Atėjo laikas: visuomenė turi prisiimti atsakomybę už Lietuvos likimą

Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: http://www.propatria.lt/2019/0... 2019-02-06 07:51:17, skaitė 133, komentavo 0

Atėjo laikas: visuomenė turi prisiimti atsakomybę už Lietuvos likimą

Kreipimasis dėl pilietinio rinkiminio komiteto sudarymo.

Istorinė šviesuomenės misija. Lietuvos valstybingumo tradicija byloja, kad sunkiausiais laikotarpiais Lietuvą turėjo gelbėti pati visuomenė. Pirmiausia – krašto inteligentija ir išsilavinusi, tautiškai ir valstybiškai susipratusi šalies šviesuomenė. Šių žmonių pastangomis ir jų begalinio ryžto bei pasiaukojimo dėka prasidėjo lietuvišką Lietuvą išgelbėjęs XIX a. tautinis atgimimas, leidęs 1918 m. sukurti nepriklausomą valstybę. Šie žmonės vadovavo okupuotos Lietuvos pasipriešinimui pavergėjams po to, kai dėl politinio valdančiojo sluoksnio faktinės išdavystės buvo bailiai pasiduota ir be šūvio prarasta valstybė. Žlungant TSRS atsakomybę už Lietuvą prisiėmusio ir Nepriklausomybę atkūrusio Sąjūdžio iniciatoriai bei vadovai taip pat buvo ne okupacinio administracinio-politinio sluoksnio atstovai. Sąjūdį pakėlė ir nepriklausomybę iškovojo istorinio momento svarbą pajutusi ir spontaniškai politinę iniciatyvą iš jo perėmusi bei pradėjusi savarankiškai veikti visuomenė, įkvėpta siekių atkurti valstybę neišsižadėjusios tautinės inteligentijos ir šviesuomenės.

Vėl egzistencinių grėsmių akivaizdoje. Lietuvių tautai ir valstybei iškilusios egzistencinės grėsmės akivaizdoje atėjo laikas vėl tarti savo žodį visuomenei. Daugelį metų trunkanti visapusiška – moralinė, politinė, ekonominė, socialinė ir demografinė krizė pasiekė neregėtą mastą ir tapo tokia akivaizdi, kad jos neigti nebegali net ilgai šalies „sėkmės istoriją“ skleidę privilegijuoti sluoksniai. ES dabartiniu savo pavidalu yra negyvybinga ir vis labiau praranda Vakarų Europos šalių visuomenių palaikymą. Jai iškilo reali grėsmė žlugti. Trūkinėja net transatlantiniai ES-JAV ryšiai NATO organizacijoje, iki šiol buvę vieninteliu nors kiek patikimu Lietuvos valstybės saugumo ir išlikimo laidu. Lietuva atsidūrė padėtyje, smarkiai primenančioje okupuotos LTSR padėtį žlungančioje tarybinėje imperijoje.

Lietuvos valdžia ir politiniai sluoksniai nepajėgia tinkamai reaguoti į tautai ir valstybei kylančias grėsmes. Faktiškai subyrėjus imitacinei „daugiapartinei sistemai“ įsiplieskė politinių klanų kova dėl valdžios ir įtakos, stumianti valstybę link politinio nestabilumo, galinčio peraugti į gilią krizę ir net chaosą bei anarchiją. Prezidentės, Seimo ir Vyriausybės aklas pritarimas lietuvių tautai pražūtingam Jungtinių Tautų migracijos paktui liudija, kad valstybės politinės vadovybės elgesys iš esmės niekuo nesiskiria nuo okupuotos Lietuvos administracijos neatsakingos ir konformistinės laikysenos. Politinei krašto vadovybei nerūpi sunki lietuvių tautos ir valstybės padėtis. Kyla pagrįstas klausimas, ar ji sugebės vadovauti šaliai šiuo sudėtingu ir pavojingu laikotarpiu?

Burkimės į pilietinį rinkiminį komitetą. Susidariusiomis aplinkybėmis tenka eiti jau išbandytu ir pasiteisinusiu keliu. Lietuvos likimą į savo rankas vėl turi paimti tinkamai politiškai susiorganizavusi, tautiškai ir valstybiškai mąstanti šalies visuomenė. Pirmasis žingsnis politinio organizavimosi ir telkimosi link turėtų būti tikruosius visuomenės lūkesčius ir jos valią deramai reprezentuojančio atstovų susirinkimo įsteigimas. Toks susirinkimas savo atstovaujamuoju pobūdžiu ir funkcijomis turėtų būti panašus į visuomenės atstovų steigtas institucijas: 1917 m. išrinktą Lietuvos Tarybą ir 1988 m. suformuotą Sąjūdžio Seimą. 

Gyvybiškai svarbi Tautai atstovaujanti institucija gali būti sukurta tik atsižvelgiant į esamas politines sąlygas, o jos konkretų pavidalą diktuoja turimos veikimo galimybės ir būdai. Realiausia ir praktiškiausia galimybė sukurti tokią instituciją, labiausiai atitinkančią dabartinio politinio laikotarpio sąlygas bei reikalavimus – artėjančių Europos Parlamento rinkimų kontekste įsteigti autoritetingą, plačiai atstovaujamą pilietinį rinkiminį komitetą. Jį turėtų sudaryti žinomi ir turintys piliečių pasitikėjimą įvairių visuomenės grupių, pilietinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, rezistencijos ir nacionalinio išsivadavimo dalyviai. Komiteto veiklos pagrindas turėtų būti jo dalykinė kompetencija, o įtaka visuomenei privalėtų remtis jo narių asmeniniu ir kolektyviniu moraliniu autoritetu.

Kodėl būtina dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose 2019? Europos Parlamento rinkimai 2019 yra geriausia ir gal net vienintelė tinkama idėjinė bei organizacinė platforma, leidžianti veiksmingiausiai politiškai ugdyti visuomenę. Ne mažiau svarbu, jog ji leistų ir greičiausiai sutelkti jos patriotiškiausią ir veikliausią dalį siekti neatidėliotinų pertvarkų. Pertvarkų, kurios būtinos, norint išgelbėti Lietuvą nuo gresiančio pavojaus vėl prarasti valstybę. Dalyvavimas artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose yra nuosekliausias pirmasis žingsnis šiame kelyje dėl šių priežasčių:

- Šie EP rinkimai iš esmės skiriasi nuo ankstesniųjų tuo, kad po jų Europos Parlamentas pirmąkart taps vieta, kurioje bus sprendžiamas visos ES ir ypač tokių valstybių kaip Lietuva ateitis ir likimas. Šiuo atžvilgiu šių rinkimų reikšmę galima lyginti su 1989 metų rinkimų į TSRS liaudies deputatų suvažiavimą svarba;

- Dalyvavimas rinkimuose yra reali galimybė Lietuvos padėtimi susirūpinusiai visuomenei savarankiškai, atvirai ir autoritetingai išeiti į viešojo gyvenimo erdvę su sava šalies padėties ir perspektyvų vizija bei aiškia jai išgelbėti būtina politinių veiksmų ir esminių pertvarkų programa;

- Dalyvavimas rinkimuose yra veiksmingiausias būdas praktiškai vėl įtraukti piliečius į politinę veiklą ir paspartinti ilgalaikius tautos ir valstybės interesus pasiryžusios ir gebančios ginti iš tiesų reprezentatyvios ir stiprios visuomeninės-politinės jėgos formavimąsi.

PP.png