, „demokratiniu“ rinkimų keliu. Tačiau retas kuris dabarties jaunuolis, ypač šalyje kaip Lietuva, bus girdėjęs apie Ernstą Telmaną (1886-1944) – bene žymiausią to meto vokiečių didvyrį ir patriotą, tapusį visos Europos antifašistinio pasipriešinimo veidu ir 1944 m. rugpjūčio 18 d. kritusį nuo nacistinių budelių kulkų. Kas jisai buvo? Skaityti toliau...
36 | 2017-08-18 | Lietuva | +3 -1
Tomas Dapkus
Pakomentavus ankstesniame post'e dabartinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko ir tuomečio teisėsaugos darbuotojų profesinių sąjungų lyderio Vytauto Bako laišką Rusijos režimui kviečiant bendradarbiauti kai kurie komentarai bei nauji įvykiai pasirodė tiek svarbūs, kad juos verta aptarti atskirai. Skaityti toliau...
24 | 2017-08-18 | Smagumai | +1 -0
Igoris Ašmanovas
Мы видим в СМИ и соцсетях чудовищный хайп вокруг новых технологий, «нового технологического уклада». Ему уже с полгода. Не заметить его нельзя. Ну если уже на совещаниях у Путина повторяют эти модные шумовые слова, значит, коробочка уже заполнилась доверху. Skaityti toliau...
32 | 2017-08-18 | Pasaulis | +4 -0
Algimantas Lebionka
Praėjusį pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trampas pasirašė memorandumą, kuris nurodo JAV prekybos atstovui atlikti tyrimą dėl galimų intelektualinės nuosavybės grobimo atvejų iš Kinijos pusės. Kinai, kaip mano Vašingtone, priverčia KLR dirbančias JAV kompanijas dalintis intelektualinės nuosavybės pobūdžio informacija, priešingu atveju kinai neleidžia joms čia užsiimti verslu. Kinijos valdžia pasirengusi ryžtingai atsakyti į JAV sankcijas. Apie tai kalbama Kinijos komercijos ministerijos pranešime. Skaityti toliau...
59 | 2017-08-18 | Lietuva | +3 -0
Lietuvių aktyvistų frontas
Atėjo lemiama galutinio su žydais atsiskaitymo valanda. Lietuva turi būti išvaduota ne tik nuo azijatų bolševikų vergijos, bet ir nuo ilgamečio žydijos jungo. Lietuvių aktyvistų frontas visos lietuvių tautos vardu kuo iškilmingiausiai pareiškia: 1. Senoji Vytauto didžiojo laikais suteikta Lietuvoje prieglaudos teisė žydams yra visiškai ir galutinai atšaukiama. 2. Kiekvienas be išimties Lietuvos žydas šiuo yra įsakmiai įspėjamas nieko nedelsiant apleisti Lietuvos žemę. 3. Visi tie žydai, kurie išskirtinai pasižymėjo Lietuvos valstybės išdavimo ir lietuvių tautiečių persekiojimo, kankinimo ar skriaudimo veiksmais, atskirai bus traukiami Skaityti toliau...
30 | 2017-08-18 | Smagumai | +0 -0
Julijus Štreicheris
"Roterdamo dažnasis", olandų žinių tarnyba, paskelbė šį įdomų dalyką pasaulio spaudai birželio 19 dieną 1933 metais. Taip vadinama pasaulio ekonomikos konferencija vis dar vyksta Londone. Tai yra konferencija su daug kalbų ir mažai darbų. Žydai nusprendė panaudoti konferenciją savo tikslams. Jie liepos 15 dieną paskelbė Pasaulinę žydų konferenciją. Šios konferencijos siekis yra diskutuoti ir sudaryti gaires nukreiptas prieš nacionalsocialistinę Vokietiją. Šie sprendimai ir gairės bus atneštos ir pasaulio ekonomikos konferencijon. Tuo pat metu, žydų konferencija susitars dė Skaityti toliau...
30 | 2017-08-18 | Lietuva | +4 -0
Paulius Nežinosi
Dr. Paulius Josefas Gėbelsas 10 Įsakymų nacionalsocialistams 1. Vokietija yra tavo tėvynė. Mylėk ją virš visko ir daugiau darbais, negu žodžiais. 2. Vokietijos priešai yra tavo priešai, nekęsk jų visa savo širdimi. 3. Kiekvienas tautietis, net žemiausias, yra Vokietijos dalis, mylėk jį kaip myli pats save. 4. Sau reikalauk tik pareigų, tada Vokietija irgi atgaus savo teises ir privilegijas. 5. Didžiuokis Vokietija. Tu turi teisę didžiuotis tėvyne, už kurią milijonai paaukojo savo gyvybes. 6. Tas, kas smurtauja prieš Vokietiją, smurtauja prieš tave, atsilygink jam savo kumščiais! 7. Atsilygink už tai, kas yra daroma. Jeigu t Skaityti toliau...
30 | 2017-08-18 | Lietuva | +3 -0
Paulius Nežinosi
Man atrodo keista, kad vyras, kuris, kaip kareivis, buvo šešis metus pripratęs prie aklo paklusnumo, turėtų staiga atsidurti konfilkte su vastybe ir jos konstitucija. Šito priežastys kyla iš mano jaunystės dienų. Kai man buvo septyniolika metų, aš atvykau į Vieną ir ten aš išmokau nagrinėti ir stebėti tris svarbius klausimus: socialinį klausimą, rasinę problemą ir, pagaliau, marksistų judėjimą. Aš palikau Vieną tvirtu antisemitu, mirtinu marksistinės pasaulėžiūros priešu ir vokiečių nacionalistu savo politinių principų atžvilgiu. Ir nuo tada aš žinojau, kad vokiškasis vokiškosios Austrijos likimas bus iškovotas ne tik Austrijos, bet ir Vokiet Skaityti toliau...
138 | 2017-08-18 | Smagumai | +12 -0
Blogeris Zeppelinusas
Visokių kvailysčių ir silpnaprotystės apraiškų per savo netrumpą gyvenimą regėjau. Ir net patyriau. Bet tai, ką matau savo akimis Lietuvos Žmogaus Teisių Centro FB puslapyje ant tiek kvaila ir idiotiška, kad net sunku tuo patikėti! Skaityti toliau...
137 | 2017-08-18 | Kaimynai | +7 -1
Symonas Kroydonas
Vos spėjau išnešti kudašių iš Kamenec Podolskij,kai į jį su savo mašina įvažiavo Asta Kuznecovaitė. Per savo gyvenimo draugą Mantą Jurevičių perdavė man žinutę,kad patykos manęs ir įdurs adatą į nugarą,ir tada aš būsiu užkrėstas jos nešiojamu ir platinamu ŽIV virusu,hepatitu ir visokiomis baisiomis ligomis,todėl ačiū vienam iš jūsų ,kad įspėjote,ir vos tik sužinojau ,kad Kuznecovaitė pasirodė Kamenec Podilski mieste,šokau į mašiną ir visu greičiu į šiaurę ,į Ivano Frankovską. Skaityti toliau...
75 | 2017-08-18 | Pasaulis | +7 -0
Algimantas Lebionka
Barselonos teroristų tikrieji vardai yra Merkel ir Sorošas, Junkeris ir Tuskas, Grybauskaitė ir Skvernelis, globalizmas ir liberalizmas. Tai jiems remiant vyksta Europos tautų genocidas, islamizacija ir negrizacija, tai jų dėka į Europą vežami teroristai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, melagingai vadinami „pabėgėliais“. Tai jų dėka iš mūsų vaikų, anūkų, iš visos mūsų tautos atimama ateitis. Skaityti toliau...
93 | 2017-08-18 | Pasaulis | +6 -0
Algimantas Lebionka
Piliečių susipriešinimas JAV plečiasi. Šiomis dienomis Vašingtone išniekino 16-jo JAV prezidento Abraomo Linkolno paminklą, o prieš tai nuo vandalų rankų nukentėjo keli Konfederatų šalininkų paminklai. Vienas jų lyderiui ir legendai – generolui Li Šarlotsvilio mieste. Čia susidūrimų metu žuvo trys žmonės. Kairieji sukėlė isteriją Niujorke prie Trampo dangoraižio su šūksniais „Gėda! Ne Ku-Kluks-Klanui, ne fašizmui JAV, ne Trampui!“. Protestai jau apėmė 50 JAV miestų. Feikinė spauda viskuo kaltina baltuosius nacionalistus, dešiniuosius, o spalvotuosius ir kairiuosius vaizduoja nuskriaustaisiais. Skaityti toliau...
51 | 2017-08-18 | Lietuva | +7 -1
Dr. Jonas Ramanauskas | joramlt@yahoo.com
Filosofas V. Ražvilas. Kur tik pažvelgsi į kairę ir į dešinę, į viršų ir į apačią, visur tik skamba ir skamba iš visų pakampių karksėjimas „dviguba pilietybė“, „dviguba pilietybė“. Visiškai negalima suprasti, koks velnias tiems žmonėms užmynė ant smegenų, kad jie niekaip negali ištarti dviejų lietuviškų žodžių - dvi pilietybės. Ir trumpiau ir gražiai lietuviškai skamba, labai tiksliai yra atspindima klausimo esmė. Kaip protauja, taip ir kalba. Kas galvoje, tas ir ant liežuvio galo. Skaityti toliau...

Parodyti dar įrašų

Reklama

Paveiksliukai


Rėmėjas

Puslapis feisbuke

Dar komentarų

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 1.367 | 441.851