Demokratija amerikietiškai

Autorius: Vladimiras Odincovas Šaltinis: http://versijos.lt/demokratija... 2015-05-28 09:40:26, skaitė 4209, komentavo 0

Demokratija amerikietiškai

Paskutiniai dešimtmečiai pasižymi ypatingomis Vašingtono pastangomis brukant visam pasauliui savosios demokratijos idėjas. Tai buvo vykdoma ir šiandien tebevykdoma ne tik aktyviai organizuojant spalvotąsias revoliucijas ir ne vien pasitelkus JAV finansuojamas nevyriausybines organizacijas. Labai dažnai eksportuoti taip vadinamą demokratiją nesigauna nesmurtiniais veiksmais ar aktyviomis amerikiečių spectarnybų bei slaptų operacijų visuose be išimties pasaulio kontinentuose pastangomis. Tokiais atvejais Baltieji rūmai skubos tvarka ir visiškai nepaisydami tarptautinės teisės kuria ištikimas koalicijas, kurios kardu ir ugnimi naikina ne tik Amerikos spaudimui besipriešinančius režimus, bet ir tų šalių taikius gyventojus.

Vargu ar verta detaliau nagrinėti Irako, Afganistano, Libijos, Sirijos, arabų pavasario, Rytų Europos balkanizavimo ir kitus atvejus. Šiais atvejais Vašingtonas dangsto savo veiksmus Hario Trumeno 1947 metais Kongrese paskelbta politine linija, raginančia „teikti pagalbą laisviems žmonėms, kurie priešinasi mažumų mėginimams ginklu užgrobti valdžią ar spaudimui iš išorės“. Tačiau tais laikais kalba ėjo apie pasipriešinimą komunizmui, o štai dabar ne mažesnį „spaudimą iš išorės“ mėgina daryti pats Vašingtonas, įterpdamas savo agentus į nevyriausybines organizacijas, kad būtų stumiami Amerikos interesai ir inspiruoti masiniai „revoliuciniai“ sąjūdžiai daugelyje šalių.

Tačiau visos šios pastangos pastaruoju metu susiduria su vis labiau besiplečiančiu pasipriešinimu įvairiuose kontinentuose ir vis labiau stiprėjančiomis antiamerikietiškomis nuotaikomis. Tokios situacijos priežasčių yra nemažai, tačiau svarbiausia iš jų yra ta, kad plačiosios žmonių masės įvairiose šalyse suvokė, jog Vašingtono brukama „demokratija amerikietiškai“ anaiptol negali būti laikoma sektinu pavyzdžiu, jeigu jau į tą demokratiją ima neigiamai žvelgti netgi pačios Amerikos gyventojai.

Vakarų žiniasklaida pažymi, kad stulbinantis policijos smurto lygis Amerikoje daug kartų viršija bet kurios kitos išsivysčiusios šalies rodiklius. Vokietijoje 2013-2014 metais nuo policininkų žuvo 8 žmonės, Kanadoje per metus nuo policijos veiksmų žūsta vidutiniškai 10 žmonių. Tuo tarpu 2014 metais vien tiktai Pasko mieste Vašingtono valstijoje, turinčiame 68 000 gyventojų, policininkai užmušė daugiau žmonių, negu jų buvo nužudytą Anglijoje per pastaruosius tris metus. Policija iš esmės pradėjo karą prieš nuosavos šalies piliečius.

Dauguma tų žmogžudysčių nufilmuota, tačiau valdžia stengiasi apie jas kalbėti tik probėgšomis arba apskritai nekalbėti. Vien šių metų kovo mėnesį Amerikoje žuvo 115 amerikiečių – daugiau kaip trys žmonės per dieną! Tai gerokai daugiau, nei britų policija nužudė nuo 1900 metų. Didžioji žuvusių dauguma – juodaodžiai, o dažniausiai nuo tokių demokratiškų policijos veiksmų nukenčia Kalifornijos, Viskonsino, Džordžijos, Ohajo gyventojai, nors apskritai problema turi nacionalinį pobūdį. Kaip praneša JAV Justicijos ministerija, per paskutinius 8 metus vien Filadelfijos policijos pareigūnai atidengė ugnį į miesto gyventojus 800 kartų. 80% nukentėjusių – juodaodžiai.

Rasinė įtampa šalyje iki šiol stipri ir neretai veda į žinybinį rasizmą. Apie tai iš dalies liudija neseniai atlikti The Washington Post žurnalistiniai tyrimai apie Fergiusono miesto policijos darbo metodus po Maiklo Brauno mirties. Tyrimuose pažymima, kad nežiūrint į Misurio valstijos ir federalinės valdžios įsikišimą vietiniai policininkai kaip ir anksčiau laikosi atvirai diskriminacinės politikos. Ir tai kelia didelį susirūpinimą.

Dėl to ištisa karta juodaodžių tapo rasinės politikos aukomis. Jeigu jūs gimėte juodaodžiu, tai tikimybė žūti nuo šaunamojo ginklo yra 20 kartų didesnė nei baltaodžiams. Dėl to argi verta stebėtis, kad JAV miestuose reguliariai vyksta protestai prieš tai, kad policininkai žudo beginklius juodaodžius, apie ką praktiškai nuolat rašo Amerikos spauda.

Tokie žvėriškumai prieš taikius gyventojus vyksta ne tik pačioje Amerikoje, jie yra įprastas dalykas šalyse, kurias okupavo JAV kariuomenė vardan „amerikietiškos demokratijos skleidimo“. Pastaraisiais 14 metų JAV karų Irake ir Afganistane pasaulinėje žiniasklaidoje pilna pranešimų apie vietinių gyventojų automobilius, kuriuos sušaudė amerikiečių patruliai, apie žmonių žūtis, vykdant karinius reidus, kai kariškiai braunasi į civilių namus ar „atsitiktinai“ iššaudo taikius gyventojus iš nepilotuojamų aparatų.

Iš čia – vieninga beapeliacinė pasaulio bendruomenės nuomonė: Amerika yra atsakinga už smurtą ne tik savo šalyje, bet ir valstybėse, kurios driekiasi nuo Lotynų Amerikos iki Artimųjų Rytų. 2014 metais Gallup institutas drauge su kompanija WIN paskelbė ataskaitą, pagrįstą sociologiniu tyrimu, atliktu 65 pasaulio šalyse. Dokumente konstatuojama, kad 24% žmonių visame pasaulyje laiko JAV pačia rimčiausia grėsme planetai.

Pakankamai artimos yra ir kitos sociologinės apklausos, kurią šių metų kovo 5-8 dieną atliko Gallup institutas 50-tyje šalies valstijų išvados, kurios liudija, kad 18% respondentų laiko vyriausybę ir jos vykdomą „demokratišką“ politiką laiko pačia didžiausia šalies problema. Kur kas mažesnėmis problemomis amerikiečiai laiko ir terorizmą, ir nacionalinį saugumą, ir biudžeto deficitą, nedarbą, sveikatos apsaugą, šeimos vertybių smukimą.

Tai ar verta skleisti tokią „demokratiją amerikietiškai“ ir ko ji realiai verta?

www