"Antirusijos" NATO žemėlapyje: ko Baltijos šalys nežino apie savo narystę aljanse

Autorius: Aleksandras Chrolenko Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2019-04-26 17:05:49, skaitė 261, komentavo 0

Rusija nuolat analizuoja NATO ir artimiausių kibernetinio saugumo centrų Baltijos šalyse pasiekimus bei rengia jiems "veidrodinį atsaką"

Tai buvo paskelbta VIII Maskvos saugumo konferencijoje, kurioje dalyvavo 30 gynybos ministrų. Tarpvalstybinių konfliktų ir kitų grėsmių nacionaliniam saugumui kibernetinis matavimas tapo viena pagrindinių forumo temų, ir ne atsitiktinai.

Nuo 2010 metų NATO periodiškai surenginėja tarptautines kibernetinės gynybos pratybas "Locked Shields" prie Rusijos sienų. Tipiška legenda — priešo programišiai, kurie siekia perimti elektros energijos tiekimo sistemos, degalinių, vaizdo stebėjimo kontrolę ir pan. Kariai treniruojasi saugoti tik kompiuterinius tinklus, bet priešų energijos valdymo bei kovos informacinės sistemos — taip pat kompiuteriai, ir visuomet išlieka pagunda įdiegti ten "Trojos arklį". Žinoma, pratybose praktikuojamos visose kovos kibernetinėje erdvėje galimybėmis, o artimiausi Rusijos kaimynai Baltijos regione šioje srityje stengiasi labiau nei kas kitas.

Latvijos akcentas

NATO ir Aljanso šalių vadovybė nepriėmė Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos kvietimų kartu aptarti naujausias grėsmes. Nepaisant to, VIII Maskvos konferencijoje pasisakė autoritetingi ekspertai — Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas, Rusijos gynybo sministras Sergejus Šoigu, Generalinio štabo vadovas Valerijus Gerasimovas, Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas, Užsienio žvalgybos direktorius Sergejus Naryškinas, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos generalinis sekretorius Vladimiras Norovas ir JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas taikos palaikymo operacijoms Jean-Pierre Lacroix. Šis sąrašas rodo rimtą požiūrį į hibridinių grėsmių, įskaitant Baltijos šalių kryptis, analizę.

Anksčiau Latvijos prezidentas Raimonds Vejonis taip pat teigė, kad hibridinės grėsmės yra viena iš pagrindinių pasaulinio saugumo problemų: "Jos apima daugybę klausimų, įskaitant kibernetinį saugumą, informacijos erdvės ir sienų saugumą, energetinį saugumą".

Tai tik dalis tiesos. Pasaulinė informacinė erdvė pripažįstama nauja "scena" operacijoms vykdyti, o Rygos strateginių komunikacijų centras buvo sukurtas plačiam informaciniam karui (panašūs centrai yra 20 aljanso šalyse). Čia sutelktos septynių šalių, tarp jų ir Baltijos respublikų, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, pastangos. O visiems vadovauja amerikiečiai.

Vyresni partneriai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir NATO daug dėmesio skiria puolimo operacijoms kibernetinėje erdvėje, kurioje Ryga įdarbinama ne tam, kad stiprintų Latvijos saugumą, o tam, kad būtų pasiekti aiškiai apibrėžti Aljanso tikslai:   išvesti iš rikiuotės  viešojo administravimo sistemas, strateginių įrenginių skaičiavimo tinklus, finansų įstaigas, įmones, elektrines, geležinkelio stotis ir galimą priešą — Rusijos Federaciją.

Galbūt, į Pentagono žemėlapius Baltijos šalys išvis neįtrauktos, nes racionaliau dirbti su skaičiais: "Antirusija-1", "Antirusija-2", "Antirusija-3".

Koviniai programišiai

Estija taip pat daug prisideda prie skaitmeninių technologijų plėtros. Taline atidarytas jungtinis kibernetinės gynybos centras, kuris rengia specialistus, skirtus nacionalinėms karinėms struktūroms ir kitoms NATO šalims. Kovos paskyrimas nėra reklamuojamas, tačiau trečdalis iš 18 mln. eurų, skirtų centro įsteigimui — tai tiesioginės Šiaurės Atlanto aljanso investicijos.

Estijos Gynybos ministras Jüri Luikas santūriai tvirtino, kad "Talino centro specialistai užsiima kibernetinio saugumo programų kūrimu, glaudžiai bendradarbiaudami su Austrija, Jungtine Karalyste ir Liuksemburgu".

Be to, nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio Estijoje veikia Kibernetinė vadovybė, kurios paskirtis karinių kibernetinio saugumo klausimai, bei ši vadovybė tiesiogiai pavaldi gynybos pajėgų vadui. Pagrindinis kibernetinio padalinių sukūrimo tikslas — suvienyti ir optimizuoti įvairių Gynybos ministerijų išteklius, skirtus darbui kibernetinėje erdvėje. Ir nors ši struktūra (apie 300 karių) pilno kovinio pasirengimo pasieks, greičiausiai, tik 2023 metais, bet Vokietija jau susidomėjo Estijos patirtimi, ir planuoja iki 2021 metų sukurti apie 13 tūkst. kompiuterių apimančias kibernetines pajėgas.

Tačiau dėl to, kad Estijoje trūksta kvalifikuoto personalo, tenka naudoti šauktinius, turinčius IT įgūdžių.

Daugelį metų Estijoje veikia NATO kibernetinio saugumo centras, kuriame dalyvauja 20 aljanso ir jam simpatizuojančių šalių specialistai (Čekija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lietuva, Latvija, Nyderlandai, Lenkija, Slovakija, Ispanija, Didžioji Britanija, JAV, Graikija, Turkija, Belgija, Portugalija, Austrija, Švedija, Suomija). Anksčiau ar vėliau tokios "kibernetikos" kiekis taps tikros energijos, ekonomikos ir kitų sričių sukrėtimų kokybe. Ir tada niekas nesijaus saugiai.

Autoriaus nuomonė gali sutapti su redakcijos pozicija

NATO pajėgos Baltijos šalyse
NATO pajėgos Baltijos šalyse