Kaunas pagarsės visame pasaulyje: „Discovery“ atstovai susidomėjo tvirtovės fortais

Autorius: Anonimusas Šaltinis: https://www.lrytas.lt/kultura/... 2019-05-27 13:08:57, skaitė 117, komentavo 1

Kaunas pagarsės visame pasaulyje: „Discovery“ atstovai susidomėjo tvirtovės fortais

Kauniečiai nemažai žino apie mieste esančius fortus. Dabar jie sudomino ir pasaulinio garso dokumentikos kūrėjus. Pastarieji liko sužavėti išskirtinio karinio palikimo ir privertė dar kartą pažvelgti į šį paveldą, apie kurį pasaulis sužinos netrukus. Praėjusią savaitę Kaune lankėsi JAV kompanijos „Discovery“ atstovai. Vienas populiariausių pasaulyje kanalų, kuriantis dokumentinius filmus apie įdomiausius su istorija susijusius kampelius ir objektus, domėjosi Kauno tvirtovės fortais. „Discovery“ filmavimo komandai įdomiausius fortų kampelius rodė ir apie juos pasakojo Kauno tvirtovės parko atstovai ir Kauno IX forto muziejaus darbuotojai. Ką gi įamžino ši komanda ir ką šių metų spalį pamatys JAV gyventojai, o kitų metų pavasarį išvys europiečiai? Vienas iš Kauno tvirtovės parko atstovų Ovidijus Jurkša „Laikinajai sostinei“ parodė, kas domino dokumentikos kūrėjus ir kuo jie labiausiai liko sužavėti. Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis įsitikinęs, kad toks įvykis labai svarbus, nes Kaunas pagarsės visame pasaulyje. Amerikiečiai į Kauną atvyko Kauno kino biuro pastangomis.

Sudomino karinis paveldas

O.Jurkša pasakojo, kad nuo 2016 metų bendradarbiauja su Kauno kino biuru, kai buvo filmuojamas kino filmas „Pelėdų kalnas“. Kauno kino biuras populiarina Kauno ir apylinkių objektus, kurie gali sudominti Lietuvos ir viso pasaulio kino kūrėjus.
„Amerikiečiai susidomėjo Kauno tvirtove. Jie norėjo nufilmuoti civilizacijos iki šiol mažai paliestą karinį istorinį paveldą, o Kauno tvirtovė – unikalus istorinis perlas. Tai gynybinių įtvirtinimų sistema, pastatyta Kaune ir jo apylinkėse 1882–1915 metais ir turėjusi apginti vakarinę Rusijos imperijos sieną“, – priminė O.Jurkša. Operatoriai fiksavo reikšmingiausius I, III, IV ir IX fortų fortifikacinius statinius, anuo metu modernius techninius sprendimus, taikytus tik Kauno tvirtovėje.

Siena išlaikė per 100 metų

O.Jurkša pasakojo, kad pirmieji trys Kauno tvirtovės fortai buvo pastatyti pagal tipišką 1879 metų projektą. O IV, nors pastatytas pagal tokį pat projektą, buvo įrengtas kūrybiškiau, panaudota tuo metu modernių dalykų, todėl fortas buvo vienas geriausių Rusijos fortifikacijos kūrinių. Trikampio formos fortas, įrengtas netoli Seniavos, yra apsuptas gynybinių griovių. Gynybiniame griovyje buvo pastatyta skliautinė kontreskarpinė siena. Ši raudonų plytų 6,30 metro aukščio siena filmo kūrėjams paliko įspūdį. „Fortų įtvirtinimų viršus būdavo uždengtas cinkuota skarda. Daug kur ji išvogta arba sunykusi. IV forto gynybinės sienos viršuje tokia skarda vis dar yra, todėl statinys gerai išlikęs“, – rodė O.Jurkša. Greta žemėje galima pamatyti fortų drenažo sistemos likučius. „Šio ir III forto žemė yra molėta ir vandeninga. 1907 metais pastebėta, kad fortų šlaitai ėmė slinkti. Norint tai sustabdyti reikėjo įrengti gruntinio vandens ištekėjimo pralaidas. Viena tokia matyti ir dabar. Nors ji beveik užgriuvusi, dar tebeveikia. Čia prie įgriuvos atsigerti atkeliauja stirnos“, – pasakojo istorikas. Šis įrenginys taip pat neliko be operatorių dėmesio.

Slėptuvė buvo vienintelė

Įdomiausia IV forte yra karo inžinieriaus Dmitrijaus Lichačiovo prieššturminių pabūklų slėptuvė, dar vadinama Lichačiovo keltuvu. Toks keltuvas buvo vienintelis visoje carinėje Rusijoje. O.Jurkša pasakojo, kad priešui apšaudant fortą slėptuvėse pasislėpdavo kariai, ten pat laikyti prieššturminiai pabūklai – patrankos. Kai ataka baigdavosi, ant pylimų ginkluotė turėdavo atsirasti kiek įmanoma sparčiau, nes taip būdavo sudaromos sąlygos, kad savi pėstininkai galėtų atakuoti priešus. Buvo ieškoma priemonių, kaip kuo greičiau pabūklus pakelti iš slėptuvių ir juos vėl nuleisti. 1894 metais IV forte buvo pastatyta betoninė prieššturminė pabūklų slėptuvė ir keltuvas. Dėl sudėtingo mechanizmo pabūklus iš slėptuvės galėjo pakelti du kariai. Vieno pabūklo svoris buvo 1 tona 37 kilogramai.

Apšaudė ir savąjį fortą

Trejus metus keltuvo mechanizmas buvo išbandomas kasdien ir jokių gedimų nepastebėta. Nors įrenginys buvo gerai įvertintas, masinė jo gamyba taip ir nebuvo pradėta – greičiausiai dėl per didelės kainos. „1915 metais vykstant fortų šturmui IV forto komendantui buvo pranešta, kad III fortą jau užėmė vokiečiai, todėl jis jį įsakė atakuoti. Dėl nutrūkusio ryšio šios žinios buvo klaidingos, ten dar buvo fortų šeimininkai, todėl IV forto įgula šaudė į savus kitame forte“, – pasakojo O.Jurkša. Tik kartą ir gana nevykusiai panaudotas keltuvas veikė iki pat Antrojo pasaulinio karo. Vokiečių okupacijos metais jis buvo išmontuotas metalui. „Bet pamatyti betoninį įrenginį ir suprasti, kaip veikė keltuvas, įdomu ir dabar. Daug žmonių čia mėgsta fotografuotis“, – sakė O.Jurkša. „Discovery“ komandai patiko ne tik prieššturminių patrankų slėptuvė, bet ir tarpiniai betoniniai kaponieriai. Vaikštant po fortą mažai kas į juos pažvelgia netikėtu kampu – iš statinio galo. O be reikalo. Žvelgiant iš tokio taško matyti įspūdingas statinys su langų eile. Beje, tvirtovės gynybos metu, gavus klaidingus duomenis, iš šių kaponierių taip pat buvo paleista ugnis į III fortą.

Kūrėjams parodė garsų statinį

„Discovery“ komanda apsilankė ir III forte, esančiame netoli Rokų. Jame išliko daug Pirmojo pasaulinio karo pėdsakų. Per 1915 metų mūšius fortas buvo bombarduotas sunkiosios artilerijos. Iki šių dienų išliko apgriauti įtvirtinimai, sviedinių išmuštos didžiulės duobės. O.Jurkša rodė didelę plačią duobę, kurią prieš 100 metų išmušė 420 milimetrų skersmens mortyros, dar vadinamos Didžiąja Berta, sviedinys. Manoma, kad beveik toną sveriantis sviedinys atskrido nuo už 12 kilometrų esančių Pažėrų. Toks pat sviedinys apgriovė ir forto dvisienį pastatą, kuris saugojo forto kiemą ir požeminę galeriją poterną, kuria kareiviai saugiai galėdavo patekti į kareivines. Šis apgriautas dvisienis dabar yra III forto vizitinė kortelė. Tie, kurie domisi fortų istorija, puikiai žino fotografiją, kurioje įamžintas generolas Karlas Litzmannas. Jis, ranka atsirėmęs į sutrupintą įtvirtinimą, demonstruoja Vokietijos sunkiosios artilerijos galybės padarinius. Karo istorijos žinovus sužavėjo ir iki šiol gerai išlikusios III forto raudonų plytų mūro kareivinės.

Domėjosi ir muziejumi

Amerikiečiai trumpam buvo užsukę ir į Kauno IX forto muziejų. Muziejaus direktorius M.Pečiulis pasakojo, jog kituose fortuose filmavimo komandą domino karinė istorinė inžinerija, fortų gynybinė sistema ir tai, kad ji neblogai išliko praėjus net daugiau kaip 100 metų. „Mūsų muziejus ir fortas buvo pasirinktas dėl kitos priežasties. Jis niekada nebuvo apleistas, todėl svečiai norėjo nufilmuoti, kaip jis pritaikytas, kad jame veikia muziejus“, – pasakojo M.Pečiulis. Operatoriai pafilmavo gynybinius įtvirtinimus ir muziejaus ekspozicijas iš to laikotarpio, kai Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo žudomi žmonės. Operatoriai naudojo ne tik įprastą filmavimo įrangą, bet ir bepilotes skraidykles. Jos skriejo ir filmavo fortus ne tik iš viršaus, bet ir nardė po fortų tunelius. 

Paskatins atvykti svečius

Istorikas O.Jurkša sakė, kad „Discovery“ atstovus nustebinti sunku, nes jie keliauja po visą pasaulį ir mato daug įdomių objektų. „Bet jiems ypač patiko subombarduotas III forto dvisienis, D.Lichačiovo pabūklų slėptuvė. Prie šių objektų jie fotografavosi ir savo archyvui“, – sakė kaunietis. Istorikas įsitikinęs, kad amerikiečių susidomėjimas unikaliu Kauno tvirtovės objektu yra dar vienas žingsnis į tarptautinį žinomumą. Apie šimtametę istoriją menančius fortus sužinos daugybė žmonių. „Tai sužadins smalsumą ir paskatins istorijos entuziastus keliauti ir pamatyti Kauno tvirtovę“, – įsitikinęs O.Jurkša. Kauno IX forto muziejaus vadovas M.Pečiulis taip pat įsitikinęs, kad dokumentikos kūrėjų dėmesys Kaunui yra labai svarbus įvykis.

Sudominti mūsų istorija sunku, bet pavyksta

Aurelijus Silkinis

Kauno kino biuro vadovas „Mes renkame įvairią medžiagą apie Kauną ir jo apylinkes ir ją siūlome įvairių kino filmų kūrėjams. Pastaraisiais metais Kaunu labai domisi mini serialų kūrėjai. 2017 m. Lietuvoje ir Kaune buvo kuriamas serialas „Tokijo teismas“. Japonijos, Kanados ir Nyderlandų bendras kūrinys pretendavo į vienus svarbiausių kino apdovanojimų – „Emmy“. Šiuo metu jau rodomas serialas „Černobylis“, kurio dalys taip pat buvo filmuojamos Kaune. Jis tik pradėtas rodyti, bet jau pelnė labai palankius JAV kino kritikų atsiliepimus. Šiais metais įvyks ir serialo „Jekaterina Didžioji“ premjera. Jo kūrėjai taip pat lankėsi Kaune. Taip pat mūsų miestu domisi Suomijos, Švedijos, Italijos kino kūrėjai. Kad Kaune filmavo dokumentikos giganto „Discovery“ atstovai – svarbus įvykis. Mano žiniomis, Lietuvoje jie buvo pirmą kartą ir pasirinko būtent fortus. Sudominti dokumentinių filmų kūrėjus savo istorija yra sudėtinga, bet jau pavyksta.“