Baltijos šalių politikai rusai: asimiliacija ar integracija

Autorius: Vladimiras Matvejevas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2019-02-09 16:36:22, skaitė 116, komentavo 0

Baltijos šalių politikai rusai: asimiliacija ar integracija

Praėjusių metų parlamento rinkimai Latvijoje aiškiai parodė "rusų" susiskaldymą Baltijos šalyse. Kai kurie iš jų bando integruotis į sisteminę valdžios institucijų rusofobiją, o kiti kovoja už tautinių mažumų teises, stengiasi išsaugoti rusų mokyklas. Tarp Lietuvos ir Estijos rusų susiklostė panaši situacija

Artėjant vietos tarybų, merų, Europos Parlamento ir prezidento rinkimams, "rusiškomis kortomis" bando lošti ne tik rusiškas pavardes turintys kandidatai, bet ir dešinieji. Remdamiesi beprotiška rusofobija, jie vėl sustiprins savo rinkėjų gretas.

"Teisingi" ir "neteisingi" rusai

Po 28 metų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) nepriklausomybės ir po 15-os jų buvimo ES ir NATO metų vietinė politinė aukštuomenė daugeliui rusų įkalė "kaltės dėl okupacijos" jausmą. Tuos, kurie nenorėjo to pripažinti, pirmiausia pažymėjo pilkais nepiliečių pasais (Latvijoje ir Estijoje), o po to pavadino "Kremliaus agentais".

Pirmasis suskirstymas į "teisingus" ir "neteisingus" rusakalbius Baltijos šalių gyventojus prasidėjo valstybinės kalbos žiniomis. Devintajame dešimtmetyje rusų kalbą Rygos, Vilniaus ir Talino gatvėse ėmė deginti įkaitinta geležimi. Ir bet kokia, net menkiausia, simpatija Maskvai buvo vadinama "grėsme nacionaliniam saugumui". Tokia situacija klostosi ir šiandien.

Norėdami apginti savo teises, kurias garantuoja Baltijos šalių ir Europs konstitucijos, rusai ėmė vienytis į politines partijas pagal tautinį požymį. Taip atsirado iki šių dienų egzistuojančios Lietuvos rusų sąjunga (LRS) bei Latvijos rusų sąjunga. Estijoje rusakalbiai žmonės atsisakė partijos pavadinime nurodyti, kokios tautybės yra jos nariai. Devintajame dešimtmetyje jie sukūrė Jungtinę liaudies partiją (dabar Konstitucinę partiją — Sputnik). O "suestinti" rusai dažniausiai balsavo už Centro partiją, kuriai ilgą laiką vadovavo buvęs Talino meras Edgaras Savisaaras.

Pirmaisiais egzistavimo metais visos šios rusų partijos aktyviai kovojo už tautinės tapatybės išsaugojimą esant agresyviam Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukštuomenės spaudimui. Rusų atžvilgiu ši aukštuomenė ėmė sėkmingai taikyti senovės romėnų patricijų šūkį: "Skaldyk ir valdyk!"

Skaldyk ir valdyk

Jau 2000-ųjų metų pradžioje ši nacionalinės aukštuomenės politinės kovos su rusais formulė pradėjo duoti vaisių. Latvijoje atsirado proeuropietiška partija "Soglasije", kuriai vadovauja etninis rusas Nilas Ušakovas, o Lietuvoje — Rusų aljansas, kuris kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija laikėsi dar griežtesnės pozicijos tautinių mažumų teisių ir Rusijos mokyklų išsaugojimo atžvilgiu.

Tuo tarpu Lietuvos rusų sąjungos vadovybė vis dažniau sutiko su dešiniųjų ir liberalų pozicija daugeliu užsienio ir vidaus politikos klausimų. LRS lyderiai prisiekė savo rinkėjams, kad nuoširdžiai "myli Maskvą". Kiekvienais metais gegužės 9 dieną jie išdidžiai pasipuošdavo Georgijaus juostelėmis ir stovėdavo prie sovietų karių paminklo Antakalnio kapinėse šalia Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje.

Keista, bet Lietuvos žiniasklaida nepastebėjo tokių ryškių "prokremliškų" apraiškų LRS lyderių veiksmuose. Bet kai Valdemaras Tomaševskis kartą pasidabino oranžinės-juodos spalvos juostele (LLRA-KŠS lyderis — Sputnik), jį "linksniuoja" iki šiol.

2000-ųjų pradžioje Lietuvoje atsirado dar viena "rusiška" politinė sąjunga — Darbo partija. Ją įkūrė milijonierius, etninis rusas Viktoras Uspaskichas. Taip pat, kaip ir Nilo Ušakovo "Soglasije" Latvijoje, Lietuvos "darbiečiai" pripažįsta bendras Europos vertybes, jų lyderis Viktoras Uspaskichas švenčių metu kalbėjo iš televizijos ekranų pasidabinęs Lietuvos tautiniu kostiumu ir visur kalbėjo tik lietuviškai. Paprašytas duoti interviu rusakalbiams žurnalistams, jis griežtai atsakė, kad negalės su jais bendrauti be vertėjo. Neva rusų kalbą jis jau seniai pamiršo.

Gegužės 9-ąją, Pergalės dieną, per visus partijos gyvavimo metus Uspaskichas viešai nepadėjo nė vieno gvazdiko šalia tarybinių karių paminklo. Gal jis tai padarė slapta, naktį? Bet istorija apie tai nutyli.

Susitikimuose, kuriuose buvo remiamos rusų mokyklos Lietuvoje, Viktoras Uspaskichas taip pat nė karto nepastebėtas.

Tiesa, kiekvienos Rusijos dienos, kurią vietiniai rusai švenčia Lietuvoje, metu scenoje sakydavo aistringas kalbas apie tai, kaip jis myli Rusiją. Matyt, trumpam jis pasveikdavo nuo amnezijos rusų kalbai.

Dviejų kadencijų Europos Parlamente metu Uspaskichas garsėjo ne dėl "Maskvą palaikančios pozicijos", o dėl skandalo, kai jam buvo panaikintas imunitetas dėl "juodosios buhalterijos" Darbo partijoje. Tuo tarpu Europos deputatai iš Latvijos Andrejus Mamykinas ir Tatjana Ždanok bei Estijos politikas Jan Toom tvirtai gynė rusų teises Baltijos šalyse.

Kartu ar atskirai?

Rudenį vykusiuose Latvijos parlamento rinkimuose pasireiškė būtent rusų nesutarimai. Latvijos rusų sąjunga nesurinko pakankamai balsų, kad galėtų tapti parlamentine partija. Rygos mero Ušakovo "Soglasije" kaip tik pritrūko tų kelių balsų, kad laimėjus rinkimus būtų galima sukurti naują vyriausybę.

Jau antrą kartą Latvijoje parlamento rinkimus laimėjusi partija lieka opozicijoje, o pralaimėjusių partijų atstovai užima ministro pirmininko ir svarbiausius ministrų postus.

Akivaizdu, kad ši situacija paskatino susivienyti dviejų rusų partijų lyderius Latvijoje. Keletas Latvijos rusų sąjungos atstovų jau paskelbė, kad prisijungs prie "Soglasije" mitingo Rygos merui Nilui Ušakovui palaikyti. Prieš jį Latvijos valdžios institucijos šiandien bando suklastoti korupcijos bylą Rygos savivaldybėje. LRS atstovai norėtų, kad šis žingsnis taptų nedideliu bandymu susivienyti.

O Lietuvos "rusų" laukia eilinis išbandymas. Jau kovo 3 dieną vyks vietos tarybų narių ir miestų ir regionų merų rinkimai, o gegužės mėnesį — Europos Parlamento narių ir Lietuvos prezidento rinkimai.

Rusiška Klaipėdos antklodė

Akivaizdu, kad šiandien rusų disproporcija pasireiškia Klaipėdoje. Jei anksčiau kova mieste virė tarp Lietuvos rusų sąjungos ir Rusų aljanso atstovų, šiandien akiratyje pasirodė socialinis judėjimas, sukurtas Facebook rusakalbių Klaipėdoje grupės "Rusakalbė Klaipėda" pagrindu. Pažymėtina, kad savo devizu naujieji politikos aktyvistai pasirinko šūkį "Vienykitės!".

Tačiau į jų kvietimą neatsiliepė nei Rusijos aljansas, nei Lietuvos rusų sąjunga, kuriai atstovauja Viačeslavas Titovas Klaipėdoje. Prisiminkime, kad Titovui Lietuvos valdžios institucijos iškėlė baudžiamąją bylą dėl "miško brolių" vado Ramanausko-Vanago atminties įžeidimo. Anksčiau Titovas ne kartą erzino vietinius nacionalinius patriotus Georgijaus juostele, kurią prisisegęs jis atvykdavo į miesto tarybos posėdžius. Šiandien Titovas vadina save vieninteliu istorinės tiesos apie Antrąjį pasaulinį karą ir Lietuvos nacionalistų, dalyvavusių Holokauste ir pokario pasipriešinime, žiaurumus, gynėju.

Pažymėtina, kad Lietuvos rusų sąjungos lyderiai nestojo ginti Viačeslavo Titovo. Visi "Sputnik" bandymai prakalbinti Sergejų ir Larisą Dmitrijevus sulaukė mirtinos tylos. Kuklus oficialus apeliacinis skundas šalies prokuratūrai sustabdyti bylos nagrinėjimą prieš Titovą neišreiškė LRS pozicijos dėl istorinės tiesos. Ar partija palaiko Titovo kaltinimus "miško broliams"?

Sostinės rusai

Šiandien Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas Sergejus Dmitrijevas yra septintasis Darbo partijos sąraše į Vilniaus miesto tarybų rinkimus. Nepriklausomai kandidatei, kaip matyti iš VRK paskelbtų duomenų, Larisai Dmitrijevai suteiktas dešimtasis numeris. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas — kandidatas į Vilniaus mero postą.

Uspaskichas kovos ir dėl vietos Europos Parlamente, kuris ne kartą jį išgelbėjo nuo baudžiamojo persekiojimo.

Kita rusakalbė sostinės dalis pagal tradiciją rems koaliciją "Krikščioniškų šeimų sąjungą", sudarytą iš Rusų aljanso atstovų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos — Krikščioniškų šeimų sąjungos. Panaši koalicija sudaryta Visagine.

Tikrąjį požiūrį į "teisingus" ir "neteisingus" rusus tautinių mažumų atstovai parodys kovo 3 dienos naktį, kai prasidės rinkimų rezultatų skaičiavimas po miestų tarybos narių ir mero rinkimų pirmojo turo.

"Sputnik Lietuva" atidžiai stebės rezultatus ir operatyviai supažindins su jais skaitytojus.

Autoriaus nuomonė gali sutapti su redakcijos pozicija.