Kodėl Mindaugas Puidokas tylėjo, ir ką reikia keisti tarptautinio įvaikinimo srityje?

Autorius: Loreta Fokienė Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2019-01-19 14:31:33, skaitė 136, komentavo 1

Kodėl Mindaugas Puidokas tylėjo, ir ką reikia keisti tarptautinio įvaikinimo srityje?

Trečiadienį, sausio 16 dieną Vilniaus apygardos teismas paskelbė verdiktą tarptautinio įvaikinimo byloje: 9-metė mergaitė lieka Lietuvoje, šeima iš Naujosios Zelandijos jos įvaikinti negali.  Kol kas teismo sprendimo neturi net brolio advokatas, bet žiniasklaidai plačiai nušvietus šį sprendimą, pasigesta mergaitės broliui padėjusio Seimo nario Mindaugo Puidoko komentaro. 

M. Puidokas sutiko atsakyti į minfo.lt redakcijos klausimus. 

Gerbiamas Mindaugai, ar žinojote šį teismo sprendimą? Kaip jį vertina mergaitės brolis? 

Mergaitės brolio, kuris kreipėsi į mane pagalbos,  žiniomis, mergaitė augs jo paties arba išsilavinusioje, materialiai stiprioje šeimoje Tėvynėje, galėdama matytis su abiem seserimis ir broliais. Jos ryšys su abiem seserimis yra itin artimas. Žiniasklaidoje paviešintas teismo sprendimas rodo, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba padarė rimtų pažeidimų įvaikinimo procese bei nedėjo rimtų pastangų, kad susisiektų su suaugusiais broliais ir juos informuotų apie tarptautinį įvaikinimą. Lietuviams nebuvo sudaryta galimybė mergaitę nuolat globoti ar įsivaikinti be seserų. Lietuva turi turi žinoti tiesą šioje jautrioje ir sudėtingoje istorijoje.

Visuomenėje nerimsta aistros, ir ne vienam žmogui jau kilo klausimų apie Jūsų vaidmenį šioje situacijoje. Kaip nutiko, kad būtent Jūs padėjote Arūnui, jei jis gyvena net ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje?

Atsakysiu detaliai, kad neliktų klausimų. Pradžioje į mane oficialiai kreipėsi mergaitės brolis pagalbos. Jo visa šeima registruota mano vienmandatėje apygardoje. Mergaitės gerovė ir teisingumas yra svarbiausias interesas. Matome situaciją, kai Vaiko teisių sistema neleido normaliai broliui bendrauti su seserimi. Kaip skelbta žiniasklaidoje, nuo sausio 4 d. leido mergaitę išsivežti šeimai iš Naujosios Zelandijos į Vilnių iki pat teismo posėdžio. Tokiu būdu norom ar nenorom sistema leido manipuliuoti vaiku. Visi akcentuoja tik šį vieną tarptautinio įvaikinimo atvejį, kurio procese buvo rimtų pažeidimų. Akivaizdu, kad šis atvejis tik apnuogino sistemos ydas ir trūkumus, bet tai tik vienas atvejis Lietuvoje iš daugelio!

Kodėl padėjau, kai kreipėsi? Pirmiausiai, tai buvo tiesioginė mano, kaip Seimo nario, pareiga, o be to, mačiau, kad sistema daro klaidas ir yra visa eilė grubių pažeidimų.  

Kas konkrečiai Jums leido daryti prielaidą, kad sistema šioje situacijoje daro klaidas? Galite jas išvardyti? 

Paminėsiu ir žmogiškus, ir teisinius aspektus. Pirma, mergaitė nėra viena, ji iš 8 vaikų šeimos. Kitas niuansas - apie tarptautinį įvaikinimą visiškai neinformuoti suaugę broliai.  Spaudoje jau paviešinta, kad Vaiko teisių tarnyba padarė klaidų, kai mergaitė nebuvo pasiūlyta įvaikinimui Lietuvoje atskirai nuo seserų. Tuo tarpu civilinio proceso kodeksas nurodo, kad negalima atskirti seserų ir brolių. Šiuo atveju yra itin glaudus ryšys su abiem seserimis. Toliau - neleista nuolatinės globos gauti laikinajai globėjai, kuri jau turėjo parengus visus dokumentus ir mylėjo mergaitę. Vyriausios sesers sutikimas tarptautiniam įvaikinimui išgautas galimai apgaulės būdu (yra garso įrašas). Be to, pasikeitė teisinės aplinkybės, nes brolis ir dar viena lietuvių šeima oficialiai kreipėsi dėl mergaitės nuolatinės globos. Ja bus tikrai gerai pasirūpinta. Galiausiai - pats girdėjau garso įrašus kur mergaitė sako, kad nori likti šeimoje Lietuvoje, matytis su seserimis. Viena, ko ji nenori - likti globos namuose - to tikrai bijo, ir to nebus.

Pažiūrėkime plačiau. Minėjote, kad ši byla atskleidė Lietuvoje veikiančios tarptautinio įvaikinimo sistemos klaidas ir būtini sisteminiai pokyčiai. Kodėl ir kokie? 

Taip, šis atvejis tik apnuogino tarptautinio įvaikinimo sistemos ydas ir trūkumus, su kuriais dažnai susiduria globos sistemoje esantys vaikai bei jų artimieji. Dabar imsiuosi burti rimtą ekspertų darbo grupę, nes būtina keisti ir mūsų įstatymus bei užtikrinti, kad Lietuvoje tarptautinio įvaikinimo sprendimai būtų skaidrūs, būtų laikomasi Hagos konvencijos, atskiriant mūsų Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą į 2 tarnybas: 1) įvaikinimo ir 2) vaiko teisių apsaugos. Taip pat turi atsirasti privalomas artimųjų - suaugusių giminaičių (seserų, brolių, tėvų, senelių) informavimas, atsiklausimas ir įtraukimas į teisinį procesą.

Per tarptautines įvaikinimo agentūras už įvaikinimo paslaugas imami didžiuliai pinigai, o Hagos konvencija draudžia pasipelnymą iš vaikų įvaikinimo. Norint skaidrumo šioje srityje reikia atlikti rimtą teisinį ir finansinį tyrimą. Lietuvoje dabar yra tik 9 tarptautinės įvaikinimo agentūros ir naujų atsirasti negali. Ar tai nėra landa korupciniams dalykams!? Kodėl tik tos 9!? Ar iš viso reikalingi tarpininkai tarp valstybių ir jų įvaikinimų institucijų? Lietuviams taikomos sudėtingos įvaikinimo procedūros, o daug sveikų vaikų atiduodami įvaikinimui į užsienį. Vaiko teisių tarnyba viešai teigia priešingai – beveik vien turintys sveikatos problemų vaikai būna įvaikinami užsienyje.

Kaip Jus asmeniškai palietė ir paveikė pagalba mergaitės broliui?

Man ši istorija taip pat labai jautri, nes buvau daugelio oponentų mirtinai puolamas, kad noriu sugriauti mergaitei gyvenimą turtingoje Naujojoje Zelandijoje bei neva noriu atimti iš vaiko gerovę.

Čia yra vertybinis klausimas. Turime sau kiekvienas atsakyti į svarbius klausimus. Kas yra mums visiems Lietuvoje gerovė? Ar tai išmatuojama vien pinigų kiekiu? Ar svarbu biologinė šeima ir meilė joje? Ar mums išvis svarbu tradicinė šeima? Ar mums svarbu, kad kuo daugiau vaikų augtų Tėvynėje?! Juk esame viena sparčiausiai pasaulyje nykstančių tautų. Gal privalome susitelkti ir sukurti Lietuvą be vaikų globos namuose?

Manote, kad įmanoma Lietuva be globos namų, kai kiekvienas vaikas auga jį mylinčioje šeimoje? Kaip tai galėtų nutikti? 

Kartu mes tikrai galime viską. Lietuvoje yra daug puikių teisėjų, advokatų, gydytojų, mokytojų ir visų kitų profesijų žmonių! Mano tikslas, kad visi Jūs patikėtumėte Lietuva ir savimi pačiais. Viskas yra įmanoma - tik reikia, kad mums rūpėtų, būtume aktyvūs ir tada problemos pačios ima spręstis. Tas vadinama pilietine drąsia visuomene. To ir labiausiai reikia mūsų šaliai, tad tos pilietinės drąsos ir linkiu kiekvienam. Gyvename viešinimo laikais - socialinių tinklų amžiuje. Korupcija ir įvairaus plauko neteisybė labiausiai bijo viešinimo. Tad ištieskime pagalbos ranką ir pakovokime už save ir kitus. Tada Lietuvoje bus šviesiau visiems. Dideli dalykai prasideda nuo mažų. Dažniausiai nuo pirmo mažo, bet ryžtingo žingsnio. Reikia tik daugiau tikėjimo visiems ir pasididžiavimo Lietuva. Esame teisinė ir nepriklausoma valstybė, kurią būtina sugrąžinti žmonėms.

Ačiū už pokalbį.