„Laisvė ir demokratija“ Lietuvoje: už „neteisingą“ nuomonę – 5649 eurų bauda...

Autorius: Kibirkštis Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.com... 2019-01-11 20:44:03, skaitė 322, komentavo 5

„Laisvė ir demokratija“ Lietuvoje: už „neteisingą“ nuomonę – 5649 eurų bauda...

Link tokios galimos atomazgos artėja prieš ilgametį publicistą, leidyklos „Gairės“ direktorių Povilą Masilionį nukreipta (ir VSD užsakyta...) politinė byla. Žmogus, nei karto anksčiau neteistas (nei administracine, nei civiline, nei juolab baudžiamąja tvarka) dabar verčiamas nusikaltėliu, turėsiančiu susimokėti 5649 eurų baudą už tai, kad lietuvių kalbon išvertė ir 2017-ųjų pradžioje išleido „nepriklausomos“ Lietuvos režimui nepatikusią knygą.

Kas per knyga?

 

Originale pavadinta „Kas ką išdavė?“, lietuviškai – „Išdavystės kaina“ – tai rusų žurnalistės G. Sapožnikovos darytų interviu rinkinys, kuriame pateikiami faktai duoda pagrindo suabejoti oficialiąja 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių versija. Kad tokios „erezijos“ (t. y. atviros istorinės diskusijos) mūsuose draudžiamos, parodė dar 2012-aisiais pasibaigęs tariamu „Rusijos šnipu“ paversto A. Paleckio teismas. Dabar tai rodoma vėl, už tą patį „nusikaltimą“ (pagal 170-2 BK str.) teisiant P. Masilionį.

 

Kadangi šią istoriją „Kibirkšties“ redakcija seka nuo pat pradžios (t. y. 2017-ųjų kovo 8-ąją atliktų kratų, kas sekusio ikiteisminio tyrimo ir 2018-ų balandį prasidėjusio teismo proceso) ir apie ją ne sykį esame rašę (plačiau žr.: Fašistinė cenzūra Lietuvoje: dėl išleistos knygos – teisiamųjų suolan; Lietuvos realybė: nori žodžio laisvės – sėsi į kalėjimą), tai mūsų skaitytojams pagrindiniai faktai turėtų būti žinomi. Apie juos nesikartosime, verčiau apsiribodami šviežiausia informacija.

 

O ji tokia, kad šiandien (2019-ųjų sausio 10-ąją) įvyko priešpaskutiniu būsiantis teismo posėdis, kuriame baigiamąjį žodį tarė tiek prokuroras, tiek kaltinamasis P. Masilionis kuris anksčiau kaltintas vien „sovietų agresijos 1991-ųjų sausio 13-ąją“ „menkinimu“, dabar neva ją visai „neigęs“ (skaityk: dar baisiau „nusidėjęs“ landsberginio tikėjimo priesakams...). Prokuroras pareikalavo ne tik pripažinti Masilionį kaltu pažeidus 170-2 BK str. 1-ąją dalį, bet paskirti jam 5649 eurų baudą. Lyg to būtų maža, pareikalauta iš jo susimokėti už ankstesniame posėdyje „ekspertizę“ atlikusio „eksperto“ (etatinio TSPMI „rusai puola“ meistro...) Tomo Janeliūno žygdarbius 345 eurų suma.

 

Tuo tarpu P. Masilionis savo, kaip kaltinamojo baigiamojoje kalboje pažymėjo tiek sausio 13-osios, tiek Medininkų žudynių tragedijas liečiančių (bet teisinių įstaigų ignoruojamų) faktinių aplinkybių, tiek patį jam mestų kaltinimų absurdiškumą. Puikiai suprasdamas, kad mūsuose „teisminė valdžia“ tėra korumpuotų politikierių tarnaitė, Masilionis neturėjo iliuzijų davęs suprasti, kad nesitikįs teigiamo (išteisinamojo) nuosprendžio kartu pabrėždamas, kad netgi ne tai čia svarbiausia... Esminis momentas – 170-2 BK str., prieš 1992-ųjų Konstitucijos nuostatas įtvirtinantis faktinę cenzūrą diskusijoms TSRS, LTSR istorijos klausimais. Tačiau, – pažymėjo Masilionis, – vargiai tikėtina, kad šis antikonstituciškumas apskritai būtų pripažintas, nes (pagal vienos TS LKD „šulų“ V. Aleknaitės-Abramikienės ir Ko politinį užsakymą) minėtąjį BK straipsnį parengęs juristas D. Žalimas jau pats sėdi Konstituciniame teisme.

 

Ir vis dėlto apie tai kalbėti, kelti aikštėn teisybę – būtina. Ką ir daro Masilionis, kurio byloje paskutinysis (nuosprendžiui skirtas) teismo posėdis paskirtas vasario 18-ajai dienai. O kas tądien bebūtų, kokias bylas mūsiškiai „teisuoliai“ bekeltų, kokius fašistinius įstatymus jie beleistų (žr.: Žodžio nelaisvė), tiesos jie vis tiek neužgniauš.