Grybauskaitė tampoma už virvučių: kas valdo Lietuvos prezidentę

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2019-02-01 10:21:03, skaitė 957, komentavo 5

Grybauskaitė tampoma už virvučių: kas valdo Lietuvos prezidentę

Pirmojo posttarybinės Lietuvos vadovo menas vadovauti šaliai pasinaudojant turima valstybės vadovą kompromituojančia medžiaga, pačiam liekant šešėlyje, pasiekė viršūnę Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metu. Komunistinė Grybauskaitės praeitis, jos veikla VSK (КГБ) ir gyvenimas Leningrade konspiraciniame bute suteikia Landsbergiui, taip pat įmerkusiam uodegą į čekistų paslaptis, tiesiog beribes galimybes šantažuoti. RuBaltic.Ru tiria, kas iš tiesų pastaruoju dešimtmečiu valdė Lietuvą „raudonosios Dalios“ vardu. 

Tebūnie Dalia Lietuvos dalia!

Šiuo metu Vytautas Landsbergis sėkmingai manipuliuoja Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite. Ši situacija — klasikinis ilgalaikės profesoriaus kadrų politikos pavyzdys. 2009 metų pavasarį prezidento rinkimų metu Landsbergis ir jo partija „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ netikėtai, kaip visiems atrodė, palaikė ne šiaip sau Europos komisarę Dalią Grybauskaitę, bet buvusią Vilniaus aukštosios partinės mokyklos politekonomijos katedros docentę ir TSKP CK organizacinio partinio darbo skyriaus rezervistę.

Tada Landsbergis mestelėjo sparnuotą frazę: „Tebūnie Dalia Lietuvos dalia!” Tai buvo gana įsimintinas žodžių žaismas.

Ši frazė akivaizdžiai sąlygojo užtikrintą Grybauskaitės pergalę kovoje dėl prezidento kėdės. Ji gavo 69,9 proc. respublikos rinkėjų balsų — geriausias visų posttarybinių laikų rinkimų Lietuvoje rezultatas.

Šiandien galima drąsiai teigti, jog aktyvios buvusios komjaunuolės ir komunistės Grybauskaitės palaikymą Landsbergio konservatorių elektorato jėgomis 2009 metų prezidento rinkimuose reikia vertinti sekančiais momentais.

Visų pirma, jos biografijoje apstu tamsių dėmių, jų tarpe ir su čekistiniu atspalviu, kurios leidžia Landsbergiui ją “laikyti prie kojos”. 
Vytautas Landsbergis ir Dalia Grybauskaitė / Nuotr.: baltnews.lt 

Pažymėsime, jog antroji konservatorių Grybauskaitės palaikymo sąlyga buvo jos sutikimas reanimuoti baudžiamąją sausio 13-osios bylą. 2011 metų sausio mėn. ji turėjo būti nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui.

O tai reiškė galimybę iškilti realiam pavojui, jog bus paneigta oficiali sausio įvykių versija ir atsakomybėn patrauktas Landsbergis su savo klanu.

Juk Lietuvoje kasmet iškyla vis nauji landsbergininkų kaltės, kad prie televizijos bokšto buvo pralietas kraujas, įrodymai. Jie bijo atpildo už šį nusikaltimą, neišvengiamo po to, kai bus paviešinta visa kruvinojo sausio tiesa.

Grybauskaitės išrinkimas Lietuvos prezidente tapo paskutine Lasndsbergio galimybe padėti savo pseudoteisėtą tašką tragiškų 1991 metų sausio įvykių tyrime. Juk būtent jis ir jo aplinka organizavo tada kruvinąsias aukas.

Sausio 13-osios baudžiamosios bylos reanimavimas

Dalia Grybauskaitė, tapusi Lietuvos prezidente, nedelsdama ėmėsi vykdyti Landsbergio prašymus. Jau 2009 metų birželio 3 d. Lietuvos generaliniu prokuroru ji paskyrė Darių Valį. Iki tol jis vadovavo tolimo Akmenės rajono prokuratūrai. Tuo žingsniu Grybauskaitė suteikė vietinės reikšmės prokurorui Valiui neįtikėtiną paslaugą kopiant karjeros laiptais. Šis viską suprato ir besąlygiškai vykdė motinos–viršininkės nurodymus.

Darius ValysDarius Valys / Nuotr.: 15min.lt

Po Valio atėjimo į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą prasidėjo diskusijos dėl būtinybės suderinti Baudžiamąjį kodeksą su tarptautinės humanitarinės teisės normomis, visų pirma — karo nusikaltimų ir nusikaltimų prieš žmogiškumą atžvilgiu. 2009 metų rugpjūčio mėn. Valys sudarė darbinę prokurorų grupę, kuri ėmėsi ruošti Lietuvos Baudžiamojo kodekso pataisų projektą.

Pirmiausia tai lietė Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį, nurodantį neleistiną su žmonėmis elgesį, uždraustą tarptautinės teisės.

Būtent ši pataisa turėjo leisti Lietuvos prokurorams perkvalifikuoti “nusikaltimus”, kuriuos esą įvykdė tarybiniai kariškiai 1991 metų sausio mėn., į nusikaltimus prieš žmogiškumą ir karo nusikaltimus. 

2010 metų gruodžio mėn. Grybauskaitė, užbėgdama už akių sausio 13-osios bylos nutraukimui suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui, spėjo pateikti Seimui atitinkamas Baudžiamojo kodekso pataisas. Tas pataisas Seimas patvirtino 2011 metų kovo 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymu XI-1291. Jos leido įvykius prie televizijos bokšto kvalifikuoti kaip karo nusikaltimus ir nusikaltimus prieš žmogiškumą, neturinčius senaties termino.

O dar buvo priimtos pataisos, leidžiančios Lietuvos teismams teisti užsienio šalių piliečius be jų dalyvavimo baudžiamąjame procese. Lietuvos Seimas priėmė jas skubos tvarka (!), prezidentei Grybauskaitei reikalaujant.

2010 metų gruodžio 29 d. Lietuvos Generalinėje prokuratūroje buvo suburta nauja tardytojų grupė, kuri turėjo užsiimti 1991 metų sausio įvykiais. Buvo pranešta, kad grupę sudarė keturi esą aukščiausios kvalifikacijos prokurorai su didele darbo patirtimi. Tardytojų grupės vadovu buvo paskirtas prokuroras Simonas Slapšinskas, charakterizuojamas kaip aukštos kvalifikacijos specialistas.

Tačiau sausio 13-osios bylos medžiaga leidžia tvirtinti, jog gandai apie tardyno grupės prokurorų aukščiausią kvalifikaciją buvo ženkliai išpūsti. Tuo tikslu pakanka išanalizuoti abejotiną turinį Kaltinamojo akto, kuriame apstu nevykusių falsifikavimų, nesudūrimų galo su galu ir neįrodytų teiginių.

Remdamasis pataisomis, kurios pateko į Baudžiamąjį kodeksą Grybauskaitės pastangų dėka, Vilniaus apygardos teismas nuo 2016 metų sausio iki 2018 metų spalio tyrė bylą Nr. 09-2-031-99 arba 1991 metų sausio 13-osios bylą, kurioje kaltinimai pateikti 66 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams (du iš jų mirė).

Lietuvos politikai ir prokurorai įsitikinę, kad šių „nusikaltėlių“ nuteisimas leis padėti paskutinį tašką klausime, kas yra sausio tragedijos „kaltininkas“.

Bet tai ginčytinas tvirtinimas. Ir egzistuoja įsitikinimas, kad Rusija sugebės jį paneigti.

Nusikalstami Landsbergio prašymai

Pirmojo Grybauskaitės prezidentavimo metu ji ir Landsbergis nesistengė slėpti savo gana dažnų kontaktų. Buvę prezidentūros darbuotojai papasakojo žurnalistei Rūtai Janutienei, Lietuvoje triukšmą sukėlusios knygos (2013 m.) „Raudonoji Dalia“ autorei, jog Landsbergis dažnai atvykdavo pas Grybauskaitę į jos rezidenciją elitinėje Turniškių gyvenvietėje.

Po tų vizitų prezidentė į darbą atvykdavo su pluoštais lapų, o juose buvo surašyti tie įpareigojimai, kuriuos ji turėjo perduoti pavaldiniams. Ir tuo metu ji lyg tarp kitko ištardavo: „Profesorius taip pasakė, profesorius paprašė padaryti taip...“

Taigi akivaizdus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84-jo straipsnio pažeidimas. Nėra abejonių, jog Landsbergis, duodamas Grybauskaitei kaip prezidentei pavedimus, vykdė sunkius valstybinius nusikaltimus. Tai daug svaresnis nusižengimas, negu tas, kuriuo buvo kaltinamas prezidentas Rolandas Paksas. Tačiau Landsbergis vis dar jaučiasi laimingas.

Nuotr.: JP.ltNuotr.: JP.lt

2014 metų gegužės mėn. Landsbergis vėl parėmė Grybauskaitę prezidento rinkimuose. Šį kartą pasiekti prezidento posto jai buvo sudėtingiau, nors jos oponentas Zigmantas Balčytis, Lietuvos socialdemokratų atstovas, ypatingo autoriteto rinkėjų tarpe nebuvo pelnęs. Ir vis dėlto rinkimai tada turėjo antrąjį ratą.

Antrąjame rate 2014 metų gegužės 25 d. Grybauskaitė nugalėjo, surinkdama 57,87 proc. atėjusių balsuoti rinkėjų balsų. O atėjo tik 47,3 proc. rinkėjų, tai yra nuo 2,56 tūkstančio 1,2 tūkstančio. Faktiškai už Grybauskaitę balsavo tik 27,37 proc. visų Lietuvoje užregistruotų rinkėjų. Tai labai kuklus rezultatas.

Savaime aišku, jog po 2014 metų gegužės rinkimų Grybauskaitė prezidento kėdėje jautėsi ne taip ryžtingai, kaip pirmosios kadencijos metu.

Landsbergio rusofobų klano palaikymo jai reikėjo labiau, nei bet kada.

Ir čia priežastys jos antirusiško nusistatymo ir pareiškimo, jog Rusija — teroristinė valstybė, kurios agresija prieš Lietuvą ne už kalnų. Rusija veda Lietuvą griaunantį informacinį hibridinį karą... ir taip toliau.

Grybauskaitės valdymo metu Landsbergio klanas, pasinaudodamas momentu, galutinai primetė respublikai žalingus totalitarinės klano demokratijos principus, kuriais, manipuliuodama Seimu, vadovaujasi jo partija.

Situacija su Lietuvos prezidentais Algirdu Brazausku, Valdu Adamkum, Rolandu Paksu ir Dalia Grybauskaite liudija, jog politika užsiėmęs muzikologas tapo tikru politikos rykliu, sugebėjusiu visais parametrais aplenkti savo „mokytojus“.

Antrasis Grybauskaitės apsireiškimas

Šiuo metu Landsbergis ir jo konservatoriai susidūrė su rimta problema. 2019 metų gegužės mėn. išėjus Grybauskaitei iškyla realus „totalitarinės demokratijos“ griūties pavojus, tos „demokratijos“, kurią Landsbergio klanas sugebėjo primesti Lietuvai.

Buvę aktyvūs landsbergininkai Zigmas Vaišvila, Audrius Butkevičius ir Bronius Genzelis trokšta rimtai suvesti sąskaitas su muzikologu.

2018 metų kovo mėn. jie perdavė Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai pareiškimą dėl antivalstybinės ir teroristinės Vytauto Landsbergio politikos. Šio pareiškimo tyrimas gali sulaukti ne tik skandalo, bet ir konkrečių baudžiamųjų bylų iškėlimo konservatoriams.

Išsigelbėjimą Landsbergis mato savo užkulisinio Lietuvos Respublikos valdymo tęsinyje. Šiuo tikslu Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai kandidate į Lietuvos prezidentus 2018 metais iškėlė šios frakcijos Seime deputatę Ingridą Šimonytę.

Tai antrasis Grybauskaitės apsireiškimas. Moteris 44 metų, netekėjusi, bevaikė, ekonomistė. Beveik vienas prie vieno Grybauskaitė. Ir ji, kaip ir dabartinė prezidentė, turi biografijoje šusnį tamsių dėmių. Tvirtinama, jog Šimonytė, 2019–2012 metais būdama Lietuvos finansų ministrė, dalyvavo ne vienoje prezidentės Grybauskaitės inicijuotoje aferoje.

Pavyzdžiui, pataikavo pražūtingai Grybauskaitės finansų politikai, kai ši atsisakė imti kreditus Lietuvai naudingais 1,5 proc. Vietoj to finansų buvo skolinamasi tarptautinėse rinkose 9,5 proc. palūkanomis.

Tuo pačiu metu prezidentė supirkinėjo valstybės obligacijas, tuo neteisėtai praturtėdama. Taip mano buvusi Europos parlamentarė Margarita Starkevičiūtė, priminusi, jog Europos Sąjungoje už tokius nusikaltimus baudžiama turto konfiskavimu.

Be to, Šimonytė aktyviai dalyvavo skandalingame vieno iš vedančiųjų bankų, Snoro, bankrote. To pasekoje 8 milijardų litų vertės banko aktyvai ir nuosavybė dingo be pėdsakų. Ir tvirtinama, jog dalis šio banko pajamų 2014 metais buvo panaudota Grybauskaitės rinkimų kampanijai.

Žodžiu, Landsbergis vėl ėmėsi to paties, stumdamas į prezidentus tuos žmones, kuriuos kompromituojanti medžiaga yra jo rankose.

Ta proga „Laisvas laikraštis“ 2018 metų spalio 16 d. išspausdino išsamų straipsnį „Naujas šviesus mafijos veidas“. Jame gana smulkiai aprašytos Šimonytės nuodėmės.

Ir, žinoma, verta atkreipti dėmesį į nuotrauką, kurioje konservatorių patriarchas Landsbergis laimina Šimonytę, pakilusią kovon už Lietuvos prezidentės postą. Toks keliaklupščiavimas — retas reiškinys net Lietuvoje. Jis liudija, jog Šimonytė savo nuolankumu leido suprasti, jog bet kurie Landsbergio prašymai jai taps įstatymais, kai ji užims Lietuvos prezidentės vietą.

Informacija Lietuvos rinkėjui

2016 metais Pietų Korėjos prezidentė Pak Kyn Che, gana energinga netekėjusi moteris, buvo nuteista 24 metus kalėti už tai, jog ją neteisėtai įtakojo artima draugė Čchve Sun Sil. Draugė kišosi į prezidentės politinių sprendimų priėmimo procesus, o taip pat reikalavo, kad stambios kompanijos pervestų dideles sumas jos kontroliuojamiems fondams.

Čchve Sun Sil pelnė trejus laisvės atėmimo metus, o prezidentė — 24. 2018 metų liepos mėnesį už kyšio paėmimą ir valstybės lėšų iššvaistymą Seulo teismas jai pridėjo dar aštuonerius metus.

Belieka tikėtis, kad Lietuvos Temidė kada nors paseks Pietų Korėjos pavyzdžiu.