Užbaigiant vieną labiausiai iškraipytų pastarųjų dienų temų: ar kitarasis gali reprezentuoti Lietuvą?

Autorius: Blogeris Zeppelinusas Šaltinis: https://www.facebook.com/bloge... 2018-09-30 19:40:21, skaitė 336, komentavo 2

Užbaigiant vieną labiausiai iškraipytų pastarųjų dienų temų: ar kitarasis gali reprezentuoti Lietuvą?

Teisingų atsakymų yra daugiau, negu vienas: 1.Gali - jei nugalėjo konkurse arba laimėjo loterijoje; 2. Negali - jeigu jo pasirinkimas yra korupcijos/nepotizmo ar rasinės diskriminacijos atvejis

Tema, kurią FB užvedė Martynas Sirusas, pasigavo Eurika Masytė, o Delfyje bjauriai pratęsė tolerantiškasis infokileris Tadas Grabys vis dar burbuliuoja internetuose. Jau visi, tame tarpe ir premjeras pasisakė.

Kas nustebino visame tame šaršale - tai tolerantiškųjų skandalistų negebėjimas suvokti, ką pasakė ir kokią poziciją iš tiesų atstovauja jų oponentai. Tiksliau, gal ne tiek negebėjimas, kiek sąmoningas jos iškraipymas, pasiduodant jau įsigalėjusiam mūsų spaudoje įpratimui kritikuoti ne tai, ką kažkas pasakė, bet tai, kas šiaip jau loginių klaidų sąrašuose žinoma, kaip straw man'as. Tai yra pačio kritiko susigalvotą ir sukonstruotą šiaudinę baidyklę, neva atspindinčią oponento poziciją.

Tokia šiaudinė baidyklė šiuo atveju susivedė į tai, neva Popiežiaus sutiktuvių kritikai teigė, kad kitos rasės vaikas NEGALI ar NETURI TEISĖS atstovauti mūsų šalį. Kas, švelniai tariant, absoliučioje daugumoje kritikos atvejų NĖRA tiesa.

Kritikos objektas buvo NE tai, kad Popiežių pasitiko ir lietuvaičių-katalikus reprezentavo kitos rasės vaikas, o tokio savotiško pasirinkimo priežastis ir būdas, kaip įvyko atranka.

Nes visi suprantame, kas yra šalies reprezentavimas aukšto svečio pasitikimo atveju. Pagrindinė reikalaujama savybė gėles įteikiantiems vaikams - reprezentatyvi išvaizda. Reprezentatyvi, t.y. šiuo atveju yra maksimaliai atspindinti tipinius vietos gyventojų daugumos bruožus.

Trumpiau tariant, normaliu atveju turi būti pasirinktas vidutinis savo išvaizda Lietuvos vaikas. Jokie nukrypimai nuo to auksinio standarto nėra pageidaujami.

Ne vaikščiojantis skeletas ar riebalų bačkutė, ne nykštukas ar dvimetrinis milžinas, ne barzdotas kūdikis, ne invalido vežimėlyje sėdintis paralyžuotas neįgalusis ar šiaip Dauno sindromu pasižymintis ir pan. Tiesiog sveikas, guvus europietiškos išvaizdos vaikas, reprezentuojantis Lietuvos vaikų daugumą in corpore.

Grįžtant prie tolerantiškos publikos piktdžiugiško klausimo:

- aha, tai neįgalus, dvimetrinis ar kitos rasės vaikas NEGALI reprezentuoti Lietuvos vaikų svečių pasitikimo atveju?

Atsakymas yra paprastas: standartiniu atveju toks vaikas NETURĖTU būti pasirinktas. Nes jo išvaizda nėra REPREZENTATYVI.

Ar galimi nestandartiniai atvejai? Ar gali būti taip, kad nereprezentatyvios išvaizdos vaikas atliktu reprezentacinį vaidmenį?

TAIP, GALI. Dviem atvejais:

1) Jeigu jis laimėjo konkursą, kurio prizas buvo galimybė reprezentuoti Lietuvą. Arba tiesiog anksčiau buvo priimtas sprendimas, kad kažkokių varžybų ar konkurso nugalėtojas reprezentuos Lietuvą.

Na, pavyzdžiui bus paskelbta, kad aukštus svečius pasitikinės geriausias vaikų krepšinio čempionato metikas. Nieko nuostabaus, kad tokio konkurso nugalėtojas gali būti ir peraugęs dvimetrinis ilgšis ar juodaodis vaikas. Arba ne krepšininkas, bet vaikiškos paraolimpiados prizininkas. Be rankų ir be kojų sėdintis vežimėlyje.

Ir aš pirmas pulčiau ginti to vaiko teisę nuo tų, kurie pradėtu šaukti apie jo nereprezentatyvią išvaizdą. Nes pažadas yra pažadas, o varžytuvės yra varžytuvės. Šventi dalykai.

2) Jeigu jis buvo atrinktas loterijos būdu. Kandidatavo visi, kas norėjo, o laimėjo nereprezentatyvios išvaizdos atstovas.

Lygiai ta pati situacija - sutarčių reikia laikytis, o pažadus - vykdyti. Laimėjo tokioje loterijoje nuo cerebralinio paralyžiaus kenčiantis vaikutis - viskas, mūsų pareiga užtikrinti, kad jis galėtu pastikti svečią ir padėti jam tas gėles ar duoną su druska įteikti. Pasisekė juodaodei lietuvaitei - pirmyn, atstovauti Lietuvą. Tai yra principo dalykas ir jokiam rasizmui ar dar kokiai diskriminacijai vietos nėra.

Viskas, gerbiamieji, sąrašas baigtinis. Du atvejai.

Deja, bet visi kiti atvejai tėra, to, kas vadinama korupcija arba diskriminacija atmainos:

3) Jeigu nereprezentatyvios išvaizdos vaikas atrinktas, nes jo tėveliai yra įtakingi valdžios ar visuomenės veikėjai.

Pavyzdžiui, garsi žurnalistė, turinti neblogų asmeninių ryšių tarp valdžios vyrų tarpo. Tai yra elementari korupcija nepotizmo formatu.

4) Jeigu kitos, nei absoliuti gyventojų dauguma rasės vaikas atrinktas būtent dėl jo netipinės odos spalvos, ideologiniais sumetimais norint pademonstruoti neegzistuojančią Lietuvoje multirasinę visuomenę.

Kuomet statistiškai nulinės mažumos atstovas dėl odos spalvos gauna pranašumą pretenduodamas į daugelio trokštamą vietą tai yra chemiškai grynas rasizmas - absoliučios gyventojų daugumos vaikų diskriminaciją dėl rasės.

5) Jeigu vaikas pasirinktas dėl kažkokių neva svarbių, o realybėje visiškai nereikalingų sugebėjimų ar bruožų - pvz. svečio gimtosios kalbos mokėjimo, gyvenimo svečio šalyje, priklausymo tai pačiai rasei, kaip svečias, etc.

Toks atvejis susiveda į dvi galimybes:

5A - visišką organizatorių neišmanymą ir dovanokite, atvirą kvailumą. Arba, kas labiau tikėtina, 
5B - juo yra tiesiog maskuojama atvejų 3 ir 4 kombinacija. 

Kam surašiau šį ilgą, nuobodų ir sunumeruotą tekstą?

Ogi tam, kad jeigu ši tema tęsis (o ji tikrai dar tęsis, nes visą šitą cirką išprovokavusi tolerantiška publika dar ilgai ją eskaluos), būtu galimybė išvengti manipuliacijų, aiškiai įvardinant APIE KOKĮ ATVEJĮ yra kalbama proponento ar oponento pozicijoje ir kas konkrečiai yra kritikos objektas.

Nes tos spaudos demagogijos ir straw manų baksnojimas nusibodo iki gyvo kaulo.