Pribaltikos šalys muša "užmušančius" antirekordus

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2019-05-19 16:04:48, skaitė 373, komentavo 9

Pribaltikos šalys muša

Pribaltikos šalys ir toliau stengiasi gerinti europinius ir pasaulinius antirekordus. Visai neseniai žiniasklaida pranešė apie eilinius „pasiekimus“: Latvija tapo ES čempionu dėl žmogžudysčių,  Lietuvos pasiekimas - savižudybės. Tokio tipo reitinguose Pribaltikos sesės dažniausiai konkuruoja tarpusavyje - likusios Europos šalys joms ne lygis.

Leidinys „VoxEurop“ nusprendė išsiaiškinti, kuriose JevroSojūzo šalyse jūs labiausiai rizikuojate mirti nuo savižudybės ar kito asmens rankos. Tam tikslui redakcija išanalizavo 2016 m. duomenų rinkinį - paskutinieji metai, kurių statistika paskelbta visose ES šalyse. Europos „senbūviams“ tie metai buvo pažymėti kaip kovos su islamizmu: dėl teroristinių išpuolių padidėjo smurtinių mirčių skaičius Vokietijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Terorizmo problema aplenkė Lietuvą ir Latviją, tačiau tai neturėjo įtakos jų lyderistei pačių pavojingiausių ES šalių sąraše. Lyginant žmogžudysčių skaičių su gyventojų skaičiumi skirtingose šalyse, „VoxEurop“ daro išvadą, kad dažniausiai žmonės miršta nuo smurtinių mirčių trijose valstybėse.  

Ar nujaučiate kuriose ? Teisingai: Lietuva, Latvija ir Estija.

Latvijoje yra 5,64 žmogžudystės atvejų 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šiek tiek atsilika (4,92). Estijoje kur kas mažiau - 2,51. Tačiau ir jis yra daug didesnis nei vidutinis Europos rodiklis.

Savižudybių statistikoje netikėtai Pribaltikos šalims atsirado konkurentas Slovėnijos pavidalu: 20,72 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Tai šiek tiek daugiau nei Latvijoje (19,34).

Užtat su Lietuva niekas negali konkuruoti  - net 30,28 atvejų, tai yra beveik pusantro karto daugiau nei artimiausio varžovo!

„Išnagrinėję žmogžudysčių ir savižudybių rodiklius, mes nustatėme, kad Lietuva yra pati pavojingiausia šalis Europoje“, - rašo VoxEurop.

Tačiau ko čia stebėtis? Lietuva garsėja savo abejotinais pasiekimais ne tik Europos lygmeniu. Remiantis kai kuriais rodikliais, ji turi lyderio poziciją ir pasaulyje.

2015 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pavadino Lietuvą daugiausiai geriančia (alkoholio) šalimi pasaulyje.

Jei tikėti statistikos duomenimis, vidutinis statistinis vietinis gyventojas išgeria apie 14 litrų alkoholinių gėrimų.

Kova su alkoholizmu tada asmeniškai susirūpino respublikos ir p-rezidentė Dalia Grybauskaitė, neskaitant jau "smulkesnio kalibro“ politikų.

Praėjo dveji metai ir „kovos“ rezultatai labiau nei akivaizdūs: Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad lietuviai išgeria ne 14, bet jau 16 litrų alkoholio.

Žinoma, esant tokiai dinamikai Lietuva išlaiko lyderystę tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje. Tačiau daug kas priklauso nuo skaičiavimo metodikos.

Žurnalas „The Economist“, kuris 2013 m. išanalizavo eilę „Pocket World“ statistikos duomenų, kaip pagrindinį paėmė alkoholinių gėrimų pardavimą.

Paaiškėjo, kad Estija yra pasaulio lyderis pagal šį  rodiklį, o dar po ketverių metų tyrimų organizacija "World Life Expectancy" pranešė, kad Estijoje pasiektas didžiausias nuo alkoholio mirtingumo lygis pasaulyje.

Trumpiau sakant (tskant - V.A.), kovoje dėl didžiausio girtuoklio pasaulyje titulo nėra taip viskas vienareikšmiška.

Užtat daugelyje kitų pasaulio ir Europos reitingų Estija su Lietuva negali konkuruoti. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus didžiausias infliacijos lygis tarp jevrozonos šalių buvo užfiksuotas butent Lietuvoje.  Kaip tik tada ir išaiškėjo, kad vidutinė klasė čia yra viena iš silpniausių visoje ES.

Jei tikėti Danske banko vyresniuoju ekonomistu Pribaltikos šalims, Roku Grajausku, tik 36% gyventojų (458 tūkst. namų ūkių) gali būti priskiriami vidurinei klasei Lietuvoje. Tarp ES narių padėtis blogesnė yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Nenuostabu, kad Europos šalių reitinguose kovoje su turtine nelygybe Lietuva turi „garbingą“ paskutinę vietą. Pagal labdaros organizacijos „Oxfam“ ir finansų bendrovės „Development Finance International“ duomenis, panašios pastangos šia linkme yra dedamos tik Afrikos šalyse.

Ir politinėje plokštumoje Lietuvai priklauso vienas abejotinas rekordas. Pernai respublikos Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas pažymėjo, kad jo šalis yra pirmaujanti pasaulyje apkaltų skaičiumi.

„Nei vienoje šalyje nebuvo iškelta tiek bylų. Mes turėjome puikią galimybę išplėsti doktriną visais apkaltos klausimais - nuo grubių žmogaus teisių pažeidimų iki valstybės paslapčių apsaugos “, - pažymėjo Žalimas.

Matomai jam iš tiesų tai atrodo kiek pasiekimas: seimas gali išreikšti nepasitikėjimą prasikaltusiems politikams. Apie tai, kodėl yra tiek daug prasikaltusių, Konstitucinio Teismo pirmininkas nesusimąsto.

Latvija „pasiekimų“ skaičiumi nuo kaimynės atsilieka. Štai vienas iš naujausių: tarp dešimties Šiaurės Europos šalių Latvijoje buvo pats žemiausias pragyvenimo lygis.

Jei ją palyginsime su rodiklių reitingo lyderės - Danijos - rodikliais, situacija atrodo tiesiog beviltiška. Latvijos gyventojų perkamoji galia yra dvigubai mažesnė, o pragyvenimo išlaidos yra 65% didesnės. Toliau galima ir netęsti ...

Tačiau labiausiai slegiantis Latvijos antirekordas yra susijęs su demografija.

Tarptautinės statistikos duomenų bazės „Worldometer“ duomenys byloja, kad Latvijoje rekordiškais tempais mažėja gyventojų skaičius.

2018 m. šalis neteko 0,98 proc. savo piliečių - 0,3 proc. daugiau nei Bulgarija kuri yra sekanti.

Demografija - tai ,matyt, labiausiai universalus realios situacijos indikatorius bet kurioje šalyje. Žmonės nekuria šeimų ir nedaro vaikų ten,  kur nejaučia užtikrintos rytdienos. Teisinga jei yra ir priešingai: jei gimstamumas viršija mirtingumą, tada žmonės vienaip ar kitaip yra patenkinti tuo, kas vyksta.

Štai ir paaiškėja, kad taip nekenčiamoje dabar Tarybų Sąjungoje Pribaltikos respublikų gyventojai kažkaip nekreipė dėmesio į siaubingą „okupaciją“ ir metai iš metų kruopščiai didino gyventojų skaičių . O jau laisvos ir klestinčiose Pribaltikos šalyse žmonės išmiršta greičiau nei bet kur kitur.

Ar apie tokią "laisvę" svajojo tie, kurie 1989 m. buvo gyvoje grandinėje tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostinių ? Tie, kurie ėjo, švilpiant nežinomų snaiperių kulkoms, prie Vilniaus televizijos bokšto ?