Oficialu: ant Gedimino kalno rasti Sierakausko bei Kalinausko palaikai

Autorius: ELTA Šaltinis: http://ldiena.lt... 2019-04-08 16:32:04, skaitė 102, komentavo 2

Oficialu: ant Gedimino kalno rasti Sierakausko bei Kalinausko palaikai

Gedimino kalne rasti 20-ties asmenų palaikai yra 1863-1864 m. sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje Vilniuje 1863-1864 m., nustatė mokslininkai, atlikę išsamius paieškos ir palaikų identifikavimo darbus. Tarp atrastų palaikų - ir sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko bei Konstantino Kalinausko. Kunigo Stanislovo Išoros palaikų atrasti nepavyko, paieškos bus tęsiamos.

„Tai istorijai ypatingas momentas, ypatinga atmintis, grįžtanti ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai, ir Baltarusijai - visai istorinės Lietuvos valstybei, už kurios atstatymą šie sukilėliai kovojo, taip pat kovodami ir už demokratines, pilietines teises ir laisves. Ir sukilėlių manifestai mums, kaip šiuolaikinei demokratiškai valstybei, taip pat nėra praradę tikrumo, žinios. Jie atitinka mūsų šiuolaikinius idealus“, - pabrėžė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Pasak jo, atrasti sukilimo vadų ir kovotojų palaikai bus laidojami šių metų rudenį Vilniuje, Rasų kapinėse centrinėje koplyčioje kolumbariume. Koplyčios restauravimo ir įrengimo darbai netrukus prasidės.

„Projektas yra finansuojamas kaip viso Rasų kapinių tvarkymo dalis Kultūros ministerijos skirtomis Europos struktūrinių fondų ir savivaldybės lėšomis. Jos jau yra numatytos ir koplyčios tvarkymo-rekonstravimo darbai bus vykdomi artimiausiais mėnesiais“, - sakė M. Kvietkauskas.

404861-986049-756x425.jpg

1863 metų sukilimo aukų palaikai / K. Stoškaus nuotr.

Pasak ministro, rudenį bus rengiamos iškilmingos laidotuvės, į kurias bus kviečiami ir Lenkijos, Baltarusijos bei Ukrainos vadovai.

Sukilėlių vardai ir pavardės palaidojimo vietoje bus parašyti trimis kalbomis - lietuvių, lenkų ir baltarusių, taip pabrėžiant sukilimo svarbą visoms šioms tautoms. 

Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus archeologas Gytis Grižas, kartu su kolegomis 2017-2018 metais vykdęs archeologinius atrastų palaidojimo vietų tyrimus Gedimino kalne, pasakojo, kad sukilėliai buvo palaidoti nepagarbiai, atskirose duobėse. Esą į vieną duobę buvo laidojami visi konkrečią dieną nužudyti asmenys.

„Buvo ištirtas 170 kvadratinių metrų plotas, jame surasta 14 duobių su 20 asmenų palaikais ir jų fragmentais. Palaikai buvo užkasti 1-1,70 centimetrų gylio duobėse. Vienoje duobėje buvo surasti trys, keturiose po du ir dešimtyje duobių po vieną žmogų. Duobėse buvo užkasti nesilaikant prideramos pagarbos vyrai, kurių amžius nuo 18 iki 53 metų amžiaus, be karstų, netaisyklingos padėties įmesti į duobes, kai kurie už nugaros surištomis rankomis, kai kurie su maišais ant galvų. Palaikai buvo apipilti kalkėmis“, - pasakojo archeologas G. Grižas.

404860-468971-756x425.jpg

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas, rastas sukilėlio kape ant Gedimino kalno / K. Stoškaus nuotr.

1863-1864 m. Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui, tarp jų ir vadams - Z. Sierakauskui ir K. Kalinauskui. 

Manoma, kad sprendimas nužudytų sukilėlių kūnus užkasti ant Gedimino kalno nebuvo atsitiktinis - taip galėjo būti siekiama paslėpti nuo artimųjų ir visuomenės jų palaidojimo vietą. 

Po 1831 m. sukilimo imperatoriaus Nikolajaus I nurodymu Vilniaus pilių teritorijoje buvo įrengta tvirtovė. Visuomenės lankymui ji buvo neprieinama iki pat XIX a. 10 dešimtmečio pabaigos.

Hipotezę, kad Gedimino kalne gali būti palaidoti 1863 m. sukilėliai, dar 1904 m. iškėlė istorikas ir gydytojas Vladislovas Zahorskis. Vėliau leidinyje „Przewodnik po Wilnie“ („Vadovas po Vilnių“) jis teigė, jog Gedimino kalne palaidotas 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas, taip pat kunigas Stanislovas Išora, Boleslovas Kolyška.

1917 m. rugpjūčio 17 d. buvo pastatytas kryžius S. Išoros ir Z. Sierakausko atminimui įamžinti, tačiau vokiečių valdžia dar tą pačią dieną kryžių pašalino.

Atstatytas jis buvo tik 1921 metais. O 1925 m. šalia kryžiaus buvo atidengtos dvi plokštės: viena - su įrašu lenkų kalba „Nežinomam kareiviui“, o kita - su Lukiškių aikštėje mirties bausme nubaustųjų 1863 m. sukilėlių pavardėmis.

1940 m. birželio mėnesį ant Gedimino kalno stovėjęs 1863 m. sukilėliams skirtas kryžius buvo pašalintas.