Vienišos mamos pasakojimas apie „vaikų teisių tarnybų teikiamą pagalbą“

Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/27199/vienisos... 2018-11-27 18:55:08, skaitė 269, komentavo 1

Vienišos mamos pasakojimas apie „vaikų teisių tarnybų teikiamą pagalbą“

infa.lt gavo anoniminį vienišos mamos pasakojimą socialiniame Facebook tinkle, kuriuo norėtume pasidalinti su jums, gerbiami skaitytojai. Mes patys tos medžiagos patikrinti negalėjome, nes gavome ją per trečiąjį asmenį, kuriuo, tačiau, pasitikime, todėl dalinamės šia medžiaga būtent taip, kaip ji buvo mums pateikta.
---

Dar viena mama, kuri nori išlikti nežinoma (labai suprantama), tačiau nori, kad visuomenė žinotų tai, kas vyksta:

Niekada nemaniau kad tai vyksta iš tikro. Aš atvažiavau iš kaimo gyventi į miestą ir negavau vaikams mokyklos.

Po ilgų ieškojimų ėjau į švietimą .Ir viskas prasidėjo nuo ten. Priskyrė mums mokyklą pradėjome ją lankyti. Esu išsituokusi vieniša mama kaimietukė, kovojanti už savo vaikus. Nevartoju alkoholio visiškai.

Pradėjo lankytis pas mane socialinės pedagogės. Aš nieko neįtariau ir net neatėjo į galvą kodėl jos ateina. Gyvenau tvarkingai – vaikai lankė mokyklą, dirbau savo mėgiamą darbą (prekiavau dėvėtais drabužiais) už butą sumokėdavau tvarkingai, viskas gerai, nėra ko nerimauti.

Ateidavo, pasėdėdavom prie kavos puodelio su sausainiukais ar pyragu. Manės dukra paklausė: mama ar tu nepaklausei jų kodėl jos čia vis eina? Tada kažkaip ir aš sumąsčiau jų paklausti. Atėjo, vėl kavyte, sausainiukai, ir aš jų užklausiau [ko jos lankosi], o jos man atsakė, jog žiūri, – kaip iš kaimo atvažiavusiai mamai seksis pritapti mieste ir jos nori man padėti.

Padėti? Kuom? Jos man pasiūlė vieną mergaitę mažiausią leisti į nemokamą stovyklą. Aš jos atsisakiau .O atsisakiau, nes mes vasaras leisdavom ir taip smagiai, o ir vaikai mamyčiukai niekur nelieka be mamos.

Vyresnei buvau išpirkusi stovyklą bet teko parsivežti, nes nepatiko ir ašarodavo. Jūs nepatikėsite – po dienos ar dviejų pašto dėžutėje radau laišką iš vaikų teisių tarnybos. Tame laiške buvo parašyta, kad mane įrašė į įskaitą. Aš drebanti nuvažiavau į vaiko teisių tarnybą. Paklausiau – kodėl esu įskaitoje?

Jos mane ramino, kad čia nieko blogo, tik gal pats pavadinimas įskaitoje skamba ne kaip. Paklausiau kodėl – jos man atsake jog dėl socialinių įgūdžių trūkumo. Nesupratau jų atsakymo – kaip, paklausiau, kokių trūkumų rado, ko aš nesugebu ar kas negerai. Net nebuvo atsakyta. tik pabrėžė, kad vaikui stovykla būtų buvusi tik į naudą .

Vaikai negali būti tiek prisirišę prie mamos. Tada prasidėjo karas tarp manęs ir vaiku teisių tarnybos. Vedėjai pasakiau, jog socialinės darbuotojos dabar atėjusios man rodys kaip plauti tualetą, o aš žiūrėsiu ir mokysiuosi, nebegers daugiau kavytės, o mokys mano vaikus saugiai pereiti pėsčiųjų perėją, kadangi aš nemoku nublizginti langų – tai gaus mane išmokyti ir t.t.

Nuo tos dienos, kai mane įraše į įskaitą, aš ieškojau Facebook tinkle nukentėjusių nuo vaikų teisių tarnybos žmonių, Jūs neįsivaizduojate kiek jų atsiliepė.

Nepamenu ar atsiuntė į namus ar išsikvietė ir davė Maksimos kortelę su mano vardu ir pavarde. Ta kortele apsipirkti galėčiau Maksimoje, kaip kokia degradė, nors iš tikrųjų visiškai negeriu. Į ją turėjo dėti vaikų pašalpas.

Tai man buvo šokas. Aš parašiau į laikraštį straipsnį apie tai, kaip vaikų teisių tarnyba elgiasi su manimi. Buvau ir prokuratūroje, žodžiu ėjau visur, kur tik galėjau.

Po keliu dienų jos mane išsikvietė. Aš nuvykau su telefonu, įjungtu įrašyti mūsų pokalbį. Tuo metu aš turėjau tik mygtukinį telefoną ir su išmaniuoju nelabai mokėjau elgtis. Todėl viska sujungė dukra ir aš patenkinta ėjau į pokalbį. Jos mane išbraukė iš tos įskaitos, atsiprašė, bet ir pagąsdino.

Turėjau antstoliui skolos už elektrą, po truputi ją mokėjau. Jos man pasakė, jog, jei aš kažkur dar kreipsiuosi ir pasakosiu savo šią istoriją – jos iš manęs atims vaikus. Nes turiu skolą, ir esu vieniša mama, tikrai nieko nelaimėsiu, todėl man geriau su jomis nekariauti.

Išsiskirstėme ir grįžau namo laiminga, turėdama įrašą ir galvodama – dabar aš jus paduosiu į teismą. Neįrašiau to įrašo – pasirodo, kai dukra patikrino telefoną ar kažką paspaudžiau, ar neišsaugojau. Esme tame, kad nebuvo jo [įrašo]. Įskaitoje buvau nepilna mėnesį, visiems buvo keista – mokyklai, daktarei, soc.skyriui, kaip taip greitai išbraukė iš to sąrašo, ir kodėl iš viso jame buvau.

Nuo to karto aš supratau, kad vaikų teisėms (vaikų teisių tarnybai – infa.lt) rūpi ne vaikai, o nauda, jiems galbūt [tenka] net nemaži pinigai. Esu uždavusi joms klausimą – kodėl neįrašo į įskaitą tų seimų, kurias tikrai stebėti reikia. Daug tokių šeimų žinau. Jų atsakymas buvo: „tokių vaikų niekas nenori įsivaikinti“. Tai buvo seniai, bet jau tada vaikų teisės dirbo ne pagal įstatymus.

P.S. Norėčiau anonimiškai papasakoti apie mokyklos ir darželio socialinę darbuotoją.

Keitėme darželį, nes senajame pradėjo lankytis neaiškios moterys, niekas neaiškino kas jos tokios ir kodėl ateina i grupe, viska pateikė taip, neva dėl statistikos, atseit kiek vaiku serga. Žodžiu, susiradome kitą darželį, ten pažįstama socialinė darbuotoja, iškarto ramiau, kad papasakos, jeigu kas vyksta.

Jos paklausus dėl vaikų skundimo, ji pasakė, jog gaus baudą, kad per tą laiką nė vieno vaiko nepaskundė vaikų teisių tarnybai. Sako, – širdis neleidžia skųsti, bet bauda didžiulė, – nežinau ką daryt.. viskas vyksta Kaune.