Amerikonai Lietuvą įžiūrėjo tik kaip "savoko" dekoraciją

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2019-05-22 01:49:02, skaitė 217, komentavo 2

Amerikonai Lietuvą įžiūrėjo tik kaip

Televizijos kanalai „HBO“ ir „Sky“ pristatė pasauliui mini-serialą skirtą Černobylio atominės elektrinės avarijai. Serialas buvo nufilmuotas Lietuvoje, ir respublikos valdžia mano, kad ši aplinkybė yra labai džiuginanti, apeliuodami į antitarybinę ir antiatominę serialo  potekste. Tikrumoje serialo „Černobylis“ filmavimas liudija prieš Pribaltikos respubliką: gaunasi, kad po 30 metų „europietiško pasirinkimo“, antitarybinio serialo kūrėjai Lietuvoje ižvelgė tik idealią tarybinio gyvenimo dekoraciją visuose bjauriausiose jo aspektuose.

 

Pagrindinis „Černobylio“ filmavimas  Lietuvoje vyko praėjusių metų pavasarį. Černobylio AE vaidmuo savaime aišku atiteko Ignalinos atominei elektrinei.

 

Černobylio ir Ignalinos atominės elektrinės yra išties panašios: jas projektavo ir statė tie patys specialistai, "Ignalinkoje" įrengti tokie patys branduoliniai reaktoriai, kaip ir Černobylyje,  ir eksploatuoti atominės elektrinės buvo pradėtos kelerių metų skirtumu.

 

Tiesą sakant, šis  bauginantis, atsižvelgiant į Černobylio likimą, panašumas ir tapo oficialia priežastimi, kodėl buvo nuspręsta uždaryti Ignalinos AE.

 

Taip kad sprendime nufilmuoti „Ignalinką“ Černobylio AE vaidmenyje nėra nieko stebėtino.

 

Raktą amerikoso-anglosaksoniško serialo suvokimui  duoda tikrai keliantis nuostabą, nepateisinamas nei logistika, nei finansais, nei istoriniu tikslumu, sprendimas filmuoti Černobylio katastrofos metu sunaikintą Pripetę viename iš Vilniaus miegamųjų rajonų.

 

Pagal visus samprotavimus nelaimingos Pripetės rolėje turėjo būti filmuojamas jos brolis-dvynys  Lietuvoje Visaginas, kuris tarybiniais laikais vadinosi Snečkus, Antano Sniečkaus, ilgamečio Tarybų Lietuvos lyderio garbei.

 

Snečkus / Visaginas ir Pripetė buvo pastatyti praktiškai beveik tuo pačiu metu kaip atomininkų miestai prie branduolinių elektrinių. Pripetė gavo miesto statusą 1979 metais, Sniečkus gavo savo pavadinimą 1977 metais.

 

Abu miestus pastatė tarybiniai architektai pagal vyraujančias tuo metu vizijas apie idealų miestų planavimą. Tuometinės vizijos pilnai atitinka šiandienos poreikius: plačios gatvės, erdvūs kiemai,  plytų mūro daugiaaukščiai namai, daug žalumos. Jei ne išduodančios Pribaltikos šalis pušys, Visagino panoramos būtų neįmanoma atskirti nuo Pripetės iki Černobylio katastrofos.

 

Nepaisant to, serialo kūrėjai atsisakė nuo Visagino ir atvyko filmuoti į Vilnių, Vilniaus Fabijoniškių gyvenamąjį rajoną.

 

Kaip tarybinis atomininkų miestas,  seriale "Černobylis", buvo apreikštos sąmoningai siaubingomis ir niuriomis nufilmuotos Lietuvos sostinės panelinės "lūšnos".

 

Kodėl tai buvo padaryta? Visuose meniniuose apreiškimuose, norint perteikti žiūrovui pagrindinę idėją, mintį, reikalingas vizualinis vaizdas. Pagrindinė mini serialo „Černobylis“ idėja yra ta, kad nelaimė atominėje elektrinėje buvo natūrali visos nusikalstamos ir melagingos tarybinės sistemos pasekmė.

 

"Černobylio" režisierius Stellanas Skarsgardas neslepia fakto, kad jis nufilmavo politiškai angažuotą serialą, kuris turėjo parodyti, kad pati tarybinė visuomenė ir yra pagrindinis įvykio kaltininkas.

 

„Kas iš tikrųjų tapo katastrofos priežastimi, jei gerai pagalvoti? Sistema, kuri negalėjo patirti nesėkmę, neklystanti ideologija. Ji veikia kaip ir bet kokia religija - ji reikalauja slopinti tiesą. Ir tai yra tikrai pavojinga. Šita religija gali būti komunizmu,  gali būti ir pati religija kaip pati tokia, arba kapitalistinių interesų įsikūnijimas, kaip Fukušimos atveju - katastrofa, kurią sukėlė kapitalizmo bankrotas, kada kompanijos neturėjo galimybės veiksmingai reaguoti į nelaimę “, - kalbėjo Skarsgardas viename iš interviu.

 

Nieko nuostabaus, kad dabar Lietuvos valdžia serialą "Černobylis" suvokia kaip nelauktą-netikėtą likimo dovaną. Pati Lietuva neturi praktiškai jokios galimybės populiarinti savo antitarybinę ideologiją pasaulyje per masinę kultūrą. Ir čia tiesiog kaip mana iš dangaus: amerikoniški sąjungininkai iš HBO atlieka visą  darbą už ideologinius propogandosus iš Daukanto aikštės.

 

Visas pasaulis diskutuoja apie serialą, kuriame atskleidžiamas tiek visas tarybinės sistemos ydingumas , tiek netiesioginis pačios Lietuvos pasiteisinimas prieš save  ir kitus už Ignalinos atominės elektrinės likvidavimą ir kova prieš Baltarusijos atominę elektrinę. Iki pilnos laimės trūksta tik istorijos apie „tarybinę okupaciją“ ir „miško brolių“ pašlovinimo.

 

Tačiau ar verta Lietuvos valdžiai taip džiūgauti - ginčytinas klausimas.

 

Jei turėti omeny tai, kad amerikosai ir britai pasirinko Lietuvą kaip idealų pilko, niūraus ir nuobodaus „savoko“ (TSRS) "vaizdzialį" , tada nėra ko ypatingai džiaugtis.

 

Be Lietuvos, "Černobylio" serialas taip pat buvo filmuojamas ir Ukrainoje, tačiau Sviatošin,  Troješčyna ir kiti Kijevo miegamieji rajonai jiems neįtiko kaip tarybinis gyvenamas masyvas visoje savo bjaurastyje. Visaginas su raudonų plytų mūro namais pušynuose - irgi ne tas Tačiau miegamieji Vilniaus rajonai - kaip tik tai ko reikia. Pats tas tarybinis "savokas" (TSRS").

 

Dėkinga už tokį prabangią „faktūrą“, filmavimo grupė baigusi filmavimą Fabijoniškėse surengė subotniką - lietuviškai tipo "akcija-darom". Jie išvalė šiukšles kiemuose, pasodino medžių ir nutrynė nuo sienų grafiti. Kalbant apie šiukšles gal ir galima ginčytis, tačiau 1986 m. Pripetėje vargu ar buvo grafiti.

 

Pribaltikos įtraukimas į Vakarų masinės kultūros verpetą - rečiausias galimas reiškinys. Lietuva amerikoniškame kinematografe iki šiol tegalėjo pasigirti tik tokiu specifiniu personažu , kaip Hanibalas Lekteris. Garsus žmogėdra - maniakas, kaip seka iš sugalvojusio jį  Tomo Hariso knygų, jis kildinamas butent iš šios Pribaltikos respublikos.

 

Naujas Lietuvos atradimas vakarietiškame kiče yra toks pat abejotinas. Antitarybinis serialas apie avariją atominėje elektrinėje -  Lietuvai tai yra puiku. Tačiau tas faktas, kad butent šiuolaikinėje Lietuvoje antitarybiškai nusistatę filmo kūrėjai pamatė idealų „savoko“, TSRS, įsikūnijimą,   sukelia labai nemalonių minčių apie „kelio į Europą“ sėkmę.