Putino patarėjas akad. S.Glazjevas ir žydų klausimas

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2019-05-12 22:21:38, skaitė 104, komentavo 2

Putino patarėjas akad. S.Glazjevas ir žydų klausimas

Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas RMA akademikas Sergejus Glazjevas gegužės 6 dieną portale „Zavtra“ (Rytoj) paskelbė straipsnį „Okupacija. Vakarams reikia stabilizuoti situaciją su tikslu įtvirtinti šios Rusų pasaulio dalies sutriuškinimo rezultatus“. Rusijoje į šią publikaciją buvo sureaguota aštriai. Apie tai papasakojo portalas „Katiuša“ straipsnyje „Sergejus Glazjevas ir žydų klausimas“.

Žemiau aš pateikiu šių straipsnių vertimus ir savo nuomonę apie juose išdėstytus faktus. Prašau į juos įsiklausyti ir pagalvoti, ar Lietuva nėra tapusi panašių geopolitinių žaidimų auka? Po straipsnių vertimais aš pateikiu savo nuomonę šiais klausimais.

http://zavtra.ru/blogs/glaz_ev_raskol

http://katyusha.org/view?id=11945

Putino patarėjas akad. S.Glazjevas ir žydų klausimas

Visų pirma, verta įvertinti Rusijos nesikišimo į Ukrainos reikalus rezultatus. Prie tokių aš, žinoma, nepriskiriu DLR ir LLR, kurios apgynė savo suverenitetą nuo marionetinio Kijevo režimo. Būtent nuoseklus ir principingas nesikišimas į Ukrainos vidaus reikalus atrišo rankas amerikiečių specialiosioms tarnyboms ir vakarų įtakos agentams, kurie rankomis jų išaugintų neonacistų įvykdė Rusų pasaulio sutriuškinimą Mažojoje Rusijoje, Naujoje Rusijoje ir Karpatų Rusijoje. Tereikėjo „rusų meškai“ nors mirktelėti, neonacių sąšlavynas ir jų šeimininkai oligarchai nedelsiant pabruktų uodegas išsigandę visaliaudinio sukilimo 20 milijonų Ukrainoje gyvenančių rusų. Ir nebūtų tuomet nei Donecko bombardavimo, nei masinių Donbaso gyventojų žudynių, nei cerkvės suskaldymo.

Mastas šio sutriuškinimo ne mažesnis, kaip įvykdytas hitlerininkų 1941—44 metais. RMA Ekonomikos instituto ekspertų vertinimu, ekonominiai nuostoliai dėl nutraukimo kooperacinių ryšių tarp Rusijos ir Ukrainos įmonių ir prekybos nutraukimo kiekvienos iš šalių sudaro nuo 80 iki 140 milijardų dolerių. Sumoje Rusų pasaulio nuostoliai – ne mažiau 200 milijardų dolerių. Bendrų investicijų nuvertėjimas – apie 50 milijardai dolerių. Žmonių nuostoliai vertinami užmuštų ir sužalotų pasekoje baudžiamųjų operacijų – ne mažiau 100 tūkstančių iš abiejų pusių. Dar tiek pat – politinių represijų aukų. Ne mažiau 10 milijonų žmonių buvo priversti pasitraukti iš proamerikietiškų neonacistų okupuotos Ukrainos. Ir tai geriausi jos piliečiai: inžinieriai, mokslininkai, gydytojai – produktyvioji tautos elita. Ir jos genofondas – puikios merginos ir tvirti vaikinai, šiandie naudojami Europos Sąjungoje kaip vergai. O tie, kas už juos padarė „europinį pasirinkimą“, užgrobė valdžios institutus, peršokę iš neišsilavinusių nusikaltėlių į „ponišką šlėktą“: Aukščiausios Rados deputatai, valstybinių įmonių ir jėgos struktūrų vadovais , — pelnosi plėšdami valstybės turto likučius. Pagaliau, ideologiniai nuostoliai. Tai, ko nepavyko padaryti vokiškiems fašistams jėga, bandžiusiems paversti Ukrainos tautą į banderininkus, amerikiečių kuratoriai sugebėjo padaryti plaudami smegenis, paversdami šimtus tūkstančių Ukrainos vaikinų į išprotėjusią patrankų mėsą, savanoriškai užsirašančią į Ukrainos karines pajėgas, kad žudyti savo brolius.

Pagrindinė išvada: Rusų pasaulis patyrė katastrofiškus praradimus, atidavęs beveik be mūšio savo geopolitiniams priešininkams savo esminę ir, nepabijosiu pasakyti, pagal daugelį požymių (nuo klimato iki mokslinio-techninio potencialo) geriausią dalį. Penkių metų Ukrainos okupacija amerikiečių specialiosioms tarnyboms prisidengiant marionetiniu Porošenkos režimu tapo baigiamuoju etapu sisteminio darbo, kurį jie vykdė ketvirtį amžiaus nuolaidžiaujant Rusijai. Nėra abejonių, kad įkvėpti šios sėkmės, jie panaudos užgrobtą istoriniame Rusų pasaulio centre placdarmą tolimesniam sutriuškinimui. Aš manau, jau artimiausiu metu reikia laukti pernešimo maidaninių technologijų į stambius Rusijos miestus, o taip pat sustiprėjimo amerikiečių spaudimo į Eurazijos ekonominės sąjungos valstybes. Pirmieji rezultatai šio spaudimo jau akivaizdūs: pavyzdžiui, kirilicos pakeitimas lotynų alfabetu Kazachstane, kuri turi tikslą atskelti nuo rusų pasaulio antrą pagal plotą po Ukrainos postsovietinę valstybę.

Dar kartą pabrėšiu, kad Ukrainos okupacija rusofobinėmis jėgomis tapo įmanoma tiktai pasekmėje mūsų nuolaidžiavimo. Mes ne tik principingai nesikišome ir nebandėme priešintis genocidui rusų gyventojų Ukrainoje, bet faktiškai ir parėmėme Kijevo režimo nusikaltimus – pripažindami prezidentu Porošenko, o uzurpavusią valdžią Aukščiausią Radą – parlamentu. Kai kurios mūsų MIP interpretavo šių nusikaltėlių veiksmus kaip Ukrainos legitimių valdžių politiką, neatsižvelgdamos į tai, kad ši politika buvo vykdoma amerikiečių specialiųjų tarnybų nurodymu prieš valią ir interesus didžiosios tautos dalies. Tuo pačiu Rusijos visuomenėje buvo provokuojamos antiukrainietiškos nuotaikos, tęsiančios neobanderininkų darbus. Vietoj to, kad padėti ukrainiečių tautai išvystyti išsivaduojamąjį judėjimą prieš valdžią uzurpavusias amerikiečių marionetes, mes paklusome jų provokacijoms, daug kartų pablogindami Ukrainoje gyvenančių rusų padėtį. Atsakydami į antirusiškus veiksmus JAV kontroliuojamų Kijevo valdžių mes įvedinėjome sankcijas prieš visą Ukrainą, nesuprasdami, kad jos visų pirma kerta į prorusiškus gyventojus pietų ir rytų Ukrainoje.

Pakanka pažvelgti į sąrašą patekusių po Rusijos sankcijomis įmonių ir Ukrainos piliečių, tarp kurių atsirado nemažai mūsų partnerių ir sąjungininkų.

Savaime naujo Ukrainos prezidento rinkimai situacijos nekeičia. Prisiminkite, hitlerinių fašistų okupuotose teritorijose, įskaitant Ukrainą, irgi vyko rinkimai. Gyventojai „rinko“ burgomistrus, kaimų seniūnus. O okupuotoje vakarų ir centrinėje Europoje buvo išlaikomi net nacionaliniai valstybinės valdžios organai. Akivaizdu, kad pirmame kandidatų trejete, surinkusių daugiausiai balsų pirmame ture prezidento „rinkimų“, nebuvo nei vieno kandidato, neprisiekusio ištikimybe okupacinei amerikiečių valdžiai.

Yra, žinoma, niuansai, surišti su skirtingais vakarų kuratorių interesais. Gali būti, Zelenskio pasirinkimas, padarytas gerokai prieš rinkimus, surištas su bendra Trampo administracijos orientacija į kraštutines dešiniąsias Izraelio jėgas. Tikėtina, kad jo atnaujintam Kijevo režimui bus iškelta nauja užduotis. Aš neatmetu, pavyzdžiui, galimybės masinio pervažiavimo į „išvalytas“ nuo rusų gyventojų Pietryčių Ukrainos žemes pavargusių nuo permanentinio karo Artimuosiuose Rytuose Pažadėtosios Žemės gyventojų – taip pat, kaip bėgančių iš islamizuotos Europos krikščionių.

Tai, tarp kitko, šitame regione jau buvo valdant Jakaterinai, įsteigusiai gimtąjį naujų Kijevo valdovų miestą. Taip kad išdavimas ukrainiečiams rusiškų pasų gali tapti visai ne pro šalį...

Galimi ir kiti scenarijai – priklausomai kaip išsidėstys jėgos ir interesai vakarų politiniame, verslo ir ideologiniame elite. Invariantiniu lieka rusofobinis okupacinių valdžių charakteris, keičiančių vienas marionetes kitomis. Porošenko su savo radikalia rusofobine politika priešpastatė save daugumai Ukrainos piliečių, apie ką akivaizdžiai liudija balsavimo rezultatai antrame rinkimų ture. Į šios beprotystės tęsimą Ukrainos visuomenė galėjo atsakyti maištu. Dabar Vakarams reikia stabilizuoti socialinę-politinę situaciją su tikslu įtvirtinti gautus rezultatus sutriuškinimo šios Rusų pasaulio dalies. Kaip sakoma, mauras padarė savo darbą – perkirto Rusų pasaulio širdį, suplėšė humanitarinius, ūkinius, religinius ryšius, jungusius Rusiją su Mažąja Rusija, Naująja Rusija ir Karpatų Rusija. Dabar mauras gali išeiti, palikęs savo perėmėjui įtvirtinti ir legitimizuoti šį suskaldymą. Perėmėjas tuojau pat patvirtino šią misiją, pareiškęs, kad pas Ukrainą su Rusija liko tik bendra siena.

Taip kad kol kas nėra jokio pagrindo laukti esminių pokyčių: okupacinis amerikiečių režimas su marionetine vyriausybe išliks ir, greičiausiai, sustiprės, įgaudamas legitymų ir respektabilų charakterį. Zelenskio niekas neriša su aiškiais nusikaltėliais, kurie uzurpavo valdžią 2014 metų valstybinio perversmo pasekoje. Ant jo nėra kraujo neonacistinio režimo aukų, nors partneriai organizavo ir masinį sudeginimą žmonių Odesoje, ir baudžiamuosius batalionus Donbase. Jis, greičiausiai, atsiribos nuo jų ir, esant būtinybei, net gali atiduoti juos tarptautiniam tribunolui, jei panorės likti antrai prezidento kadencijai. Jis turi unikalų šansą išvalyti valstybės valdžios organus nuo banditų, korupcionierių ir išprotėjusių nuo rusofobijos pusdurnių. Pamėginti atnešti ne tiktai pisuarus ir gėjų-paradus į sostinės gatves, bet ir patrauklesnes „europinio pasirinkimo“ puses. Bet tai darys vakarų šeimininkų jėgos. Jie privatizuos Ukrainos žemes, supirks fabrikus, konsultuos valdžios organus, nukreips MIP, vadovaus kultūrai ir švietimui. Santykiuose su Rusija, gali būti, išliks izoliacija, o nepatenkintiems rusams bus suteikta galimybė gauti Rusijos pasus ir išvykti iš savo žemės.

Karo strategijoje baisiausia – tai priešininko neįvertinimas. Zelenskio atžvilgiu visai nepriimtinas klouno, kaip ir liaudies tarno įvaizdis. Jis be abejo talentingas, protingas, ciniškas ir skaičiuojantis politikas. Kelis artimiausius metus jis stabilizuos situaciją, padėdamas Rusų pasaulio priešams išlaikyti vykdant rusų genocidą Ukrainoje pasiektus rezultatus. Ir pats genocidas balsavusių už Zelenskį Pietryčių Ukrainos rinkėjų bus tęsiamas.

Bet gali įvykti ir stebuklas. Juk iš pradžių kai kurie Rusijos imperiją susprogdinusių bolševikų buvo ne mažesni rusofobai, nei pastatyti amerikiečių marionetiniai Kijevo kunigaikštukai. Trockis pavertė rusų tautą į patrankų mėsą ir kurą kurstant pasaulinę revoliuciją. Bet įvyko valdžios persikūnijimas – iš Džiugašvilio išaugo Stalinas, kuris 1945 metais dėkojo rusų tautai už Didžiąją Pergalę prieš europinį fašizmą. Bet mūsų tauta iškentėjo šitą stebuklą milžiniško skaičiaus aukų, nepriteklių, ekstremalios įtampos visų dvasinių, kūrybinių ir fizinių jėgų kaina.

Kaip ir perspėjo Dostojevskis, šetonai įpūtė Rusijoje pasaulio revoliucijos gaisrą, kuriame, įskaitant tris karus, badą ir suirutes, rusų tauta prarado 100 milijonų galvų“. Šiandien šetonai supriešina tarpusavyje dvi rusų tautos dalis. Jei mes ir toliau nusileisime šiai velniavai, kasdien leisdami velniams visų mosčių supriešinti mus tarpusavyje, tai prarasime dar 100 milijonų. Pasiliks kaip tik 50 milijonų – optimaliai, daugelio vakarų pasaulio lyderių požiūriu, nuo Hitlerio iki Olbrait, skaičius rusų, kad aptarnauti vakarų kapitalo interesus.

Kad užkirsti kelia Rusų pasaulio sutriuškinimui, mes privalome įsisąmoninti savo neišardomą vienybę su ta dalimi rusų tautos, kuri šiandien beribiai kenčia nuo priespaudos Ukrainoje. Nusikaltimai, kiekvieną dieną vykdomi amerikiečių marionečių Kijeve – tai nusikaltimai prieš mus. Mes atsakingi už likimus milijonų rusų, tapusių neobanderininkų, išaugintų specialiųjų NATO valstybių tarnybų, genocido aukomis.

Ukrainos okupacija – tai karinė operacija, kurią atliko JAV ir jos sąjungininkai prieš Rusiją. Šiame hibridiniame pasauliniame kare statymai tokie dideli, kaip ir praėjusio šimtmečio pasauliniuose karuose. Savo rusofobija amerikiečių politikai mažai kuo skiriasi nuo hitlerinių strategų. Metodus jie naudoja kitus, atitinkančius šiuolaikinėms sąmonės manipuliavimo technologijoms, finansų rinkoms, politinei situacijai. Nereikia naikinti milijonus žmonių, jeigu juos galima pajungti naudojant „minkštą jėgą“ ir priversti elgtis prieš jų asmeninius interesus. Mes neturime kliautis regimybe teigiamų pokyčių priešo elgesyje. Mums reikia vykdyti sisteminę Ukrainos išlaisvinimo politiką nuo rusofobinio neonacistinio režimo savo tautos interesų vardan. Suprantama, legitymią, atvirą, nuoseklią ir sąžiningą. Ir tuomet gali įvykti stebuklingas valdžios pasikeitimas.

„Sergejus Glazjevas ir žydų klausimas“

Kam Prazidento patarėjas atskleidė rolę žydų lobi pilietiniame kare Donbase.

Publikacija RMA akademiko prezidento patarėjo Sergejaus Glazjevo laikraščio „Zavtra“ bloge sukėlė masinę isteriją liberalių MIP. Be vertinimo Rusijos nesikišimo į Ukrainos reikalus, akademikas nušvietė akivaizdžią, bet mažai tokiame lygyje nušviečiamą žydų lobi ir jos kovos su Rusų pasauliu temą – kaip ir reikėjo tikėtis buvo apkaltintas „antisemitizmu“. 

„Yra, žinoma, niuansai, surišti su skirtingais vakarų kuratorių interesais. Gali būti, Zelenskio pasirinkimas, padarytas gerokai prieš rinkimus, surištas su bendra Trampo administracijos orientacija į kraštutines dešiniąsias Izraelio jėgas. Tikėtina, kad jo atnaujintam Kijevo režimui bus iškelta nauja užduotis. Aš neatmetu, pavyzdžiui, galimybės masinio pervažiavimo į „išvalytas“ nuo rusų gyventojų Pietryčių Ukrainos žemes pavargusių nuo permanentinio karo Artimuosiuose Rytuose Pažadėtosios Žemės gyventojų – taip pat, kaip bėgančių iš islamizuotos Europos krikščionių.“– parašė Sergejus Glazjevas. Ir prasidėjo...isterija prieš Glazjevą pasižymėjo „Echo Moskvy“, Aleksejus Navalnas, Michailas Šnaideris, Michailas Svetovas. „Echo Moskvy“ politologas Arkadijus Dubnovas pavadino Glazjevą „pasakišku idiotu“. Buvęs Ekaterinburgo meras Evgenijus Roizmanas atsakė: „Pasakiškas pas mus vienas. O Glazjevas – paprastas“. Blogeris Levas Bergas pavadino Glazjevą „sužvėrėjusiu“. Toliau prie pjudymo prisijungė mokslinis modernizacijos centro vadovas Europos universitete Sankt-Peterburge ir dėstytojas Aukštosios ekonomikos mokyklos Dmitrijus Travinas: „Ir taip, išeina, kad „rusofobinė politika“ vykdoma tam, kad žydai galėtų apgyvendinti svetimas žemes. Na, Glazjevui tai normalu. Jis orientuojasi į tokį skaitytoją, kuriam reikia penėti ciniškas nesąmones. Kuo primityvesnis melas, tuo labiau juo tiki panaši publika... Pareigų statusas daro Kremlių atsakingu už šį „žodžių triedesį.“ Ar atstatydins Putinas Glazjevą? Ar jis į viską numojo ranka? O, gal, prezidentas paskaitys, kad augant konfliktui su Vakarais, jam tik panašia publika ir galima remtis?" Izraelio hipersionistas Abraomas Šmulevičius: „Tiktai pasisakymai antisemitinio tipo skamba periodiškai iš Kremliaus „aukščiausių ešelonų“. Antisemitizmo laipsnis palaikomas, ne labai aukštas, bet stabilus“. 

Siaubas globalios liberal-žydiškos bendruomenės nuo to, kad Rusijos Prezidento patarėjas išdrįso viešai užsiminti dėl galimybės žydiškų gešeftų ir suinteresuotumo Naujarusijos tragedijoje greitai pasiekė Kremlių. Buvo priverstas teisintis visos Rusijos spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas: „Vladimiras Putinas neturi ryšio su šia pozicija. Tai išimtinai asmeninė nuomonė, gali būti, nekorektiškas pasisakymas patarėjo Glazjevo. Aš nežinau konteksto, kuriame šis pasisakymas buvo pateiktas, todėl neturiu galimybės kažkaip jį komentuoti. Ne, šita tema niekaip neaptariama. Vis tiktai blogas, tai, tikriausiai, kažkas asmeniško. Aš, tenka apgailestauti, nesu susipažinęs su blogeriška patarėjo Glazjevo veikla, todėl irgi neturiu galimybės spręsti. Bet kokiu atveju tai, sakykim, greičiausiai, asmeninis požiūris, ir tai jokiu būdu nesvarstoma administracijoje.". Pats Glazjevas pokalbyje su radijo stotimi „Kalba Maskva“ pabrėžė, kad nesirengia atsisakyti nuo savo žodžių: „ Aš parašiau, ką parašiau, o kiekvienas mato tai, ką nori matyti. Pažiūrėsim, kas bus toliau“. 

Kur čia antisemitizmas, sunku suprasti. Tame, kad Trampo žentas Kušneris nukreipia uošvį Izraelio politikos kursu – tai jau senai ne naujiena. „Remiantis gandais Kolomojskis šį klausimą aptarė su pačiu žinomiausiu ir įtakingiausiu šių dienų chasidu – Džaredu Kušneriu, tai yra Trampo žentu. Apie tai kalbėjo žinomas antifašistas, neilgai veikusio Naujarusijos parlamento pirmininkas Olegas Cariovas tolimais 2017 metais. „Nuo 1940-jų metų Chabad-Liubavič judėjimo štabas yra Niujorke, Brukline.

Nuo 1950 iki 1994 metų organizacijai vadovavo Septintas, paskutinis, Liubavičių rebė Menachemas Mendelis Šneersonas, perėmęs jo pavardę ir pratęsęs Liubavičių Rebe dinastiją. Valdant Menachemui Mendelui Šneersonui Chabadas pasiekė neregėtos politinės ir finansinės galybės. Trampo žentas Kušneris – chabadnikas. Trampo duktė Ivanka perėjo giuratą (procedūra, per kurią ne žydas gali priimti judaizmą) ir dabar laikosi Chabado taisyklių. Būtent šia linija Kolomojskis ir Bogoliubovas, kurie yra vieni iš pagrindinių sponsorių Dnepropetrovsko Chabado, sukūrė santykius su naujuoju Amerikos prezidentu“, - rašė savo laiku Olegas Cariovas...

O apie žydų lobi įtaką į JAV politiką net Senate sklando Legendos – Trampas vykdo praktiškai bet kokias Izraelio svajones, tuo labiau Zelenskis Vašingtonui realiai nekainavo nei kapeikos. Pagrindinį priešrinkiminį serialą nufilmavo Kolomojskis, o Porošenko ir likę politikai privedė šalį iki kolapso, kad ten buvo pasirengę išrinkti bet ką, ne tik „Vašingtono berniuką“. 

Po žydo-chabadniko Zelenskio pergalės Ukrainos rinkimuose MIP pasirodydavo vis nauji ir nauji pėdsakai ne tik Igorio Kolomojskio „ausų“, bet ir kitų veikėjų, kuriuos pilnai galima priskirti prie „žydų lobi“ - nuo Charkovo mero ir vadovo Rostecho Sergejaus Čemezovo partnerio Ganadijaus Kerneso iki politologo Stanislavo Belkovskio ir net palenkiančio po savimi kintantį pasaulį Andrejų Makarevičių su jo draugu Lauderiu-vyresniuoju. Kai kurios patriotinės MIP tame net mato pliusą Ukrainai (pagal principą kuo blogiau tuo geriau – neva, jei Ukraina pasirengusi išrinkti žydų klouną Zelenskį, tai ant nacionalinio projekto „ukrainiečių nacijos“ galima statyti kryžių).

Tarp kitko, viena, kada apie visa tai svarsto „Katiuša“, ir visai kita, kada apie tą patį pareiškia Prezidento patarėjas. Sprendžiant iš visko, vertinant, kad prie isterijos prisidėjo ne tik žydų lobi, bet ir proamerikietiškas – Glazjevas pataikė į dešimtuką. Ne, ne su perkraustymu į Donbasą – vargu ar kas iš Pažadėtosios žemės ten važiuos – Glazjevas tiesiog iškėlė į paviršių tai, apie ką kalba koluaruose. Čia svarbi pagrindinė nuostata, kuria suformulavo AEM profesorius Travinas – kaip Glazjevas išdrįso abelnai paminėti apie žydų lobi ir nejaugi Putinas remsis Glazjevo auditorija, kuris štai taip drįsta kalbėti, ką galvoja, o ne tai, ką reikia? Duok tai Dieve...

Mano komentaras

Mano nuomone, akad.Glazjevo pateikiami faktai yra perspėjimas lietuviams apie toli siekiančius chabado planus užvaldant buvusį LDK regioną ir pavergiant čia gyvenančias slavų ir baltų tautas. Autorius mato įvykius iš Kremliaus cerkvės varpinės, o mes pažiūrėkime į juos nuo Gedimino pilies bokšto.

Nesibaigiančios pretenzijos Lietuvai, JAV priimtas eksteritorinis žydų turto restitucijos įstatymas 447 Just, mūsų didvyrių ir istorijos niekinimas, vandalizmas prieš paminklus mūsų didvyriams (po vieno chabadniko vizito ir susitikimo su jau nuteistu vandalu), nesibaigiantis lietuvių tautos įžeidinėjimas ir vertimas „žydšaudžių tauta“, istorijos falsifikavimas, bankų sektoriaus užvaldymas, kišimasis į rinkimus, lietuvių varymas vergauti į Vakarus - ar tai ne prieš lietuvių tautą vykdoma gerai apgalvota plataus masto diversija, kurios tikslas demoralizuoti ir naikinti lietuvių tautą?

Ukrainos varpas skamba ir lietuviams, einantiems prie urnų ir renkantiems į prezidentus Švedijos žydų Valenbergų banko tarnautoją Lietuvos prezidentu. Gal sekantis po jo bus koks nors vietinis chabadnikas zelenskis?

Apie tai, kaip Chabad Liubavič sekta sudorojo Ukrainą, daugybę kartų pasakojo Charkove gyvenantis Ukrainos publicistas Eduardas Hodos (http://hodos-video.com/). Apie tai jis kalba ir naujausiame savo video almanache: https://youtu.be/sJa0hm3m6KM