Finansinė oligarchija sąmoningai rengia pasaulinę krizę, teigia prof. V. Katasonovas

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2019-01-05 16:35:57, skaitė 290, komentavo 0

Finansinė oligarchija sąmoningai rengia pasaulinę krizę, teigia prof. V. Katasonovas

Garsaus ekonomisto Prof. Valentino Katasonovo nuomone, yra visi požymiai, kad finansinė oligarchija sąmoningai rengia pasaulinę krizę.

2019 metais sukanka 10 metų nuo 2007-2009 metų globalios finansinės krizės. Praėję metai, Katasonovo teigimu, buvo paženklinti „kiekybiniais suminkštinimais“. To dar nebuvo „civilizuoto“ kapitalizmo istorijoje. Pirmą kartą pagrindiniai pasaulio centriniai bankai dešimt metų aprūpina pasaulio ekonomiką gigantišku kiekiu pigių, netgi nemokamų pinigų. Keistas šis kapitalizmas. Jį teisingiau vadinti „piniginiu socializmu“, kurio benificiarais yra spekuliantai, susieti su centriniais bankais. O spekuliantai dėka veltui gaunamų pinigų tęsė savo mėgiamą užsiėmimą – pūtimas burbulų finansų rinkose (dalinai nekilnojamo turto rinkoje).

Katasonovas rašo: „Periodiškai finansų rinkose vyksta ženklūs kotiruočių ir indeksų kritimai, kas visus šiurpina. Tiesa, po kurio laiko kotiruočių ir indeksų reikšmės atsistato ir tęsia augimą. Profesionalų kalba tokie augimai-kritimai vadinami technine rinkų korekcija. Panaši korekcija yra ypatybė bet kurių rinkų – finansų, prekių, nekilnojamo turto. Kapitalizmas susiduria su šiuo reiškiniu nuo tada, kada prasidėjo perprodukcijos krizės (Anglijoje pirma tokia krizė įvyko 1825 metais; pirmoji pasaulinė ekonomikos krizė buvo užfiksuota 1857 metais). Tačiau korekcijos – dar ne krizės, jos tik trumpam išlygina disbalansą. Bet koks techninis koregavimas gali peraugti į didelio masto krizę, lydimą greito ir staigaus (ne keliais procentais, o dešimtimis procentų, kartais) kritimo gamybos apimčių, nekilnojamojo turto kainų, fondų indeksų, akcijų kainų ir pan.“

Katasonovas sako, kad apie rinkų perkaitimą galima spręsti, lyginant du fondų biržos rodiklius: 1) biržos apyvartoje esančių akcijų kainą ir jos pagrindu apskaičiuojamą kompanijų rinkos kainą; 2) metinį kompanijos pelną.

Amerikoje „pinigų socializmo“ sąlygomis pasirodė didžiulis skaičius negyvybingų kompanijų, egzistuojančių tik dėka pigių (beveik nemokamų) kreditų. Jas vadina „kompanijomis-zombiais“. Sunku įsivaizduoti, kas su jomis bus, jeigu pinigai ims brangti.

Apie nelauktą FRS procentinės normos padidinimą V.Katasonovas rašo: „Negana to, Federalinis rezervas pradeda išvalymą savo portfelio nuo tų popierių, kuriuos jis supirkinėjo kelis metus realizuodamas kiekybinio suminkštinimo (KS) programą. Iki krizės FRS aktyvai buvo 800 milijardų dolerių lygyje. 2014 metų spalio mėn., kada paskutinė KS programa buvo baigta, aktyvai išsipūtė iki 4,5 trilijonų dolerių. Jau beveik metai FRS tuština savo popierių portfelį, parduodama hipotekos ir iždo popierius, tai yra išima iš apyvartos pinigus. Dabar kiekvieną mėnesį išimama po 50 milijardų dolerių. Efektas dėl popierių išpardavimą toks pats, kaip bazinės normos padidinimas. Verslo sąlygos Amerikoje sunkėja, pinigai tampa deficitu, auga pilnos apimties krizės rizika (…).

Savo nuogastavimus dėl galimos krizės 2018 metų rugsėjo mėnesį išsakė RIT Capital Partners vadovas baronas Jakovas Rotšildas: „Žemų procentinių normų laikai ir kiekybinio suminkštinimo politikai, išpūtę fondų rinkų kapitalizaciją, eina į pabaigą … Tai sukuria rizikas pokarinei ekonominei tvarkai ir saugumui“.

Tikimybę to, kad krizė prasidės 2019 metais, pripažino daugiau nei pusė „Time“ žurnalistų apklaustų ekspertų. Likusieji taip pat įsitikinę, kad krizė neišvengiama, bet perneša jos pradžią į 2020 metus.

Kaip nebūtų paradoksalu, krizės labiausiai nori tie, kam priklauso spausdinimo staklės, – pagrindiniai FRS akcininkai. Tarp jų ir bankas „Goldman Sachs“. Algoritmas senai susiklostė. Iš pradžių pinigų staklių šeimininkai pripumpuoja ekonomiką pinigais, ekonomika auga, sukuriami nauji aktyvai. Po to staigiai suspaudžiant pinigų masę provokuoja krizę. Prasideda bankrotai, aktyvai pinga kartais. Finale pinigų spausdinimo staklių šeimininkai superka atpigusius aktyvus. Po to prasideda naujas ekonominis ciklas nuo eilinio išplėtimo pinigų pasiūlos ir pasiruošimo sąlygų naujam apiplėšimui. Tarp kitko, ir panika Niujorko fondų biržoje 1929 metais išprovokavo Federalinis rezervas.“

Pavojingi FRS veiksmai yra sinchronizuojami su kitų centrinių bankų veiksmais. ECB prezidentas Mario Dragi (taip pat išeivis iš Goldman Sachs) pareiškė, kad kiekybinio suminkštinimo programa baigiama, naujaisiais metais jos nebus. Anglijos bankas procentinę normą rugsėjo mėnesį pakėlė nuo 0,5 iki 0,75%.

Beveik nemokamų pinigų sąlygomis, valstybės, kompanijos, namų ūkiai (fiziniai asmenys), išaugino savo skolas. Bendra visų JAV ekonomikos sektorių skola artėja prie 300% BVP. Panaši ES (euro zona) ir Kinijos bendra skola. Pinigų brangimas sukelia visų rūšių skolų aptarnavimo išlaidas. Sugriežtinimas FRS kreditavimo politikos, Katasonovo nuomone, neišvengiamai išprovokuos bankrotus visuose ekonomikos sektoriuose. Vašingtono konsensusas draudžia riboti transnacionalinį pinigų judėjimą, todėl krizė nedelsiant apims visą pasaulį, kaip miško gaisras ir niekas nežino, kaip su juo kovoti. „Šiomis sąlygomis Trampas gali likti atpirkimo ožiu“, - mano prof. Valentinas Katasonovas.

https://www.fondsk.ru/news/2019/01/03/tehnicheskie-korrekcii-finansovyh-rynkov-neizbezhno-pererastut-v-mirovoj-krizis-47394.html