Interviu „1 prieš 1“ Lietuvos prezidentė eilinį kartą sužibėjo (2 interviu dalis)

Ekspertai.eu
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!


Latvijos žurnalistas Gundaras Rėderis atvyko į Lietuvą dėl labai svarbios priežasties – su juo buvo pažadėjusi susitikti prezidentė Dalia Grybauskaitė ir duoti interviu Latvijos televizijos laidai „1 prieš 1“.

Pirmieji klausimai, tiksliau – temos, buvo suderinti.

Jūsų dėmesiui, antroji interviu dalis:

Žurnalistui Rėderiui paklausus, ar Rusija iš tiesų turi tikslą užpulti Baltijos šalis, Dalia Grybauskaitė sakė: „Šia tema negalime spekuliuoti, tačiau kažkokio pobūdžio invazija įvyks, turiu galvoje kibernetines atakas, informacijos ir propagandos atakas. Tai ne konvenciniai būdai, bet jie yra pirmieji karo elementai, ir su tuo mes susiduriame jau šiandieną. Susiduriame su sustiprinta militarizacija pasienyje tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities, su sustiprintais mokymais, agresyviais mokymais prieš Vakarus, prieš Lietuvą. Toks jėgos demonstravimas agresyvus elgesys žiniasklaidoje jau vyksta. Jei jau taip pažiūrėtume – tai nieko gera.“

Rėderis patikslino: „Nieko gera, bet tai tik demonstracija“, tačiau jam tęsti prezidentė neleido: „Ne, ne, ne, informacinis karas, propaganda ir mūsų kibernetinės erdvės atakos, ypač, sakykime, mūsų žiniasklaidos, tai jau yra atakos ir nekonvencinės karo formos.“

Latvijos žurnalistas nebesusilaikė: „Mes juk esame demokratinė visuomenė Europoje, kaip kovoti su šiuo informaciniu karu?“ Prezidentė atsakė: „Tai ne tik informacinis karas, tai yra ir propaganda, ir propaganda pačia blogiausia savo išraiška. Realybėje ji net baisesnė kaip kad buvo Stalino laikais – daugiau melo, daugiau blefo. Todėl mes ir sakome, kad tai yra net pavojingiau, tai, kas šiandien vyksta Rusijoje – su propaganda, su melu. Todėl Baltijos valstybės įteikė pareiškimą Europos Komisijai, ir dabar Komisija yra įgaliota sudaryti informacinės strategijos siūlymus, kaip su tuo kovoti. Tai yra europiniame lygmenyje, ne tik valstybės viduje, ir kalbama ne tik apie apsigynimą, bet ir apie tai, kad būtų atskleistas melas ir kad mūsų žmonės išsiugdytų imunitetą prieš tokius melus, blefą ir brutalią, brutalią propagandą.“

„Ką tai reiškia? Ar kokio televizijos kanalo uždraudimą?“ – paklausė Rėderis. „Draudimas yra paskutinė priemonė, nebent tai neatitinka mūsų įstatymų, jei tai rasistinė propaganda ar kiti įstatymus pažeidžiantys elementai. Bet paprastai kalbame apie aiškinamąjį darbą, papildomos informacijos teikimą mūsų tautinėms mažumoms jų kalba, civilizuotais, demokratiniais būdais.“ Rėderis dar kartą tikslinosi: „Ar Jūs manote, kad koks Europos kanalas rusų kalba galėtų būti tokiu instrumentu?“ Grybauskaitė paneigė: „Ne, aš nemanau, kad europinės reikšmės televizijos kanalas pagelbės. Pagrindinis dėmesys turėtų būti sutelktas į mūsų gyventojus, o ne į Rusijos įtaką. Mes nesikišam, neatakuojame Rusijos žmonių. Kaip jie nori gyventi, priklauso nuo jų. Galvokime dabar apie save, mums reikia apsaugoti mūsų žmones ir mūsų valstybes. Nekalbame apie kišimąsi į kaimyninę valstybę.”

Žurnalistas Rėderis pasiūlė naują pokalbio temą. „Pakalbėkime apie mus. Ėmėme interviu iš Estijos prezidento Tomo Hendriko Ilveso. Jis sakė, kad „Baltijos šalių bendradarbiavimas nėra dainavimas „Latvija, Lietuva, Estija“. Tai yra drauge mokėti už bendrus reikalus, bendrus projektus. Tai nėra drauge pasirašyti bendras sutartis nuobodžia anglų kalba, kurių nė vienas neskaitys. Tai yra drauge statyti greitkelius, geležinkelius, drauge pirkti raketas ar tankus. Bet tai reiškia ir tai, kad kiekvienas turi įnešti savąją dalį – jei jūs nenorite už tai mokėti, tuomet iš tiesų belieka tiktai dainuoti apie… Estiją, Latviją, Lietuvą…“ Kaip toli mes esame pažengę bendradarbiavime tarp Baltijos valstybių?“

Dalia Grybauskaitė atsakė: „Man atrodo, kad gerai yra pasižiūrėti iš šalies, ne Baltijos valstybių ar Šiaurės šalių akimis. Aš matau, kaip reaguoja kitos valstybės – jos mums pavydi. Mes bendradarbiaujame politiniame lygmenyje, mes turime Baltijos šalių tarybą, mes susitinkame kasmet ir politiniame lygmenyje koordinuojame savo veiksmus NATO bei ES, prieš Europos Tarybą mes susitinkame su Šiaurės ir Baltijos valstybėmis, ES valstybėmis, mes turime B6, mes turime B8 lygį su visomis penkiomis Šiaurės šalimis ir trimis Baltijos valstybėmis, kartais kviečiama ir Didžioji Britanija. Tai rodo labai didelį politinį bendradarbiavimą, žinoma, tai ir ekonomika, ir energetikos projektai, tarptautinės jungtys, pavyzdžiui NordBalt projektas, nuo 2015 metų Baltijos ir Šiaurės šalys bus sujungtos, kūrimo stadijoje yra dujotekio jungtys. Taigi realybėje tai yra politinis lygmuo, ekonominio bendradarbiavimo lygmuo ir kultūrinis lygmuo. Tad kodėl gi mums drauge nedainuoti?“

„Bet pažiūrėkime iš praktinės pusės. Kai kurie Latvijos ekspertai ir politikai sako, kad labai užtrunkame su energetiniais projektais, lietuviai labai norėjo pabaigti savo suskystintų dujų projektą Klaipėdoje, tačiau jungtis su Lenkijos dujotekiu ar su Švedijos elektros sistema vėluoja,“ – pastebėjo žurnalistas. Tačiau prezidentė užtikrino: „Aš manau, kad Lietuva demonstruoja progresą visose sferose. Pavyzdžiui, šių metų gruodį mes atidarysime kabelį tarp Lietuvos ir Švedijos – tai yra labai geras rezultatas. Projektą finansavo ES Energetikos programa. Dujų jungtis yra kūrimo stadijoje, bet mes neturime dujų, kurias išgauname. O dabar per terminalą mes galėsime pirkti dujas iš viso pasaulio, tokiu būdu mes galėsime jas tiekti. Bet šiuo metu jungtis su Lenkija nėra prioritetas, nes kitų dujų, išskyrus rusiškas, mes negalime skirstyti.“

„Dabar jūs turite suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje. Ar esate patenkinti, ar matote pirmuosius rezultatus?“ – teiravosi žurnalistas. Prezidentė atsakė: „Taip, pirmieji rezultatai praeitais metais buvožaibiški, iš karto – dujų kaina Lietuvoje nukrito 30 procentų. Momentinis rezultatas, vos tik terminalas pasirodė Klaipėdoje. Dabar mes turime pasirinkimą – mes galime gauti žemesnes kainas iš „Gazpromo“ arba, jei nebus papildomų sąlygų, mes galime pirkti dujas iš viso pasaulio – iš Norvegijos, JAV ir t. t. Mes galime tarnauti kaip apsauginė oro pagalvė visam Baltijos regionui, įskaitant Latviją ir Estiją, nes mūsų terminalas gali užtikrinti 90 procentų Lietuvos, Latvijos ir Estijos poreikių, jei būtų tokia būtinybė. Šiuo metu jau vyksta pirmieji dujų pirkimai, kuriuos atlieka Estijos kompanijos. Tai reiškia, kad suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje bus saugumą užtikrinanti oro pagalvė visoms Baltijos šalims.“

„Jei grįžtume prie karinio bendradarbiavimo – prezidentas Ilvesas paminėjo raketų sistemas, mes jas galėtume įsigyti drauge, vieno bendro projekto rėmuose,“ – priminė žurnalistas. Tačiau prezidentė suabejojo: „Buvo kelios idėjos, kad jei Baltijos šalys bendradarbiautų įrangos įsigijime, tai būtų pigiau. Bet mes paskaičiavome – tai nebūtų pigiau, nes tokios apimtys, kiek mes įsigyjame mes, net individualiai, nėra labai didelės. O ir perkam mes kiek skirtingą įrangą. Realybėje daug kas priklauso nuo derybų su tiekėju ir panašiai, todėl ši idėja neveiksminga, nes yra skirtingos procedūros, skirtingi įstatymai ir aplinka, kurioje tai bus realizuojama. Tai priklauso ir nuo finansinių klausimų, bet mes esame atviri ir pasirengę, jei pasiūlymas bus naudingas ir pirkti bus pigiau – gerai. Bet bėda, kad karinėje prekyboje kainos nepriklauso nuo konkurencijos, ji nėra labai didelė, kaina nepriklauso nuo to, kiek daug jūs perkate, kaina paprastai nesikeičia.“

„O ką manytumėt apie bendrą armiją – Baltijos ir Šiaurės šalių?“ Grybauskaitė žurnalisto nesuprato: „Ką jūs turite galvoje – bendra armija?“ Tada jis patikslino: „Bendra armija, ginkluotosios pajėgos.“ Prezidentė paaiškino: „Bendra armija galima tik kokioje valstybinėje organizacijoje, pavyzdžiui federacinė ar kažkas panašaus. Bet mes esame atskiros valstybės. Mes turime bendrą armiją – NATO armiją. Latvijos armija yra NATO armija. Mes esam NATO armija. Mes mokomės, kaip dirbti drauge.“

„O kaip Žano Klodo Junkerio idėja dėl bendros ES armijos?“ „Tai išplaukia iš Europos Sąjungos federalizacijos filosofinės idėjos. Jei Europos Sąjunga kada nors taps viena federacine valstybe, tuomet, žinoma, viskas bus bendra. Bet man neatrodo, kad Europa eitų šia kryptimi,“ – atsakė Grybauskaitė.

„Ar tai nepadarytų Europą daug saugesne?“ – klausė žurnalistas. „Man atrodo, turime naudotis NATO, ir to pakanka. NATO tampa efektyvia, keičiasi, modernizuojasi, priima greitesnius sprendimus šių naujų grėsmių akivaizdoje, tai yra tai, ką verčia daryti Putino politika. Ir tai yra gerai. Dabar NATO yra greitesnė, modernesnė ir efektyvesnė“, – pabrėžė prezidentė.

Bus daugiau

Interviu originalas ČIA. (Anglų kalba – ČIA.)

Susiję: Pirmoji interviu dalis


Įvertink straipsnį: 0   0
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Komentarų kol kas nėra

VISI STRAIPSNIAI LIETUVA PASAULIS KAIMYNAI SMAGUMAI




Reklama

Paveiksliukai


Video



Rėmėjas

Draugai

VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA

Puslapis feisbuke


Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 852 | 415.956