Algokratija – valdymo forma pakeisianti demokratiją

Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/28221/algokrat... 2019-01-03 07:54:45, skaitė 82, komentavo 1

Algokratija – valdymo forma pakeisianti demokratiją

Kinija užtikrintai diegia savo skaitmeninę antiutopiją, tačiau ir Europos valstybės naudojasi technologijomis, pažeidžiančiomis demokratijos principus. Į pirmąsias eiles išeina algokratija – algoritmų valdžia. Kaip atrodys „nuostabus naujas pasaulis“ galima įsivaizduoti pagal Danijos pavyzdį.

Apie turtingos demokratinės šalies virsmo fenomeną naujų technologijų, tarnaujančių valstybei dėka pasakoja Business Insider.

„Sakalo akis“ europietiškai

Dauguma Europos šalių konservatyviai žvelgia į socialinių garantijų sistemų pasikeitimus, ypač į socialinės apsaugos. Retais atvejais kai kurios valstybės ryžtasi eksperimentams, pavyzdžiui, įteisina besąlyginių pajamų principo išmokų sistemas. Tačiau Danija žengė kitu keliu.

Gladsaxe municipaliteto Kopenhagoje valdžia testavimo režimu paleido algoritmą, kuris didelės duomenų masės pagrindu nustato žiauraus elgesio su vaikais tikimybę.

Sistema įtraukia dešimtis faktorių ir savo principu primena nusikaltimų prognozavimo DI-servisus

Algoritmas surenka informacijąiš valstybinių duomenų bazių: medicininius įrašus, duomenis apie darbą ir kitą medžiagą, susijusią su asmeniniu piliečio tapatybės numeriu. Pagal faktorių visumą Dirbtinis Intelektas (DI) išskiria šeimas, kurios patenka į rizikos grupę. Prognozė sudaro galimybes Danijos socialiniams darbuotojams įsikišti į situaciją pačiame anksčiausiame etape ir, pavyzdžiui, paimti vaiką iš šeimos.

Apie Kinijos praktiką primena tai, jog Gladsaxo administracija taip pat nepaaiškina, kaip būtent veikia autonominė sistema. Žinomi tik kai kurie rizikos faktoriai, į kuriuos atkreipia dėmesį DI. Prie jų priskiriami praleisti apsilankymai pas gydytojus, skundai apie vaikus iš mokymo įstaigų, o taip pat duomenys apie tėvus. Gaunantys bedarbių pašalpas, o taip pat piliečiai, stovintys įskaitoje dėl praeityje buvusių teisės pažeidimų po padidinimo stiklu patenka pirmieji.

Danijos teisės ekspertai Jacob Mchangama ir Hin-Yan Liu pažymi, jog Gladsaxe gyventojai nepalaikė vyriausybės iniciatyvos, ir pilotinis projektas taip ir neišėjo iš už eksperimento statuso ribos.

Tačiau tai nesutrukdė Danijos vyriausybei pareikšti apie planus paleisti analogišką sistemą visos šalies mastu.

Taip pat Danijos valdžia naudoja aparatinį apmokymą ir metaduomenis socialinių pašalpų gavėjų kontrolei. Agentūra Udbetaling Danmark, kuri užsiima pašalpų išdavimu, sudaro sąrašus tokių gavėjų, kurie kelia nepasitikėjimą valstybei.

Tuo pačiu įskaitomi duomenys iš įvairių žinybų, tame tarpe santuokos ir vaikų gimimo liudijimai, o taip pat informacija, pateikta bankų. Agentūra netgi planavo įskaičiuoti elektros energijos suvartojimą, siekiant identifikuoti žmones, kurie gyveno ne pagal savo registracijos vietą.

„Danija – kalėjimas“

Ekspertai pripažįsta, jog tokios priemonės pažeidžia žmogaus teises ir įsiveržia į jo asmeninį gyvenimą. Ilgalaikėje perspektyvoje kontrolės ir sekimo sistemos gali privesti prie „liberalios demokratijos savižudybės“, rašo Jacob Mchangama ir Hin-Yan Liu.

„Vis daugiau požymių nurodo į Vakarų judėjimą algokratijos link. Tokia valdžios forma padeda kurti „stebėtiną naują pasaulį“, kuriame daugelis žmogaus gyvenimo aspektų yra kontroliuojami skaitmeninio kodo pagalba“, – pastebi straipsnio autoriai.

Ypatingą nerimą kelią „juodosios dėžės“ problema – tai, jog mes žinome tik apie algoritmo sprendimus, o ne apie jo logiką, kuria jis vadovaujasi.

Netgi patys kūrėjai ne visada supranta, kodėl DI daro vieną ar kitą išvadą, surinktų duomenų pagrindu. Tokių sprendimų pasekmės socialiniame sektoriuje ypač rimtos.

Be to, bent jau Danijos piliečiai – nežino, kuriuo momentu jie patenka į algoritmo kontrolę. Apie tai jiems niekas nepraneša. „Pasekoje tai atsiliepia jų asmeniniams ir šeimyniniams gyvenimui, o taip pat žodžio laisvei“, – įspėja ekspertai.

Kaip bebūtų paradoksalu, tačiau algokratija – tai ne autoritarizmo atšaka, grįsta gerais norais. Tačiau be griežtos tokių metodų kontrolės yra rizika, jog demokratija bus paaukota technologiniam pranašumui.