Užsieniečiai Lietuvos partijose: kur pakastas šuo?

Autorius: Vladimiras Matvejevas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2019-01-17 13:30:27, skaitė 131, komentavo 0

Užsieniečiai Lietuvos partijose: kur pakastas šuo?

Seimo nariai užsieniečiams plačiau atvėrė Lietuvos politinių partijų duris. Tačiau tik Europos Sąjungos šalių piliečiams. Jiems nustatytas gyvenimo Lietuvoje terminas sumažintas nuo penkerių metų iki šešių mėnesių. Kaip tai gali paveikti vidaus politinę kovą už teisę valdyti šalį? 

Seimo priimtas Politinių partijų įstatymo pakeitimas yra atsakas į Briuselio reikalavimą suderinti Lietuvos teisės aktus su visos Europos teisės aktais. Biurokratinė procedūra, "figos lapu" pridengianti visų Europos Sąjungos gyventojų "lygias teises". Į tai nebūtų verta kreipti dėmesio, jei nekiltų grėsmė, kad mus visiškai kontroliuos "ES centrinio komiteto" pareigūnai.

Šiandien visose Lietuvos politinėse partijose yra tik keturi užsieniečiai iš visų ES šalių. Tai yra lašas jūroje tarp 120 tūkst. įvairių Lietuvos politinių asociacijų narių. Tačiau šis lašas gali tapti šaukštu deguto medaus statinėje Lietuvos tradicinių vertybių, politinės ir socialinės struktūros atžvilgiu.

Ryškus pavyzdys — Lietuvos gyventojas, britų atstovas Markas Adamas Haroldas, kuris 2015 metais tapo Vilniaus miesto tarybos pavaduotoju pagal Lietuvos liberalų sąjungos sąrašą. Vilniaus meras Remigijus Šimašius taip pat buvo išrinktas liberalų.

Taigi, Markas Adamas Haroldas yra mero draugas ir aistringas seksualinių mažumų teisių gynėjas. Jo dėka lietuviai iš dalies keičia savo požiūrį į LGBT bendruomenės narius. Tai patvirtina pastaruoju metu atliktos apklausos, kurios rodo, kad LGBT bendruomenei pakančių Lietuvos žmonių skaičius kasmet auga. Čia ir Marko Haroldo nuopelnai.

O dabar įsivaizduokime situaciją, kad artimiausioje ateityje kiekvienoje Lietuvos politinėje partijoje atsiras "prievaizdų iš Briuselio". Jie reguliariai dalyvaus susitikimuose, kongresuose ir vakarėliuose. Analizuos partijų platformas ir programos tikslus ir, jei reikia, įterps savo "trigrašį" ir nurodinės politikams, "kur eiti" ir "ką daryti". O pagal darbo rezultatus, jie kas mėnesį rašys ataskaitas Briuseliui. Remdamiesi šiomis ataskaitomis, Europos politinių specialiųjų tarnybų analitikai parengs rekomendacijas tolimesniam "Štirlicų" darbui.

Jūs manote, kad visa tai "bepročio paistalai"? Galbūt. Tačiau TSKP centrinis komitetas taip pat turėjo visagalį ideologinį sektorių, kuris sekė aukščiausius Tarybų Sąjungos respublikų vadovus. Kaip žinoma, TSKP pirmaisiais sekretoriais visada skirdavo etninį atstovą, bet už jo nugaros visuomet stovėdavo "antrasis sekretorius" arba "ideologinio skyriaus vadovas", kuris buvo tiesiogiai pavaldus centrui.

Šiandien panašios valdžios piramidės statomos atviros ir vieningos Europos erdvėse. Viskas, kas nauja, yra gerai pamiršta sena. Be to, sakoma, kad "buvusių komunistų nebūna".

Pagal Lietuvos įstatymus užsieniečiai, net ir iš trečiųjų šalių, gyvenę Lietuvoje ilgiau kaip penkerius metus ir gavę leidimą nuolat gyventi, gali dalyvauti Lietuvos politiniame ir viešajame gyvenime. Tačiau tik vietos valdžios lygmeniu. Jie gali būti net miesto ir rajono tarybų nariai. Tačiau pagal naująjį įstatymą ES šalių piliečiams būtinas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje laikotarpis sumažinamas iki šešių mėnesių. Trečiųjų šalių piliečiams viskas lieka be pakeitimų.

Kiti vietos valdžios rinkimai vyks Lietuvoje kovo mėnesį. Kiek užsieniečių dalyvaus šiuose rinkimuose kaip kandidatai į deputatus? Artimiausiu metu apie tai praneš Vyriausioji rinkimų komisija. Laukiame...

Autoriaus nuomonė gali sutapti su redakcijos pozicija.