Rūta Janutienė. Vaikų teisių apsauga buvo parduota savotiškame tarptautiniame aukcione, kurį laimėjo norvegų socialiniai inžinieriai.

Autorius: Rūta Janutienė Šaltinis: https://www.facebook.com/ruta.... 2018-11-18 12:06:55, skaitė 313, komentavo 1

Rūta Janutienė. Vaikų teisių apsauga buvo parduota savotiškame tarptautiniame aukcione, kurį laimėjo norvegų socialiniai inžinieriai.

Gydytoja "per daug suspaudė rankytę", mama iškvietė policiją. Tada gydytojai mamai - vaikų teises. 

Kiek ankstėliau buvo skandalinga istorija, kai paauglės Eglutės mama nuėjo į VSD, nes dukra bendravo su čečėnu, kuris mamai atrodė panašus į teroristą. Dukra, rodos, dvejus metus praleido Lukiškėse. Dar buvo skyrybos Klonio gatvėje. 

Tai vis - nepamokančios istorijos apie tai, kas nutinka, kai šeima į pagalbą buitinėms problemoms spręsti pasikviečia institucijas, nepastebėję, kad institucijos jau seniai turi kitų interesų ir tikslų, susijusių su finansavimo šaltiniais.

Eglę Kusaitę sodino, kai reikėjo įsisavinti pinigus, skirtus kovai su terorizmu, o partneris buvo FSB. Dabartinių vaikų teisių skandalų ištakose - milijardas iš Norvegijos. (Dar buvo istorija, kai Kubilius neįsileido į Lietuvą prieš Astravo elektrinė kovojusių Baltarusijos aktyvistų, nes tai jam tuo metu buvo "ne į mostį". Reikėjo įsisavinti japonų atominius pinigus. Bet ši istorija ne apie vaikus, o apie tai, ar išvis saugu likti gyventi Lietuvoje, kai Astravas - už 30 km. nuo sostinės).

Tačiau visas tas finansinių interesų pamušalas yra kruopščiai dangstomas. Visuomenė tiesiog skyla: vieni už tėvelį, kiti už mamytę... Jautrieji, empatiškieji tada gaili silpnosios pusės. Racionalieji "daro tvarką". Pamenate antraštes? "VSD sustabdė paauglę, važiavusią į Maskvą sprogdinti karinio dalinio", "230 ginkluotų policininkų šturmavo senelių namus". (būsimo RS - racionalaus Seimo pirmininkas Gabrielius jau paaiškino, kad empatija yra tai, iš ko mes atpažįstame Kremlių).

O kur tiesa?

Kur yra tie, kurie galėjo per daug nesuspausti rankytės karščiuojančiam vaikui, suteikti psichologinę pagalbą isterikuojančiai mamai, ištirti įtarimus dėl pedofilijos, nenaudoti paauglės kaip jauko įsisavinant pinigus, skirtus kovai su terorizmu? Manau, kad tie žmonės emigruoja iškart po mokyklos, nes dirbti viešajame sektoriuje už ubagišką algą "vardan tos Lietuvos" yra neracionalus pasirinkimas. Viešajame sektoriuje racionalu tik įsisavinti lėšas ir kurti paralelinius verslus (tokius, kaip dabar auginamas privačių globėjų verslas). O jaunas žmogus nenori taip iš karto griūti veidu į amoralų, dvigubą gyvenimą. Norisi paprasčiau, prasmingiau. Todėl ir bėga.

Likusieji sukasi ubagystės užburtame rate: didžiausius mokesčius moka gyvenantys iš savo darbo, didžiausios pajamos koncentruojasi siaurame elito sluoksnyje, kuris savo resursus naudoja politinei valdžiai kontroliuoti, kad ji nieko nekeistų.

Ar jūs matėte nors vieną prezidentą, kuris nepasirašytų valstybės biudžeto, kuriuo buvo užprogramuojama vis didesnė socialinė atskirtis? Brazauskas statė Valdovų rūmus, Adamkus garantavo tęstinumą, Grybauskaitė pasirūpino įkinkyti biudžetą į milijardinių palūkanų mokėjimą (nes gėda skolintis pigiai) ir veža iš skurdo klasės atimtus vaikus į Laplandiją pamatyti Kalėdų senelio. Ir visi raitė savo parašus po skurdo didinimu ir emigracijos skatinimu.

Tie, kurie dabar siūlo "pasitikėti institucijomis" vaiko teisių reikaluose, neturėtų slėpti, kad ši sfera Lietuvoje yra parduota panašiai, kaip buvo parduota "Mažeikių nafta". Vaikų teisių apsaugos reformos turinį Lietuvoje formavo ir finansavo ne Lietuvos institucijos, o Norvegijos vyriausybiniai fondai. Gerąja patirtimi su Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovais dalijosi privatus daugiamilijoninis fondas Fyrlykta. Tai reiškia, kad ši sfera buvo ne tik privatizuota. Ji buvo parduota savotiškame tarptautiniame aukcione, kurį laimėjo visų - pradedant JT, baigiant BBC, kritikuojami norvegų socialiniai inžinieriai.

Dabar Kukuraičio ministerija stveriasi už galvos: per tuos skandalus dėl atimtų vaikų, galima netekti milijardo!

Manau, kad jo nereikia netekti. Jo reikia atsisakyti, o tada pradėti viską iš pradžių.

---
LDiena.lt Skaitytojų dėmesiui pranešimas Norvegijos spaudoje apie tai, kaip "paramos" pavidalų Norvegijos išgamos nusipirko teises į Lietuvos vaikus

Norvegija pasirašė su Lietuva milijardinės vertės susitarimo memorandumą

Foto: Hans Kristian Thorbjørnsen
Erna Solberg norvegų politikė, ilgametė Konservatorių partijos lyderė, Norvegijos ministrė pirmininkė, Lietuvos vaikų savininkų įgaliotoji ir nepaprastoji atstovė

Antradienį, dalyvaujant Jo Karališkajai Prakilnybei Norvegijos Kronprincui Haakon, Norvegija ir Lietuva pasirašė Susitarimo memorandumus, kuriais remiantis Norvegija Lietuvai skirs virš milijardo Norvegijos kronų EEE ir Norvegijos finansinių investicijų.

25.04.2018 - Mehmet Kaan Inan og Ekrem Ari

Pasak Norvegijos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvai skiriamos lėšos bus panaudotos stiprinant bendradarbiavimą teisingumo srityje, paremiant verslo plėtrą, vystant mokslinius ir sveikatos tyrimus 2014-2021 metų laikotarpiu.

Norvegijos užsienio reikalų ministrė ir Norvegijos konservatorių partijos (Høyre) atstovė Eriksen Sioreidė (Ine Eriksen Søreide), pranešime spaudai pabrėžė, kad investicijų tikslas – naujų darbo vietų kūrimas, socialinės atskirties mažinimas bei  demokratinių institucijų stiprinimas.
Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius ir Norvegijos konservatorių partijos (Høyre) atstovas, Audun Halvorsen, Norvegijos vardu pasirašė Susitarimo memorandumus.

Bus tęsiamas jau ne vienerius metus trunkantis sėkmingas bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityje. Toliau bus skatinamas tvirtesnis Kalėjimų departamento, pataisos tarnybų bei Policijos pajėgų bendradarbiavimas kovojant su tarpvalstybiniu ir organizuotu nusikalstamumu.

Pasak Novegijos Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus Halvorseno, vyksta naujas projektas, kuriame Lietuvos ir Norvegijos Karalystės darbo inspekcijos bendradarbiauja kovojant prieš socialinį išnaudojimą darbe. 

Norvegijos sosto įpėdinis kronprincas šią savaitę lanko tris Baltijos šalis kai vyksta Lietuvos, Latvijos ir Estijos– Nepriklausomybių 100-mečių jubiliejai.
Antradienį, Lietuvos sostinėje Vilniuje, Norvegijos sosto įpėdinis kronprincas Haakonas ir kronprincesė Mette-Marit prezidentūroje susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidente

Dalia Grybauskaite.
Straipsnis verstas iš Norvegijos naujienų portalo „ABC nyheter“ 

Vertė Tomas Kinta