Gotlande aptartas daug rimtesnis nei iki šiol buvęs Rusijos atgrasymo planas

Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: http://www.ekspertai.eu/gotlan... 2019-01-26 14:05:17, skaitė 89, komentavo 0

Gotlande aptartas daug rimtesnis nei iki šiol buvęs Rusijos atgrasymo planas

Švedijos kariuomenės nuotr.

Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius Saulius Gasiūnas ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko pavaduotojas planavimui jūrų kpt. Renius Pleškys sausio 23 -24 d. Gotlando saloje dalyvavo Švedijos kariuomenės surengtame Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (angl. UK-led Joint Expeditionary Force, JEF) valstybių politinių – karinių atstovų susitikime. Jame Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos atstovai aptarė JEF pajėgų vystymą ilgalaikėje perspektyvoje.

Susitikime išsamiai aptartas galimas JEF panaudojimas saugumo stiprinimui Baltijos regione, kitose operacijose ir misijose, pajėgų pratybų programa ir bendras pajėgumų vystymas.

„Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose dalyvauja šalys bendramintės. Mūsų gebėjimas dirbti kartu ir greitai priimti sprendimus dėl pajėgų panaudojimo bendram tikslui suteikia papildomas saugumo garantijas ir Lietuvai. Todėl mūsų tikslas – ir toliau aktyviai dalyvauti vystant tiek politinį, tiek karinį šio projekto aspektą“, - pasakė S. Gasiūnas.

Jungtinės ekspedicinės pajėgos yra dar viena atgrasymo ir gynybos priemonė, taip pat Lietuvos ir viso regiono saugumo didinimo bei Europos karinių pajėgumų stiprinimo įrankis.

„Pablogėjus saugumo situacijai Europoje, Lietuvai svarbu išlaikyti glaudų bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste, ypač Brexit kontekste, todėl tokios greito reagavimo pajėgos labai reikalingos šiandieninėje saugumo situacijoje“, - atskleidė S. Gasiūnas.

Seimas yra suteikęs mandatą Lietuvos pajėgoms dalyvauti operacijose NATO greitojo reagavimo, ES kovinių grupių ir Jungtinės Karalystės vadovaujamų ekspedicinių pajėgų sudėtyje, todėl esant politiniam sprendimui egzistuoja teisinis pagrindas siųsti mūsų karius vos tik prireikus ir taip užtikrinti krizių valdymą.

Anot jūrų kapitono R. Pleškio, norint, jog Jungtinės ekspedicinės pajėgos būtų nuolatinėje parengtyje, būtini reguliarūs mokymai ir pratybos.

„Tai puiki galimybė Lietuvos kariams tobulinti įgūdžius su Jungtinės Karalystės bei kitų projekte dalyvaujančių Šiaurės ir Baltijos šalių kariais, todėl mes remiame ir prisidėsime prie Jungtinių ekspedicinių pajėgų rėmuose rengiamų pratybų ir mokymų“, - nurodė jis.

Vasario pradžioje Jungtinių ekspedicinių pajėgų vystymą aptarti susitiks JEF šalių kariuomenių vadai, vėliau, planuojama, vyks jau politinio lygmens JEF gynybos ministrų stalo pratybos.

Susitikime Gotlando saloje Švedijos atstovai taip pat pabrėžė strateginę Gotlando salos svarbą, Švedijos dėmesį regioniniam saugumui Baltijos regione.

Jungtinės ekspedicinės pajėgos yra brigados dydžio aukštos parengties kovinis vienetas, skirtas reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje ir už jos ribų: pradedant humanitarine parama, atgrasymu ir baigiant kovinėmis operacijomis. JEF yra visų pirma skirtas greito reagavimo operacijoms vykdomoms po Europos Sąjungos, NATO ar Jungtinių Tautų vėliava. Jo padaliniai galėtų būti panaudojami ir NATO 5 str. operacijoms.

Nuo 2016 m. pradžios JEF operaciniame štabe Nortvude Jungtinėje Karalystėje tarnauja Lietuvos karininkas. Lietuva šioms pajėgoms skiria kuopos dydžio vienetą, kuris veikia Danijos kariuomenės kovinės grupės sudėtyje, taip pat mediką, priskirtą JK karo lauko ligoninei.

2015 m. rudenį steigiamąjį supratimo memorandumą dėl Jungtinių ekspedicinių pajėgų sukūrimo pasirašė Jungtinė Karalystė, Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai ir Norvegija, o 2017 m. vasarą prisijungė Suomija ir Švedija. 2018 m. birželį JEF šalių gynybos ministrai Londone pasirašė galutinį JEF susitarimo memorandumą.

Ekspertai.eu primena apie plačiai nepriklausomos Lietuvos žiniasklaidos viešintus Baltijos šalių gynybos ekspertų įspėjimus, kad siekdami užkariauti Lietuvą ir Baltijos šalis, pirmiausia rusai gali pulti puls Švediją, kuri nepriklauso NATO, ir užimtų strategiškai svarbią Gotlando salą.

Šaltinis: KAM

Susiję:

Situacija labai pavojinga: Rusija bet kurią akimirką gali pulti tiek Vakarus, tiek ir Japoniją

Iškeltas Didysis klausimas, nes Rusijai agresyvėjant Baltijos šalių laukia reikšmingiausias išbandymas