Lietuva atsisakė lietuvių

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2019-05-07 12:20:35, skaitė 348, komentavo 5

Lietuva atsisakė lietuvių

Lietuva parengė „juodąjį sąrašą“ šalių, kuriose lietuvių tautiečiai neturi teisės į antrą Lietuvos pilietybę, išlaikydami pirmąją. Į jį pateko  buvusios tarybinės respublikos, dalyvaujančios potarybinės erdvės reintegracijos projektuose. Šių šalių lietuviai šokiruoti dėl diskriminacijos geopolitiniu pagrindu, tačiau į tai nusispjauti jį istorinei tėvynei: Lietuva todėl ir išmiršta rekordiškais tempais, nes jos valdžia atsisakė savo lietuvių piliečių geopolitikos labui.  

Valstybių, kurių piliečiai galės gauti Lietuvos pilietybę neatsisakę savo pirmosios pilietybės, „baltąjį sąrašą“ sudaro 43 valstybės, „atitinkančios jevroatlantinės integracijos kriterijus“. Po šiuo paslaptingu apibrėžimu oficialus Vilnius įžiūri ES, NATO narius ir tokias geras šalis,  kaip Šveicarija, Čilė ir Naujoji Zelandija, kurios nesudaro bendrų su Lietuva sąjungų, tačiau, pasak Lietuvos vyriausybės, yra "teisingoje istorijos pusėje".

Atitinkamai, jei referendume gegužės 12 d. Lietuvos piliečiai balsuos už dvigubos pilietybės įvedimą, tuomet prie  jų galės prisijungti lietuviai tik iš šių 43 šalių. Neaišku ką daryti su lietuviais iš kitų šalių, kurie taip pat nori susieti save su savo istorinę tėvynę.

Tuo pačiu metu, Lietuvos spaudos duomenimis, Lietuvos vyriausybė taip pat parengė dešimties buvusių tarybinių respublikų „juodąjį sąrašą“,  lietuviams iš kurių jokiomis aplinkybėmis nebus suteikta teisė į antrą pilietybę.

Į šį sąrašą įtraukta Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanas, Tadžikistanas, Uzbekistanas, Turkmėnija. Jų bendra „nuodėmė“ yra dalyvavimas karinėse, politinėse ir ekonominėse sąjungose, įkurtose TSRS pagrindu.

Net pagal Lietuvos užsienio politikos koncepciją sąrašas atrodo juokingai. Ką jame veikia „Rytų partnerystės“ pirmūnė Moldova, kuri nori ir siekia būti ES ir NATO? Dėl ko Moldovos lietuvių kilmės piliečiams nebuvo suteikta teisė į antrą pilietybę? Ar už tai , kad išsirinko prorusišką Igorį Dodoną prezidentu? Arba neutralus Azerbaidžanas, linkęs prie esančios NATO Turkijos? Jį tai  už ką? Ar už pernelyg konstruktyvia poziciją Rusijos atžvilgiu?

Tačiau šios detalės nėra tokios svarbios. Svarbus principas.

Lietuva savo tautiečius užsienyje diskriminavo geopolitiniu pagrindu ir padalino lietuvius į draugus ir priešus, remdamasi tuo, kokią poziciją užimą jų šalys TSRS atžvilgiu.

Žinoma, lietuvius, kuriems nebuvo suteikta galimybė gauti antrą pilietybę - Lietuvos pilietybę - tai supykdė ir sukrėtė.

„Mes tvirtiname, kad būsimo referendumo tekste yra diskriminacinės nuostatos atskirų šalių lietuviams ir asmenims, turintiems teisę į Lietuvos pilietybę, kurios galutinai atmeta ir žemina mūsų tautiečius, gyvenančius„ trečiosiose šalyse “, - sakoma Kaliningrado srities lietuvių bendruomenės pareiškime.

„Todėl, mes, Kaliningrado srities lietuvių bendruomenės atstovai, agituojame Lietuvos visuomenę pasisakyti referendume PRIEŠ 12-tąjį Konstitucijos straipsnį“.

Rusijos Kaliningrado srityje gyvena apie 10 tūkst. lietuvių - tai nemažas skaičius regionui, kuriame yra milijonas gyventojų ir tautai, kurios atstovų pasaulyje jau yra mažiau nei trys milijonai.

Lietuvos valstybei Kaliningrado lietuviai turėtų būti ypač svarbūs. Pirma, pagal oficialią lietuvių istoriografiją Rusijos eksklavas yra istorinė mažoji Lietuva, lietuvių kalbos ir kultūros lopšys. Daugelis Kaliningrado lietuvių yra autochtonai (čiabuviai, aborigenai), jų protėviai gyveno kairiajame Nemuno krante dar prieš vokiečių atėjimą. Didysis lietuvių poetas Kristionas Donelaitis gyveno dabartinės Kaliningrado srities rytuose. Jei Donelaitis gyventu šiandien , ar Lietuva ir lietuvių literatūrinės kalbos kūrėjui būtų atėmusi teisė į antrą pilietybę?

Antra, Lietuva ir Kaliningrado sritis - kaimynai, o 10 tūkst. Kaliningrado srities lietuvių turėti antrą pilietybę yra labiau reikalinga nei Pietų Korėjos, Meksikos ir kitų "jevroatlantinės integracijos“ reikalavimus atitinkančių šalių piliečiams,  tarp kurių reikia dar gerai paieškoti etninių lietuvių. Tačiau Lietuvos valdžiai geopolitika yra svarbesnė už Lietuvą ir lietuvius: geriausias įrodymas yra atmestinas požiūris į lietuvių diasporą ir lietuvių kultūrą Kaliningrado srityje.

Vien ko yra verta daug iškentusio Donelaičio muziejaus Čistye Prudy, istorija, kurį daugelį metų tempė  tik viena Rusija. Prieš dvejus metus kilo diplomatinis skandalas dėl Donelaičio kirches, kurioje kūrė „lietuviškas Homeras“. Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas apkaltino Vilnių tuo, kad  jis atsisako finansuoti lietuvybės lopšį, todėl kirchės stogas prakiuro, ir lietus užpila muziejus eksponatus.

Lietuvos požiūris į Donelaičio muziejų visiškai atitinka jos požiūrį į Kaliningrado lietuvius ir apskritai tautiečius užsienyje iš „neteisingų“ šalių ir „neteisingų“ pažiūrų. Šiuo atžvilgiu Lietuvos valdžia nėra jau tokia vieniša. Estija taip pat atsisakė remti estus Kryme, po to kai pusiasalis tapo Rusijos dalimi, o Krymo estai tapo rusais. Jei nebūtų Rusijos Federacijos paramos, Estijos kalbos ir kultūros centras Kryme būtų išnykęs - apčiuopiamas praradimas tautai, turintiems mažiau nei milijoną žmonių pasaulyje. Jei ne Rusija, Donelaičio kirchė jau seniai būtų sugriuvusi: Lietuvos kultūros ministerija neturi pinigų jai paremti, nes viskas išleidžiama Baltarusijos opozicijos apmokymams technologijų kaip "pakeisti režimą".

Šalims, kurios pasirinko anti-rusiško fortpostų lemtį, jų pačių žmonės, jų kalba, kultūra ir ateitis tampa nesvarbi, atsižvelgiant į jų geopolitinę misiją - „atgrasyti Rusiją“.

Todėl lietuviai ir bėga iš Lietuvos. Lietuvai jie nerūpi. "Rytų partnerystė" yra svarbesnė Lietuvos valdžiai nei Lietuvos ekonomika, Ukrainos geopolitinis pasirinkimas yra svarbesnis už socialinę politiką, o miesto bepročiai Vilniaus Laisvos Rusijos forume yra brangesni nei tautiečiai užsienyje.

Lietuvai lietuviai nereikalingi, todėl jie ir atsisako susieti savo gyvenimą su Lietuva. Kodėl prireikė referendumo dėl antros pilietybės?

Dėl to, kad  užkirsti kelią gėdingai situacijai po to, kada po Brexit šimtai tūkstančių lietuvių JK oficialiai pradės atsisakyti Lietuvos pilietybės.

Nors iš tikrųjų šie imigrantai nebėra Lietuvos piliečiai. Jie jos atsisakė.

Todėl kad, Lietuva atsisakė  jų.