Kristina Sulikienė. Zelandų vergų pirkimo “pagirios”

Autorius: Kristina Sulikienė Šaltinis: https://visuomenedotcom.wordpr... 2019-01-21 19:00:51, skaitė 1115, komentavo 6

Kristina Sulikienė. Zelandų vergų pirkimo “pagirios”

Nuotr. Seimo narys Mindaugas Puidokas sutrukdė parduoti lietuvę mergaitę į Naujosios Zelandijos fermą

Štai baigėsi serialas “baltieji vergvaldžiai iš rančos perka baltą vergę Izaurą”.

Vergvaldžiai, sėkmingai už vieno balto vergo kaina įsigiję 2 lietuvius vergus, kurių vienas su sunkiu sindromu-taigi, niekam nesiskųs, net jeigu “mylintys įtėviai” lieps tvarte miegoti-susimokėję naują “įnašą” kiek su nuolaida, ir vyriausiojo vaikų pardavinėtojo kūku įtikinti, kad “teismo sprendimas tėra formalumas – dar nė vienoje vaikų – vergų prekybos byloje nebuvo neigiamo sprendimo” – atskrido į Lietuvą, kurią jie laikė naująja Afrika.

Neatrastas kraštas su gražiais, sveikais baltais vergais.

Baltąją vergę, kuri turėjo ganyti ir melžti ne tik 8 karves, prižiūrėti 8 – 16 jautukų, 2 ožkas ir 5 jų o ožiukus, 60 vištų, bet kuri turėjo prižiūrėti ir Dauno sindromu sergantį “brolį”, iš karto išvežė į “šeimą”, kuri savo tarnaitę – slaugę senatvėje ir auklę nesveikam įvaikiui (tėtušis melžimų aparatu vadybininkas mėgsta keliauti su baikerių klubu po šalį, todėl neturi laiko vaikams, o ypač tam neįgaliam) buvo kaip daiktas atskirta nuo giminių, ir atvežta į Vilnių.

“Įtėviai” melžėjai tampėsi ją po teismus, ir jau laikė savo nuosavybe.

Teisėjas Tomas Venckus išsigando visuomenės, ir įsigilino į bylą. Ten atrado klasikinę žmonių prekybos schemą – ne įvaikinimą, o izoliaciją nuo Lietuvos, manipuliaciją, ir didelius pinigus (kas vyksta tikroje žmonių prekybos rinkoje ir schemoje) ir tokį ieškinį , kuriuo siekiama visiškai kitų tikslų, atmetė.

Davė į kauliuką Jakavonienei, kuri per TV sriūbavo, kaip mergaitė nori į fermą Zelandijoje- ji tai žino, nes kalbėjosi su vaiknamio valytoja ir sargu, su pačia mergaite nekalbėjo, nes tai nėra būtina, kai vaikas parduodamas.

Davė į kauliuką Kukuraiciui, kuris per TV davinėjo į prokuratūrą Mindaugą Puidoka ir jam grasino teisiniu susidorojimu, jeigu ne fiziniu (iš išbalusio veido ir verksmingo kalbėjimo tono taip buvo galima suprasti, jog jeigu nepavyks parduot mergaitės, tai kūku susidoros bet kaip).

O visuomenė, kaip visada- liko nieko nesupratusi. Ir tarsi ilgadienių pagirių būsenoje.