Marius Ivaškevičius, interviu, "Lietuva suskaldyta ir pasidalijusi." Jūs galit atsakyt už savo žodžius?

Autorius: Rasa Baločkaitė Šaltinis: https://www.facebook.com/rasa.... 2019-01-03 17:58:05, skaitė 179, komentavo 0

Marius Ivaškevičius, interviu,

LDiena.lt: Marius Ivaškevičius - vienas iš daugiausiai Rusijoje statomų šiuolaikinių dramaturgų, įvertintas  garbingiausiu Rusijos teatralų adovanojimu "Auksine kauke". "Auksinės kaukės" apdovanojimus remia ir finansuoja stambiausos valstybinės Rusijos Federacijos įmonės, bet juk Lietuvos pusžydžiams pinigai nekvepia...

Atsakydamas į kritinius laiškus, esą jo knyga niekina partizanų atminimą, Ivaškevičius atsako, kad 99 proc žmonių rašo tuos laiškus knygos net neskaitę, dar daugiau, one step further, patologizuoja ir demonizuoja tuos rašytojus, esą tai yra "tokie žmonės, kuriems reikia turėti priešą", tokia natūra, suprask, nu trauma, neadekvatus žmogus, problema yra ne su knyga, problema yra su žmogumi.

ivakevičius žali

Kokiu būdu gerbiamas autorius prieina tokių toli siekiančių apibendrinimų? Kokiu metodu jis nustatė, kad "99 proc rašo knygos neskaitę"? Jūs galit atsakyt už savo žodžius? Galit juos pagrįsti konkrečiais faktais, konkrečiais duomenimis? Jei ne, tai žinot kaip tai vadinasi - tai vadinasi melu ir šmeižtu.

Kai kultūros autoritetai viešai daro tokius pareiškimus, kaip man paaiškinti studentams, kad savo žodžius reikia pagrįsti, ir už juos atsakyti? "Iš kur jūs gavote duomenis, kad didžioji dalis nepritaria? Kur tie duomenys?" "Kaip jūs nustatėt, kad žmonėms ši reklama nedaro poveikio, kokiu metodu - interviu, focus grupė - kaip jūs galit savo teiginį pagrįst?" Žmogus, išgirdęs šiuos klausimus, žiūri į mane kaip į ufonautą - pagrįst savo teiginius, kas per velnias? Intelektualinio gyvenimo žavesys - gali, be jokios atsakomybės, ką nori, tą šnekėt (pvz. kurpti sąmokslo teorijas, platinti šlykščius gandus ir rašinėti Rasai Baločkaitei asmeninius laiškus apie "jos neeilinės moters statusą ir jos galias, kurių ji neturi teisės neigt"- nes tu su savo sabutylninkais užstalėse taip susigalvojai).

Toliau, "tokiems žmonėms reikai nuolatos turėti priešų, kažkokį taikinį." Go on, gerbiamas Ivaškevičiau - jei jau žinot, kur šuo pakastas, tai sakykit iki galo - kokiems žmonėms? kokia tų žmonių problema? Potrauminis sindromas? Asmenybės sutrikimas? Aš nežinau, tai nespėliosiu - jūs žinot, jūs ir pasakykit. Lig šiol, nesu girdėjusi, kad Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga reguliariai užsipuldinėtų žmones, for no reason, bet gal tiesiog aš nežinau. 

Ir klasikinis argumentas - "knygos neskaitė." Na ir kas, kad neskaitė? Čia kaip su Katelučio (Castelluci) spektakliu "Jėzaus veidas" - sako, protestuotojai pirma turėtų spektaklį pasižiūrėti. Leiskite paklausti, kam? Tam tikri epizodai - tiek knygos, tiek spektaklio - buvo pakanakamai aiškiai nušviesti, percituoti ir ištransliuoti viešojoje erdvėje. Tai buvo būtent tie epizodai, kuriuose matoma tai, ką galima pavadinti "transgression of traditional moral boundaries" (net ir atsižvelgiant į tai, kad moralės ribos trapios bei nuolat keičiamos, buvo pažeisti, sakykim, įprastiniai ilgalaikiai moraliniai susitarimai). Šio veiksmo - konvencinių tradicinų moralės ribų peržengimas, simbolinės tvarkos pažeidimas - pilnai matomas duotame epizode. Šiuose epizoduose, žmonės mato dalykus, kurie, jų manymu, peržengia tradicinės moralės ribas, dalykus, kurių jų manymu, neturėtų būti - įvyko, kas įvyko, - ir čia jau neturi jokios reikšmės, kas vyko pirmame spektaklio veiksme, ar trečiame romano skyriuje. 

Dabar, epiloginė dalis. 

Kol mano kolegės doktorantūros studijų metais ramšdtadrylinosi po stažuotes (trūkt trūkt fondų peršertą snukį, cypt cypt "aš moteris, aš diskriminuojama, aš auka, Niujorke manęs paprašė išplauti kavos puodelį, manęs Paryžiuje nepakvietė vyno gerti), aš tuo metu sėdėdavau paprastoje kontoroje, tvarkydavau dokumentus, apskaitydavau prekes, maketuodavau reklaminius leidinius ir vis galvodavau apie tuos "bold, beautiful and inteligent", apie tas stažuotes, apie Niujorkus, Londonus ir Paryžius, ir apie tuos itin protingus žmones, kurie tokie protingi, kad man nu niekaip neina ju net suprast. 

Dabar matau, kad čia tiesiog nėra ką suprast.