Rasa Balockaitė. Kalėdos Aušvice

Autorius: Rasa Balockaitė Šaltinis: https://www.facebook.com/rasa.... 2018-12-28 16:43:14, skaitė 206, komentavo 4

Rasa Balockaitė. Kalėdos Aušvice

Nuotraukoje - SS karininkas Karlas Hiokeris (Karl Hoecker) įžiebia šviesas ant Kalėdinės eglutės Aušvice 1944 m. gruodžio 24d.

Penkerius metus, kol egzistavo Aušvico mirties lageris, ten buvo švenčiamos Kalėdos.

Pirmaisiais metais, 1940 m. gruodžio 24d. naciai lagerio teritorijoje įžiebė kalėdinę eglutę, papuošta elektros lempučių girlianda, o po ja sukrovė tą dieną nuo šalčio ir išsekimo mirusių kalinių kūnus.

Kitais metais, 1941 m. gruodžio 24d. taip pat buvo pažymėta tragiškų įvykių - tą dieną, naciai sušaudė 300 sovietinių karo belaisvių, kurie buvo nusilpę ir nepajėgė vaikščioti.

Buvusio belaisvio Liudviko Krinskio (Ludwig Krynski) teigimu, 1941 m. gruodžio 24d., nepaisant minusinės temperatūros, belaisviai vėlų vakarą buvo išrikiuoti lauke ir verčiami klausytis Popiežiaus Pijaus XII sveikinimų, skaitomų vokiečių kalba - 42 belaisviai nuo šalčio ir nuovargio rikiuotėje tiesiog pasidavė ir parkrito, kas kitiems sukėlė dar didesnį nervinį šoką ir emocinį išsekimą.

Buvusio belaisvio Jozefo Jedrycho teigimu, 1941 m. per Kalėdas, 10a bloke belaisviai ėmė giedoti Kalėdų giesmes vokiškai, paskui - lenkiškai, o galiausiai įsidrąsinę užtraukė Lenkijos himną. Jo teigimu, "belaisviai, apkabinę vienas kitą, linkėjo vieni kitiems stiprybės, ir verkė, buvo tokių, kurie garsiai raudojo pasikūkčiodami - tai buvo didingas momentas (grand moment), kuris niekada neišdils man iš atminties".

1941 m. bloke, nr 7, buvo papuošta slapta į lagerį atgabenta eglutė. Tame pačiame bloke Kalėdas šventė ir Lenkijos Armijos kavalerijos kapitonas Vitoldas Pileckis - žmogus, kuris sąmoningai ir tikslingai leidosi areštuojamas, kad patektų į Aušvicą, kad pats savo akimis pamatytų kas vyksta lageryje, o vėliau, po sėkmingai organizuoto pabėgimo, informuotų apie tai sąjuningininkus.

1942 m. gruodžio 24d. Aušvice naciai taip pat įžiebė Kalėdinę eglutė, papuoštą elektros lempučių girliandomis, bei sumėtė po ja tą dieną mirusių žmonių kūnus. Bloke 18a kalėjęs katalikų kunigas slapčia laikė Šventas Mišias, o slapta atsneštą duoną naudojo kaip kalėdų plotkelę. 

1943 m. per Kalėdas Aušvicui vadovavo jau kitas žmogus, Arturas Lybehenšelis (Arthur Liebehenschel), o belaisvių gyvenimas kažkiek palengvėjo. Tais metais, po Kalėdine eglute bent jau nebebuvo tokių makabriškų "dovanų." Kai kurie belaisviai iš artimųjų gaudavo siuntinius, kartu su kalėdinėmis plotkelėmis, ir dalinosi jomis su kitais kaliniais, įskaitant žydus.

1944 m. Kalėdos buvo jau visiškai kitokios. Nacistinė Vokietija jautė artėjantį pralaimėjimą. Kalinys kunigas Vladislavas Gros de Rozenburgas (Władysław Grohs de Rosenburg), lagerio vadovybei neprieštaraujant, laikė vidurnakčio mišias. Belaisvės moterys lagerio vaikams dalino dovanas (pvz., cukraus gabaliukas ir lapelis su vaiko vardu).

1944 m. gruodžio mėn. viena moteris, Vera Bein, kuri tik atvykusi į lagerį sužinojo esanti nėščia ir atsisakė geranoriško belaisvio gydytojo paslaugos, padaryti jai abortą, kad išsaugotų jei ne kūdikio, o bent savo gyvybę - gruodžio mėn., jei gerai atsimenu, gruodžio 23d. naktį Vera Bein užlipo ant lagerio stogo ir ten, padedama dar dviejų belaisvių, pagimdė mergaitę, kurią pavadino Angela. Mergaitė buvo tokia silpna, kad net neturėjo jėgų verkti, ir Verai pavyko ją išsaugoti. 1945 m. sausio 17d. Aušvicas buvo išvaduotas. Vera Bein su dukra išvyko į Jungtines Valstijas, kur praleido likusį gyvenimą ir mirė 1992 m. 

Karlas Hiokeris (paskutinis Aušvico komendantas) 1965 m. Frankfurto Aušvico teismuose buvo nuteistas 7 metams nelaisvės, atlikęs bausmę, grįžo atgal į savo darbą banke ir dirbo ten iki pensijos. Mirė 2000 m., taip ir nepripažinęs ir neįžvelgęs savo kaltės.