Nuo Makrono iki Šimašiaus: liberastų tikslas vienas - apvogti liaudį

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2018-12-05 08:10:53, skaitė 117, komentavo 2

Nuo Makrono iki Šimašiaus: liberastų tikslas vienas - apvogti liaudį

Paaiškėjo, kad už kelis šimtus tūkstančius eurų įrengta Vilniaus kalėdinė eglė yra skirta skrendantiems lėktuvu, nes visas jos grožis atsiskleidžia iš oro. Dar galima ja grožėtis iš kosmoso, stebint nuo Mėnulio ar Marso paviršiaus teleskopu. Marsiečiams ji turėtų labai patikti. Kažkam. Toli ir aukštai. Kaip ta freska prie šiukšlyno Vilniuje, Petro Vileišio gatvėje, kuri skirta ne žmonėms, o čia mintantiems katinams ir varnoms. Svarbu kažką kažkaip pavogti.

Panašia logika vadovaujasi ir kiti liberastai, esantys valdžioje. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, pavyzdžiui, apvogęs visą prancūzų tautą vis nori kovoti su klimato kaita visoje planetoje. Jis į Prancūzijos gyventojus net nekreipia dėmesio, sako, kad tokios prancūzų tautos iš viso nėra, kad nėra jokios prancūzų kultūros!

Paryžiaus apgultis – tai tik pradžia, mano Italijoje

Geltonų liemenių Paryžiaus apgultis tęsiasi ir tai pajuto ne tik vyriausybė, bet visa šalis. Šeštadienį partizaninis karas iš centro išsiplėtė į priemiesčius. Buvo pranešta, kad sužeisti 263 žmonės, tarp jų 23 policininkai. Žuvo du žmonės. Vienas žmogus žuvo Arlyje važiuodamas automobiliu, kai geltonosios liemenės blokavo kelią. Manoma, kad protestai neapsiribos vien tik kuro kainomis ir reikalavimu atsistatydinti Makronui.

Pastarosiomis dienomis prancūzų MIP gavo protestuojančių reikalavimus: tai sąrašas reikalavimų deputatams ir vyriausybei. Sąraše benamių problemos sprendimas, minimali alga – 1300 eurų ir pensija 1200 eurų, sustabdymas Prancūzų pramonės išvežimo iš šalies ir jos apsauga, smulkiojo verslo stimuliavimas, stambių prekybos centrų uždarymas, kova su masine imigracija, Konstitucijos pakeitimas referendumo keliu ir energetikos srities nacionalizavimas.

MAcron-1.jpg

Prancūzijos krachas. Neapykanta Makronui.

Geltonos liemenės tai nėra maža Prancūzijos dalis. Prancūzai Makronui sako, kad „nesuduria galo su galu“, o Makronas jiems, kas sukurs „klimato kaitos tarybą“. „Ar galite įsivaizduoti atskirtį?“, - klausia Paryžiaus universiteto profesorius Dr. Guy Millière.

Bedarbystė Prancūzijoje jau keli metai labai aukšta (9.1%); skursta 8,8 milijonai, 14,2% gyventojų. Praktiškai nėra ekonomikos augimo 0,4% trečiame 2018 metų ketvirtyje ir 0,2% praėjusius tris mėnesius. Vidutinės pajamos per metus 20520 eurų. Pusė prancūzų gyvena mažiau negu 1710 eurų per mėnesį, 5 milijonai mažiau 855 eurų per mėnesį.

Kai 2017 metais buvo išrinktas makronas jis žadėjo prikelti ekonomiką, bet reformos buvo tik kosmetinės. Mokesčių našta virš 45% BVP – viena iš aukščiausių išsivysčiusių šalių. Makronui tapus prezidentu buvo įvesti nauji mokesčiai. Valstybės išlaidos sudaro 57 BVP.

Svarbi problema saugumas. Auga išprievartavimu ir užpuolimų skaičius. Išplitusios No-Go zonos. Jos per metus nesumažėjo, padėtis jose nekontroliuojama, imigrantų rajonai tampa lūšnynais. Kova su narkotikais irgi nedavė jokių rezultatų.

Spalio 3 dieną atsistatydinęs Vidaus reikalų ministras Collomb situaciją pavadino „labai degradavusia“ ir pažymėjo, kad daugelyje rajonų viešpatauja „prekeiviai narkotikais ir radikalūs islamistai“.

Dažnos masinės riaušės byloja apie vyriausybės nesugebėjimą įvesti tvarką. Visuomeniniame transporte vyksta streikas, jis vyko visą 2018 metų pavasarį, jį lydėjo demonstracijos bankų ir parduotuvių plėšimas.

Įžengęs į prezidento postą Makronas demonstravo neapykantą prancūzams. Vienintelis jo mėgiamas klausimas buvo islamas. Jis kelis kartus akcentavo ryžtą kurti „Prancūzijos Islamą“. Tai pasireiškė Prancūzijos islamizacija. Makronas neatsižvelgė ir į islamo terorizmo grėsmę.

Dabartinis vidaus reikalų ministras Christophe Castaner, kurį paskyrė Makronas vietoj atsistatydinusio Collomb, atmetė būgštavimus, išsakytus jo pirmtako, ir apibrėžė islamą kaip „laimės ir meilės religiją, kaip ir katalikų religiją“.

Kitas pavojus, kurį kėlė Makronas, buvo jo nuolatinė kova „prieš klimato pasikeitimą“. Jis įvedė brangiai kainuojančią patikrą automobilių senesnių negu keturi metai, apribojo važiavimo greitį iki 80 km/val. ir dešimtims tūkstančių vairuotojų sustabdė vairavimo teisių galiojimą už greičio viršijimą. Per metus ženkliai mokesčiai kurui.

Daugiausiai nuo Makrono nukenčia visų užmiršta vidurinioji klasė. Gruodžio 17 dieną šimtai tūkstančių sustabdė daugelį šalies kelių. Vyriausybė ignoravo protestuojančių reikalavimus.

Vietoj to valdininkai pakartojo neįrodomus imperatyvus „klimato kitimo“ ir būtinybės nenaudoti „iškastinio kuro“. Makronas atsisakė keisti kursą. Po to buvo pasirinkta dar viena protesto diena. Lapkričio 24 demonstrantai organizavo maršą į Paryžių. Daugelis, atrodo, nutarė, nežiūrint į vyriausybės draudimą patraukė į Eliziejaus laukus į Eliziejaus rūmų pusę.

Įvyko susidūrimai, buvo pastatytos barikados ir sudegintos transporto priemonės. Policija užpuolė prievartos nenaudojusius protestuotojus, panaudojo tūkstančius granatų su ašarinėmis dujomis ir granatsvaidžiai, kuriuos jie anksčiau niekada nenaudojo. Nors dauguma protestuotojų rankose laikė raudonas vėliavas, rodančias, kad jie priklauso politinei kairei, naujasis Vidaus reikalų ministras Castaner pasakė, kad riaušininkais buvo „ultradešinieji“.

LAPRESSE_20181201173723_27897373.jpg

Iki šiol Makronas nepasakė nei žodžio dėl ekonomikos padėties, bet gelbėjo „planetos klimatą“ 

„Geltonas liemenes“ dabar palaiko 84% Prancūzijos gyventojų. Jie reikalauja Makrono atsistatydinimo. Šeštadienį, gruodžio 1 dieną, jie suorganizavo trečią protestą. Jie rengė maršą iki Eliziejaus rūmų. Sukilimas šalyje plečiasi.

2019 metais vyks Europos parlamento rinkimai, kuriuose pirmaus Le Pen Nacionalinio judėjimo partija ir stipriai lenks Makrono vadovaujamą judėjimą „La République En Marche!“

Nuo 2017 metų, kai Makronas buvo išrinktas, jis prarado beveik visus legitimumo kreditus. Jis yra vienas iš paskutinių Europos lyderių valdžioje, kurie palaiko Europos sąjungą kaip tokią.

„Populizmo“ banga dabar užklojusi Prancūziją, pilnai gali reikšti Makrono prezidento poste pabaigą, mano Paryžiaus universiteto profesorius Dr. Guy Millière.

Viena iš pagrindinių Prancūzijos valdžios problemų – nekontroliuojama imigracija. Paskutinė apklausa parodė, kad 80 procentų prancūzų nenori naujų imigrantų.

Makronas šalyje nori įvesti karinę padėtį.

Karinės padėties Prancūzijoje nebuvo nuo 1968 metų. „Geltonųjų liemenių“ judėjimas plečiasi į Belgiją ir Olandiją. Prancūzijos politikai prakalbo apie pilietinį karą ir revoliuciją, rašoma Breitbart.

***

O gal ES liberastai ruošia atsitraukimo pozicijas, kur nors mėnulyje, iš kur galės stebėti Vilniaus Kalėdų eglutę, Eliziejaus laukus, nebūdami nei lietuviais, nei prancūzais? O gal jie jau dabar kosmose, plevena aukštai aukštai virš žemės, užvalgę jų taip propaguojamų narkotikų?

Nuorodos:

https://sputniknews.lt/video/20181202/7682169/video-kaip-vilnius-iziebe-pagrindine-egle-video.html

http://www.occhidellaguerra.it/cosa-vogliono-gilet-gialli/

https://www.gatestoneinstitute.org/13364/france-meltdown-macron-disdain

https://voiceofeurope.com/2018/12/almost-80-of-french-dont-want-to-accept-more-migrants-according-to-new-opinion-poll/