Lapkričio 22 dieną švenčiame paskutinio NEPRIKLAUSOMOS Prancūzijos vadovo Šarlio de Golio gimtadienį

Autorius: ‎Arvydas Survila Šaltinis: https://www.facebook.com/arvyd... 2018-11-22 01:26:12, skaitė 86, komentavo 0

Lapkričio 22 dieną švenčiame paskutinio NEPRIKLAUSOMOS Prancūzijos vadovo Šarlio de Golio gimtadienį

1890 m. lapkričio 22 d. gimė Šarlis de Golis (pranc. Charles André Joseph Marie de Gaulle, mirė 1970 m.) – prancūzų generolas ir politikas, pirmasis Penktosios Respublikos prezidentas, valdęs nuo 1959 m. sausio 8 d. iki 1969 m. balandžio 28 d. 1958 m. gruodžio 21 d. įvykusiuose prezidento rinkimuose Š. de Golis gavo 75,5% balsų. 1965 m. Š. de Golis buvo perrinktas antrajai kadencijai.

Vadovaujant Š. de Goliui, Prancūzija tapo ketvirtąją branduoline valstybe 1960 m. Protestavo prieš JAV karinius veiksmus Vietname, todėl tapo nemėgstamas amerikiečių. Siekė, kad Prancūzija būtų nepriklausoma ir trečiąją šalis tarp SSRS ir JAV. Suteikus kolonijoms nepriklausomybes labai pagerėjo santykiai su arabais, o Izraelis atsidavė JAV. Du kartus vetavo Didžiosios Britanijos priėmimą Europos ekonominę bendriją 1962 m. ir 1967 m. Po šių veto buvo priimtas toks nutarimas, kad valstybės turi priimti stojimo reikalavimus o ne atvirkščiai. Pasisakė prieš Europos federalizmą, vetuodavo bet kokius bandymus apriboti šalių suvereniteto teisę. 1966 m. vasario 21 d. Prancūzija išstojo iš NATO karinių struktūrų. NATO būstinė buvo perkelta iš Paryžiaus į Briuselį. Š. de Golis pasmerkė Izraelio veiksmus Šešių dienų karo metu bei JAV pradėtą karą Vietname.

Š. de Golis dėl savo vykdomos nepaklusimo anglosaksų diktatui politikos tapo pagrindiniu trukdžiu globalizuoti Europą, todėl 1968 metų gegužę, pasinaudojant sudėtinga socialine padėtimi, prieš jį buvo surengta viena pirmųjų "spalvotojų revoliucijų". Jos metu "stichiškai" į gatves išėję protestuoti studentai reikalavo atsistatydinti "retrogradą" ir "diktatorių" Š. de Golį. Vėliau studentųū demonstracijos peraugo į masinius streikus ir riaušes.

Beveik metus laiko Šarlis de Golis ieškojo sprendimo, kaip suvaldyti kurstomas mases ir išvesti Prancūzija iš užsienio struktūrų pavaldumo. Tačiau nepavykus sutramdyti užsieniui ištikimų Prancūzijos klanų, siekdamas išvengti pilietinio karo ir kraujo praliejimo, 1969 metų balandį Šarlis de Golis priėmė sprendimą atsistatydinti.

1970 lapkričio devintą "netikėtai" ir labai patogiai visiems prieš Prancūzijos suverenumą kovojusioms jėgoms jis mirė.

Per savo gyvenimą nesukaupė turtų. Net gi atsisakė pensijos, kuri skiriama prezidentams, bei generolams. Vietoj to pasiliko pulkininko pensiją. Reikalavo, kad jo kapas būtų tik vardas ir pavardė ir jo laidotuvių nelankytų jokie prezidentai bei ministrai. Politikams teko įvykdyti šį reikalavimą. Prancūzijoje į šią asmenybę kreipdavosi ar vadindavo Général de Gaulle ar tiesiog Le Général, ar “le Didysis Charles”.

Citatos:

Aš gerbiu tuos, kurie man priešinasi, bet negaliu jų toleruoti.

Kaip galima valdyti šalį, kuri turi 246 sūrių rūšis?

Kapinės pilnos nepakeičiamų žmonių.

Politika yra pernelyg svarbus dalykas, kad ją patikėti politikams.

Svarbių svarbiausia valstybės veikėjui – nelaikyti svarbiais tų reikalų, kurie nėra svarbūs.

Tarp valstybių neegzistuoja draugystė, tik aljansai.

Veiksmas, kuris nesiremia žinojimu, yra nusikaltimas.

Prancūzija neturi draugų, tik interesus.

Europietiška Europa reiškia, kad ji egzistuoja atskirai ir savarankiškai, kitaip tariant tarp pasaulio - ji turi savo savą politiką.