Užmirštamas šimtmetis (Lietuvos Laikinajai Revoliucinei vyriausybei – 100)

Autorius: Kibirkstis.lt Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.com... 2018-12-08 16:09:09, skaitė 78, komentavo 1

Užmirštamas šimtmetis (Lietuvos Laikinajai Revoliucinei vyriausybei – 100)

Lygiai prieš 100-ą metų, (1918 m. gruodžio 8 d.) neva „nepriklausomybę“ paskelbusioje, bet faktiškai Vokietijos okupacinėje valdžioje buvusioje Lietuvoje, sukilusiems liaudies sluoksniams rusišku pavyzdžiu pradėjus kurti Tarybų valdžią, suformuota Laikinoji Revoliucinė vyriausybė. Su Vincu Mickevičiumi-Kapsuku ir Zigmu Aleksa-Angariečiu priešaky, tepraėjus savaitei (gruodžio 16 d.) ji kreipėsi į mases Manifestu, kurio pilną tekstą pateikiame istorinės pažinties tikslais.

LIETUVOS LAIKINOSIOS REVOLIUCINĖS DARBININKŲ IR VARGINGŲJŲ VALSTIEČIŲ VYRIAUSYBĖS MANIFESTAS

Sukilusiųjų Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių vardu, Lietuvos raudonarmiečių vardu skelbiame karinės Vokietijos okupacijos, Lietuvos Tarybos ir visų kitų buržuazinių tautinių tarybų ir komitetų valdžią nuversta.

Visa valdžia pereina į Lietuvos Darbininkų, bežemių ir mažažemių atstovų tarybų rankas.

LIETUVOS DARBININKAI, BEŽEMIAI IR MAŽAŽEMIAI!

Išmušo pasiliuosavimo valanda iš nepakeliamo Vokietijos okupantų jungo, nužeminimo ir skurdo. Išmušo jūsų pasiliuosavimo valanda iš amžino jungo dvarininkų, didžiųjų ūkininkų ir kapitalistų, kurie iš žmonių vargo susidėjo per praėjusią baisiąją skerdynę didžiausius turtus.

Prasidėjo tai, kas turėjo Įvykti pasaulinio imperialistinio karo rezultatu: prasidėjo pasaulinė proletarų revoliucija, kuri griauna vieną sostą paskui kitą ir savo geležiniu kūju daužo retežius, veržiančius viso pasaulio proletariatą. Po rusų caro sugriautas Austrijos-Vengrijos sostas, o paskiau ir Vokietijos. Traška ir griūva pasaulio kapitalo tvirtovės. Arti žuvimo valanda anglų- prancūzų-amerikonų imperializmo, kuris dabar laiko save viso pasaulio pergalėtoju, kaip dar neseniai tuomi didžiavosi pergalėtojas Vokietijos imperializmas.

Galingai žengia pirmyn Pasaulinė proletarų revoliucija. Viso pasaulio buržuazija mato, kad artinasi jos galas. Savo mirtinojo priešo akivaizdoje ji organizuojasi šventon pasaulinės kontrrevoliucijos sąjungon ir įtempia visas savo pastangas, kad pirmiausia nuslopinus socialistinės revoliucijos sūkurą Rusijoje.

Užsidegus revoliucijai Vokietijoje, dar labiau padidėjo pavojus pasauliniam kapitalui. Jis prisirengęs imtis visų priemonių, kad tik neleidus susijungti Rusijos revoliucijai su Vokietijos; dėlei to jisai ypatingą domę atkreipė į kraštus, skiriančius Rusijos Respubliką nuo Vokietijos. Geležiniu lanku jisai nutarė suveržti Rusiją ne tik iš rytų ir šiaurės, bet ir iš pietų ir vakarų, ir būtinai pasmaugti Rusijos revoliuciją, o paskui ir Vokietijos.

Parsidavėlė Baltijos, Lietuvos ir Lenkijos buržuazija, nesitikėdama savo spėkomis pergalėti kylančią pas mus proletarų revoliuciją, daro visa, kad greičiau atvyktų anglų-prancūzų-amerikomų kareivija ir kad padėtų jai kraujo upėse paskandinti darbininkų klasę. Mes žinome, ką neša šitie naujieji „liuosuotojai“ Lietuvos proletarams ir pusiau proletarams: jie neša tą patį jungą ir nužeminimą, kuriuos trys metai atgal atnešė Vokietijos „liuosuotojai“, tą patį darbininkų klasės ir sodžiaus biednuomenės grobimą, pavergimą. Iš Rusijos patyrimo mes matome, kad sąjungininkų imperialistų „okupacija“ niekuomi nesiskiria nuo vokiečių imperialistų okupacijos: tas pats dvarininkų ir kapitalistų valdžios grąžinimas, tas pats darbininkų ir sodžiaus biednuomenės pavergimas, ta pati juodoji reakcija, tie patys šaudymai ir pasityčiojimai iš mūsų brolių.

Tai privertė Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos – vienintelės masinės Lietuvos proletarų partijos – Centro Komitetą imtis pačių griežtųjų priemonių, kad nukreipus slenkantįjį ant Lietuvos proletariato ir vargingųjų valstiečių mirtinąjį pavojų.

Remdamasis valia Lietuvos darbininkų, sodžiaus biednuomenės ir raudonarmiečių, sukilusiųjų prieš okupacines valdžias ir jų agentą kontrrevoliucinę Lietuvos Tarybą ir atmetančiųjų bent kokius kontrrevoliucinius mėginimus iš anglų-prancūzų-amerikonų kapitalistų pusės įsimaišyt Lietuvos darbo minių likiman, Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas paskelbė Laikinąją revoliucinę Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžią.

Revoliucinių Lietuvos darbininkų minių vardu skelbiame:

1. Vokietijos okupacijos valdžia Lietuvoje nuo šio laiko yra panaikinta.

2. Kaizerinė Lietuvos Taryba su jos Ministerių taryba ir visos kitos buržuazinės tautinės tarybos ir komitetai yra panaikinti, o jų agentai beesą be Įstatymo apsaugos.

3. Visa valdžia pereina į Lietuvos Darbininkų, bežemių ir mažažemių atstovų tarybų rankas.

4. Neleistini jokie tautų teisių apribavimai. Visos Lietuvos tautos sulyginamos savo teisėmis. Kiekviena tauta turi teisės naudotis savo prigimta kalba valstybinėse ir visuomeninėse įstaigose.

5. Visi Tarybos, minėtųjų antram punkte komitetų ir jų agentų įstatai, įsakymai, nutarimai, paliepimai, lygiai ir okupacinių Vokietijos vyriausybių įsakymai ir 1.1., kiek jie neliečia išimtinai vokiečių kareivių ir jų išėjimo iš Lietuvos, yra neteisėti ir neturi būti pildomi.

6. Visi Tarybos, minėtųjų komitetų ir okupacinės vokiečių vyriausybės paskirtieji valdininkai, jeigu jie patys liuosu noru neatsisakys nuo savo vietų, turi būti tuoj suimti.

7. Kiekvienas, kuris verčia pildyti Tarybos, buržuazinių komitetų, okupacinių valdžių arba jų agentų paliepimus, bus persekiojamas visu revoliucinių įstatų aštrumu.

8. Visa dvarininkų, didžiųjų ūkininkų, bažnyčių, vienuolynų ir kunigų žemė, su gyvuoju ir neąyvuoju inventorium, lygiai ir visi miškai, vandens ir žemės gelmės pereina visų Lietuvos darbo minių nuosavybėn (nacionalizuojama) ir perduodama Darbininkų ir mažažemių atstovų tarybų žinion.

9. Visi geležinkeliai, pašto* įstaigos, telegrafo ir telefono tinklai, fabrikai, bankai ir urminiai sandėliai skelbiami visų Lietuvos darbo minių nuosavybe (nacionalizuojami) ir buvusiųjų šeimininkų, valdytojų ir savininkų turi būti perduoti tarybų valdžios organams pilnoj tvarkoj, sulig tam tikrų revoliucinės darbininkų valdžios nurodymų.

* Originale: krasos. Red.

10. Aštriausiai draudžiama išvežti iš Lietuvos ir gadinti gyvąjį ir negyvąjį inventorių, taip pat vagonus, geležinkelių įtaisymus, pašto, telegrafo ir elektros stočių turtą ir kitokį, kuris turi vertės visiems šalies gyventojams.

11. Vietinės tarybos privalo saugoti žmonių turtą nuo išgrobstymo ir kaltininkus traukti kuo aštriausion atsakomybėn.

12. Darbo mokestis palengva pakeliamas iki priimtųjų Tarybų Rusijoj normų.

13. Įvedama 8 valandų darbo diena pramonėj, prekyboj ir žemės ūkyj.

14. Visos darbininkų ir sodžiaus biednuomenės skolos kapitalistams, dvarininkams, didiesiems ūkininkams ir dvasiškiams paskelbiamos kaipo nesančios.

15. Griebiamasi griežtų priemonių šalies ūkio gyvenimui atstatyti (transportui sutvarkyti ir 1.1.), nustatyti Lietuvos prekių mainymui su Tarybų Rusija, Vokietija ir kitomis kaimynų šalimis.

16. Griebiamasi griežtų ir be pasigailėjimo priemonių kovoje su brangenybe ir spekuliacija, ypač pirmojo reikalo produktais.

Statydami savo naująjį gyvenimą tais pačiais pamatais, kurie padėti Rusijos Socialistinės Federatyvinės Tarybų Respublikos pagrindan, mes ateityj eisime ranka už rankos su Tarybų Rusija ir su visomis kitomis šalimis, einančiomis socialistinės revoliucijos keliu.

Laikinoji Revoliucinė Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžia pareiškia, kad ji pačiu griežčiausiu būdu kovos dėl socialistinės tvarkos įvykdymo Lietuvoje. Bet be energingiausios Lietuvos darbininkų minių, proletarų ir sodžiaus biednuomenės, paramos, be galutinio pergalėjimo kontrrevoliucinės buržuazijos, dvarininkų, didžiųjų ūkininkų ir jų tarnų – dvasiškijos, be pašalinimo iš Lietuvos kontrrevoliucinių okupacinių Vokietijos vyriausybių, palaikančių kaizerinę Lietuvos Tarybą ir baltagvardiečių gaujas, be pačios griežčiausios atspirties besiartinantiems naujiems mūsų laisvės smaugėjams ir naujiems mūsų pavergėjams – anglų- prancūzų-amerikoinų kapitalo tarnams, – be to nepasiseks įvykdyti esančiųjų prieš mus didžiųjų uždavinių darbo Lietuvos paliuosavimo nuo jos pavergėjų.

Draugai darbininkai ir vargingieji valstiečiai! Mes nebe vieni jau dabartiniu momentu. Mums į talką eina keliantis revoliucinio sukilimo vėliavą viso pasaulio proletariatas. Mums užtikrinta visokeriopa darbininkų ir valstiečių Tarybų Rusijos parama. Mums skuba į talką su išplėstomis raudonomis vėliavomis mūsų broliai raudonarmiečiai, nukankintosios, dabar besiliuosuojančios mūsų Lietuvos darbininkų ir valstiečių sūnūs.

Draugiškai, broliškai sutikit juos ir stokit į jų eiles. Bendromis pajėgomis jūs lengviau pergalėsite savo engėjus.

Tat kelkit sukilimo vėliavą! Visi proletarai, be tautų skirtumo, prie ginklų! Visur kurkite Darbininkų ir mažažemių atstovų tarybų valdžią. Verskite savo amžinuosius engėjus! Stokite į Lietuvos Tarybų Respublikos Raudonosios Armijos eiles!

Tegyvuoja paliuosuota Lietuvos Darbininkų ir Vargingųjų Valstiečių Tarybų Respublika!

Tegyvuoja Lietuvos Darbininkų ir vargingųjų valstiečių tarybos!

Tegyvuoja mūsų Raudonoji Armija!

Tegyvuoja Pasaulinė socialistinė darbininkų revoliucija!

Tegyvuoja socializmas!

Laikinosios Revoliucinės Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžios vardu:

Pirmininkas V. Mickevičius-Kapsukas

Valdžios nariai: Z. Aleksa-Angarietis, Kazimieras Cichovskis, Simonas Dimanšteinas, Aleksandras Jakševičius, Konstantinas Kernovičius, Svotelis-Proletaras, Aizikas Vainšteinas

Vileika, 1918 m. gruodžio 16 d.

Šaltinis: V. Kapsukas. Raštai. T. 8. V., 1966, p. 21-26.