Viešas Aušros Stančikienės laiškas Dovilei Šakalienei: ​Gerais norais pragaras grįstas

Autorius: Aušra Stančikienė Šaltinis: https://minfo.lt/lietuva/strai... 2018-11-19 17:38:36, skaitė 740, komentavo 3

Viešas Aušros Stančikienės laiškas Dovilei Šakalienei: ​Gerais norais pragaras grįstas

LDiena.lt O šventas naivume! Gėdinti ir drovinti Šakalienę - tai tas pats, kas gėdinti Nagasakį ir Hirosimą atominėmis bombomis sunaikinusius šauniuosius JAV-ų pilotus.

Ne jie tą bombą sukūrė, ne jie sugalvojo ją numesti ant japonų galvų, jie tik vykdė pareigą ir kaip sako amerikonai tiesiog "atliko savo darbą". Taip ir Dovilė Šakalienė viso labo VYKDYTOJA ir SRAIGTELIS, atliekantis savo satanistinį (kad ir koks ji sau svarbi beatrodytų) vaidmenį, organizuojant Lietuvoje VAIKŲ GROBIMO, KALINIMO ir PARDAVIMO SCHEMĄ. Kurios užsakovai - tarptautiniai "vaikų gerovės" fondai ir GLOBALI MAFIJA (pedofilų, vergų prekybos, organų mėsinėtojų ir t.t.)

Na bet mums nesunku dar kartelį pavirkauti ir padejuoti - "DOVILYTE, ATEIK Į PROTĄ!..." Klausimas kiek tokie virkavimai yra nuoširdūs, o kiek - viso labo dar viena viešųjų ryšių akcija.
---

Labdaros ir paramos fondo Algojimas vadovė Aušra Stančikienė savo feisbuko paskyroje paskelbė viešą laišką Dovilei Šakalienei: 

Gerais norais pragaras grįstas. Viešas laiškas Dovilei

Rašau viešai, nes Tavęs asmeniškai, turbūt, šis laiškas nepasieks, nes esi saugoma Valstybėje viešąją tvarką ir asmenų saugumą užtikrinančios struktūros – policijos.

Esu tikra, kad Tavo norai ir intencijos, viešinant nerimą keliančius faktus apie vaikų patiriamą smurtą, buvo nuoširdūs. O atsiradus finansinėms galimybėms per šalių donorų rėmimo programas, matei galimybę keisti situaciją. Juolab, tuometinis Tavo darbas leido daugiau, nei bet kuriam kitam piliečiui ar specialistui, lygiai taip pat nerimaujančiam. Žinau, kad telkei NVO – tiesiogiai dirbančias su vaikais ir jie, nuolat dirbantys patvirtino, kad situacija tikrai nedžiugina.  Kaip sprendžiant matematikos uždavinį siekiame teisingo atsakymo, turime įsiskaityti uždavinio sąlygas, taip ir modeliuojant bei formuojant Vaiko teisių apsaugą, buvo būtina suformuluoti sąlygas teisingai, kad ir atsakymas būtų teisingas. Sąlygose liko vienas teiginys – smurtas. Vėliau atsirado grėsmės. Nekaltinu Tavęs asmeniškai, nes nesi nei pranašas, nei juolab Dievas, bet Tau labai patiko būti Vaiko teisių apsaugos reformos „motina“, ką patvirtinai ir prieš keletą dienų duotame interviu sakydama, kad tai Tavo „viso gyvenimo svarbiausias projektas“. Taip pat suprantu, kad Tavo „viso gyvenimo projekto“ matymas suformuotas įgytos profesijos pagrindu – teisės psichologijos magistro Mykolo Romerio universitete, kuri nei su vaiko raida, nei su vaiko ir jo šeimos poreikių vertinimu, nesusijusi.

Todėl kviečiu ir prašau, jei esi atsakinga ir iš tiesų geravalė, VIEŠAI ATSIPRAŠYTI ne tik už save, bet ir tuos, kurie prisidėjo prie „kreivo atsakymo“ priimtu įstatymu pagrįstų tvarkų, siekiant padėti vaikui ir šeimai sukūrimo. Būk pirma, kad kitiems būtų drąsiau prisijungti.  Nors mes patys dažnai apie save galvojame blogiau ir įpratę nusimenkinti, tačiau mūsų istorija įrodė, kad esame garbingai nuolankūs ir atleidžiame net savo didžiausiems priešams. Baimė – priešinga Tikėjimui. Nugalėk ją. Mes Tau padėsime.

Kol tai neatsitiks, toliau vešės valstybei, šeimai ir vaikams dideli pavojai:

Nepasitikėjimas ir nusivylimas Valstybe ir jos struktūromis. Įtampa ir susipriešinimas visuomenėje. Atsakingų piliečių menkinimas, juos priskiriant „dirbantiems Kremliui“. Galimybė Valstybei priešiškoms jėgoms telktis, manipuliuoti.  Dirbančių socialinių ir kitų vaiko pagalbos specialistų prestizo smukimas visuomenėje. Dirbančių uz menką darbo apmokėjimą perdegimas, nusivylimas, sveikatos, taip pat ir psichinės, destabilizavimas.

Remontuoti sena visada sunkiau nei pastatyti nauja, juolab, kad „statyboms“ skirti pinigai išleisti „kreivų pastatų be pamatų“, net neprimenančių namų, surentimui. Nors atstovaudama vaikus, turinčius negalias ir kitus raidos sunkumus, žinau visas sumas, kurios buvo skirtos pokyčiams, tačiau jų visų, sudėtų į bendrą sumą, neskelbsiu, nes nuo skaičių ir nulių gausos atsakingam piliečiui galima išprotėti.

Dirbdami su šeimomis Pojūčių klinikoje, naudojame praplėstą ekožemėlapio metodą, kuriuo remiantis šeimos, susidūrusios su vaiko raidos, elgesio ar emocijų sunkumais paklausiame, kaip jie mato savo vaiką ir šeimą po metų, po penkerių ir dešimties. Tik tada, padedant specialistams, iškeliami tikslai, uždaviniai ir numatomos priemonės juos pasiekti. Juk niekas kitas negali geriau žinoti, ko reikia vaikui ir pačiai šeimai, nei patys tėvai. Net ir tie, kuriuos mes vadiname blogais, neturinčiais socialinių įgūdžių, vartojančiais. Jiems sunkiau, kaip sunkiau ir jų vaikams. Tam ir yra kuriama pagalbos sistema ir užtikrinamos vaiko ir kitų asmenų teisės.

Nuoširdžiai tikiu, kad, tebūnie tai pavadinta klaidomis, jos bus ištaisytos kolegialiai, be pykčio ir susipriešinimo. Vardan Vaiko ir jo ateities. Vardan mūsų visų gerovės ir Valstybės ateities.