„Tiesioginio atšaukimo“ idėja

Autorius: Kova Šaltinis: http://kova.news/2019/02/26/ti... 2019-03-04 19:25:06, skaitė 196, komentavo 3

„Tiesioginio atšaukimo“ idėja

Beveik 30 metų nepriklausomoje Lietuvoje mes stebime vieną ir tą patį vaizdą: vieną kartą per 4 metus mums žada geresnį gyvenimą, naujas reformas, įvairius priedus prie algų ir pensijų. Bet po rinkimų į Seimą – kaip vogė taip ir vagia, kaip melavo – taip meluoja toliau. Diena iš dienos, metai po metų. Ar kalti žmonės kuriuos mes išrenkame? Pagalvokite patys. Štai šiandieną, jūs paprastas darbininkas, gaunantis vidutinį darbo užmokestį. Staiga rytoj jus – Seimo narys, turintis teisinę neliečiamybę. Atsidarote sąskaitas užsienio bankuose. Visos sienos atviros – po keturių metų jūs galite krautis lagaminus ir užsikasti smėlyje. Ir štai jūs, nuoširdžiai norėdamas ištesėti visus savo duotus priešrinkiminius pažadus, patenkate į Seimą. Dabar turite rinktis: ar padėti paprastam darbininkui, laikytis duotų pažadų ir tapti marginalu, pajuokos objektu, kurį žemins ir iš kurio šaipysis visa valstybinė žiniasklaida? Ar žaisti pagal taisykles, padėti didelių įmonių savininkams, užsienio lobistams ir krautis savo kišenes? Tik atvirai, kas iš mūsų atlaikytų tokį spaudimą? Kas nepasakytų sau „ai, eina viskas velniop, vis tiek aš vienas nieko nepakeisiu!“ – ir nepradėsite veikti vadovaujantis savo asmeniniais interesais? Ar daugelis jūsų, net dabar, nebūdami Seimo nariais, sakote sau: „aš vienas nieko nepakeisiu, tad geriau rūpinsiuosi savimi…“. Mes visi žmonės ir mes labai panašūs. Bet išeitis yra, ir ji labai paprasta. Tai „Tiesioginio atšaukimo“ idėja.

Dabar akimirkai įsivaizduokite, kad išrinktas Seimo narys gali būti bet kada atšauktas. Pažadėjo vieną, pradėjo daryti kitą… Bet štai ėmė ir atšaukė! Tai ir yra tai, kas vadinama demokratija, daugumos valdžia. Deja, bet pas mus Lietuvoje demokratijos principas veikia nevisiškai. Ir tik „tiesioginio atšaukimo“ reforma gali galutinai sustabdyti šią betvarkę, kuri tęsiasi beveik 30 metų.

Dabar panagrinėkime šią reformą konkrečiau. Kas turės teisę atšaukti? Ar nesukels tai chaoso, painiavos? Juk teisinė neliečiamybė egzistuoja ne šiaip sau. Seimo narys turi turėti sąlygas ramiai atlikti savo pareigas, o ne tampytis per teismus kiekvieną dieną, kai kam nors kažkas nepatiko. Akivaizdu, kad esant tikrai demokratijai, atšaukimo teise turi naudotis dauguma. Bet kaip tai įgyvendinti praktikoje? Referendumas?

Pagrindinė problema tame, kad norint atšaukti Seimo narį, dauguma rinkėjų turėtų susitikti ir aptarti susidariusią padėtį. Net surengus referendumą atšaukimo įgyvendinimui, kiekvieną kartą rinkti tūkstančius žmonių eiliniam apgaviko pašalinimui būtų beprotybė. Bet ar turime mes vietų, kur milijonai suaugusių žmonių savo noru, diena iš dienos susitiktų vieni su kitais, bendrautų, dalintųsi bendrais interesais ir tikslais? Taip, tokios vietos yra – tai jūsų darbovietė, jūsų kolegos. Joks internetas, mitingai ar protestai nepakeis paprasto, tikro, kasdieninio gerai pažįstamų kolegų bendravimo. Pagal mūsų šiuolaikinius įstatymus, kiekvienas toks kolektyvas savo įmonėje gali sukurti profsąjungą, tam užtenka to, kad joje dirbtų ne mažiau kaip trys žmonės. Būtent ši profsąjunga ir tampa tuo „vienetu“, kuris gauna teisę atšaukti Seimo narius.

Praėjo rinkimai. Eilinė partija prižadėjo algų kėlimą, rūpinimąsi pensininkais ir vaikais. Staiga pasirodo, kad pensijos sumažinamos, o vaikus atiminėja ir pardavinėja į užsienį. Jūs, savo profsąjungoje, susirenkate visu kolektyvu ir išrenkate deleguotą asmenį. Taip pat daro ir kitos profsąjungos visoje mūsų šalyje, todėl, kad bet kuris normalus darbininkas be didelio vargo supras, kada jam kabina makaronus. Profsąjungų deleguoti asmenys susirenka į suvažiavimą ir priima sprendimą dėl tam tikrų Seimo narių perrinkimo, pasiūlydami naujus kandidatus. Priėmus sprendimą, kuris per teisinę Lietuvos sistemą, laikantis visų numatytų procedūrų (kam mus ir reikalinga ši reforma), suteikia teisę pašalinti Seimo narį iš pareigų. Tuomet deleguoti asmenys skirstosi ir jiems nebelieka jokių įgaliojimų iki kito suvažiavimo.

Tokiu būdu, susitinkant maždaug kartą per mėnesį, galima visiškai kontroliuoti sąžiningą visų priešrinkiminių pažadų laikymąsi. Taigi, demokratija Lietuvoje stiprėja, o žmonės vis labiau įsitraukia į politinį šalies valdymą, pradeda tinkamai atlikti savo pilietinę pareigą. 6 darbo valandų dienos įvedimas paliktų žmonėms dvi valandas didesnei kontrolei. Kiekvienas Lietuvos pilietis tampa šalies valdymo dalyviu, savo gyvenimo šeimininku.

Pirmas žingsnis link reformos – profsąjungų kūrimas. Jeigu mes nesugebame padaryti net paties mažiausio – susivienyti su savo kolegomis darbe, galbūt mes ir neverti gero gyvenimo, neverti valdyti savo šalies? Bet mes nuoširdžiai tikime, kad Lietuvoje visi darbininkai supras savo galią, savo pilietinę pareigą. Panašia mintį sausio mėnesio Seimo konferencijoje (2019-01-25) išsakė Lietuvos konservatorių partijos pirmininkas Tomas Stanislovas, remdamasis senovės Graikijos tribunolo sistema: „Kai Graikai sukūrė tą tribunolą, kur buvo 2% visų piliečių, jie būtent kalbėjo, kad tai yra demokratija. Dabar pažiūrėkite į Europos Žmogaus Teisių teismą, Europos Žmogaus Teisių teisme dauguma sprendimų yra priimta vieno teisėjo. Pagaliau reikia grįžti į tikrąją demokratiją“. Esminė mintis yra tokia, kad mažuma neturi spręsti už daugumą, ir apie tai jau kalba net stambių politinių partijų atstovai.

Mes už tikrą, visavertę demokratiją. Už dirbančių kolektyvų demokratiją!