Gitano Nausėdos kelias į viršūnę: nuo valytojo darbo iki šalies vadovo posto

Autorius: Tadas Ignatavičius ir Aušra Pilaitienė Šaltinis: https://www.lrytas.lt/lietuvos... 2019-05-28 08:14:24, skaitė 102, komentavo 1

Gitano Nausėdos kelias į viršūnę: nuo valytojo darbo iki šalies vadovo posto

Nuo valytojo darbo vaistų sandėlyje iki šalies vadovo posto. Nuo ekonomikos apžvalgų dienraštyje „Lietuvos rytas“ iki vizijų, kaip Lietuvai tapti gerovės valstybe. Tokie išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos kelio į viršūnę etapai.

Šimtus tūkstančių rinkėjų savo raminančiomis kalbomis užbūręs nepriklausomas kandidatas į prezidentus 55-erių G.Nausėda naktį į pirmadienį ir pats galėjo ramiai eiti miegoti – konservatorių kandidatė 44-erių Ingrida Šimonytė anksti pripažino varžovo pergalę. Intriga dėl prezidento rinkimų nugalėtojo išsisklaidė vos pradėjus skaičiuoti rinkėjų balsus. Jau iš mažesnių apylinkių pradėję plaukti pirmieji duomenys I.Šimonytei nežadėjo nieko gera, tačiau dar skaudesnis jai turėjo būti kiek vėliau paaiškėjęs didžiųjų šalies miestų gyventojų apsisprendimas. Per pirmąjį prezidento rinkimų turą ant nugalėtojos pakylos didžiųjų miestų užkelta konservatorių atstovė finale nebeturėjo jokių rezervų. G.Nausėda buvo pranašesnis visose savivaldybėse. G.Nausėdos ir I.Šimonytės dvikova baigėsi 65,86:32,86 proc. Už prezidentu išrinktą ekonomistą balsavo 876 tūkst. piliečių. Tokį įspūdingą balsų skaičių Lietuvos rinkėjai buvo matę jau seniai – tik per Algirdo Brazausko ir Stasio Lozoraičio bei Valdo Adamkaus ir Artūro Paulausko dvikovas. Surinktų balsų skaičiumi G.Nausėdai net pavyko pranokti dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę. Prieš penkerius metus antrajame ture už ją balsavo 702 tūkst. žmonių. Tiesa, pirmąją kadenciją ji pradėjo turėdama 950 tūkst. rinkėjų paramą.

Nuolat rašė „Lietuvos ryte“

G.Nausėdos pavardė, ko gero, plačiau tapo žinoma visuomenei, kai „Lietuvos rytas“ ėmė spausdinti jo apžvalgas. 1993 metų kovo 3-iąją „Lietuvos ryto“ rubrikoje „Vartai“ pasirodžiusiame ekonomikos mokslų daktaro G.Nausėdos straipsnyje „Politikai ir infliacija, arba Raitelis, kuris nenori pažaboti jam skirto žirgo“ buvo rašoma: „Įvedus laikinus savus pinigus infliacijos sustabdyti nepavyko... Peršasi šventvagiška išvada, kad valdžios vyrai, nors ir mušasi į krūtinę prisiekdami sulėtinti kainų didėjimą, nėra suinteresuoti griežtos antiinfliacinės programos įgyvendinimu.“ Nuo 1993-iųjų liepos „Lietuvos ryto“ skaitytojus nuolat pasiekdavo G.Nausėdos įžvalgos tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikos temomis. Ekonomistas aptardavo situaciją pasaulio valiutų biržose, Rusijos vertybinių popierių rinką, JAV dolerio ar Vokietijos markės kursą, nevengdavo pasidalyti mintimis apie ekonomikos žurnalistiką ir jos kūdikystės problemas. Jį domino Europos Sąjungos ateitis („Europos Sąjungoje dar ilgai netrūks skurdžių šalių“), pokomunistinių šalių reformos, Tarptautinio valiutos fondo perspektyvos. G.Nausėda ne kartą rašė ir apie Lietuvos „pinigų politikos vingius valdžios koridoriuose“. Tai atsispindėjo apžvalgų antraštėse – „Komercinių bankų paskolų teikimas „pažįstamiems ir artimiesiems“ turi būti griežtai kontroliuojamas įstatymo“, „Komercinių bankų įstatymo projektas – tik politikams?“, „Valiutų valdybos pranašumai panašūs į socializmo pergales“, „Lietuvos valiutų rinka: basomis kojomis ant žarijų“, „Lietuvoje reformos atsilieka nuo Baltijos šalių“, „Lietuvos bankininkystė ir etika iki šiol nesusitikdavo?“ G.Nausėdos straipsniai dienraštyje pasirodydavo iki pat 1996-ųjų spalio.

Studijavo ir Vokietijoje

Viena pirmųjų G.Nausėdos darboviečių buvo Ekonomikos ir privatizavimo institutas – jame vyresniuoju mokslo darbuotoju jis dirbo 1992–1993 metais. Vokietijos Manheimo universitete mokslus krimtęs G.Nausėda, galima sakyti, buvo atsidūręs prie šalies ekonomikos ir privatizacijos kūrimo ištakų – Vyriausybės įsteigtas ir buvusio konservatorių ministro Vytauto Pakalniškio vadovautas institutas turėjo analizuoti šalies ūkio būklę ir prognozuoti jos raidos variantus. Vėliau būsimasis bankininkas įsidarbino Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje, tačiau neilgai pabuvęs Finansų skyriaus viršininku vėl išvyko į Vokietiją, kur Bundestage atliko politologijos praktiką.

Darbas banke išgarsino

Sugrįžęs į tėvynę būsimasis prezidentas įsitvirtino bankuose – iš pradžių dirbo Lietuvos banke, o nuo 2000-ųjų SEB banke (buvusiame Vilniaus banke. – Red.). G.Nausėda buvo šio banko valdybos pirmininko patarėjas, o vėliau – ir vyriausiasis ekonomistas. Darbas banke G.Nausėdai tapo savotišku tramplinu šuoliui į prezidento postą, nors galėjo tapti ir rimta kliūtimi. Vieno didžiausių šalies bankų ekonomistas ilgą laiką buvo tapęs televizijų veidu – iškalbingas ekonomikos ir finansų ekspertas buvo žinomas kiekvienoje televizorių turinčioje lietuvių šeimoje. Dėl to G.Nausėdai jau senokai, maždaug nuo 2008-ųjų, buvo matuojama šalies vadovo kėdė, nors jis pats apie tokias ambicijas garsiai prakalbo tik praėjusių metų rugsėjį, prieš tai palikęs gerai apmokamas pareigas SEB. Tada buvo kalbama, kad, būdamas itin atsargus, ekonomistas tokį sprendimą priėmė tik gerai pasvėręs savo galimybes laimėti. Bet gali būti, kad svėrė ne jis vienas.

Dešiniųjų kandidatu netapo

Kurį laiką rimtai svarstyta galimybė, kad G.Nausėda galėtų būti keliamas konservatorių kandidatu į prezidentus. Netrukus tokio kvietimo ekonomistas ir sulaukė. Tačiau pasiūlymas nebuvo itin viliojantis – G.Nausėdai dėl nominacijos būtų tekę pirminiuose partijos kandidato rinkimuose susirungti su kitais partijos atstovais – Vygaudu Ušacku ir Žygimantu Pavilioniu. Tuomet apie I.Šimonytės kandidatūrą rimtai dar nebuvo kalbama. Mat ši Seimo narė jau anksčiau tvirtai buvo pareiškusi, kad prezidento postas jos nevilioja. Tuo metu demokratijos šventė jau buvo suplanuota, ir konservatorius erzino G.Nausėdos trypčiojimas. Ilgai nesulaukusios G.Nausėdos atsakymo konservatorių viršūnės tada pusbalsiu prasitarė, jog banko atstovą stabdo ir prezidentė D.Grybauskaitė. Jai esą atrodė, kad prezidentinių apklausų lyderiui dalyvavimas pirminiuose konservatorių kandidato rinkimuose, kaip ir bet koks kitoks suartėjimas su šia partija, gali labiau pakenkti nei padėti. Sekmadienį finišavę prezidento rinkimai parodė, kad D.Grybauskaitės pranašystės buvo tikslios. Tiesa, kalbama, kad įpėdinio pasjansą šalies vadovė dėliojo ne viena – jai padėjo konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis.

Rezultatai džiugino prezidentę

Tačiau pernai savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus besirengiantiems konservatoriams truks plyš reikėjo demokratijos šventės. Ir jos gelbėti buvo išstumtas partijos kareivis – I.Šimonytė, kuri iš pradžių galbūt ir pati nemanė, kad teks nueiti tokį tolimą kelią. Bet kokiu atveju šešėliniai strategai neprašovė: į antrąjį prezidento rinkimų turą prasiveržė ne tik G.Nausėda, bet ir dešiniesiems atstovaujanti I.Šimonytė. Negana to, patiestas ir valstiečių premjeras Saulius Skvernelis, o jų lyderis Ramūnas Karbauskis net buvo iškėlęs rankas – grasino savo noru atiduoti valdžią. Akivaizdu, kad tokie rezultatai turėjo pradžiuginti D.Grybauskaitę. To ji ir neslėpė praėjusią savaitę atėjusi iš anksto balsuoti: „Mums visiems Lietuvoje pasisekė, kad antrajame ture dalyvauja kandidatai, kurie verti būti antrajame ture.“

Prieš finišą apsižnaibė

Nedidelį pranašumą prieš buvusį apklausų favoritą užsitikrinusios buvusios finansų ministrės pergalė pirmajame ture, atrodo, jai suteikė antrą kvėpavimą. Tuo metu G.Nausėda pastarąsias savaites kai kam jau atrodė pavargęs. Nėra ko stebėtis, rinkimų kampaniją jis pradėjo bene anksčiausiai, aplankė daugelį šalies kampelių. Beje, kai kurie kandidato susitikimai su rinkėjais buvo ir gana kurioziški. Folkloru virto jo kvietimas susitikti palapinėje prie šašlykinės už kampo. Vieną susitikimą su senjorais Klaipėdos muzikos mokyklą baigęs G.Nausėda pradėjo užtraukęs dainą. Tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turo G.Nausėda, kaip, beje, ir I.Šimonytė, sumažino susitikimų skaičių. Kandidatai atsisakė ir kai kurių televizijos debatų. Tačiau artėjant finišo tiesiajai varžovų ir jų komandų elgesys viešumoje ėmė keistis. G.Nausėda iš I.Šimonytės štabo sulaukė įtarimų dėl kampanijos finansavimo – esą išlaidos galbūt viršija pajamas. G.Nausėda irgi pažėrė priekaištų I.Šimonytei – esą kai ji vadovavo Finansų ministerijai, neturėjo stuburo ir pataikavo premjerui Andriui Kubiliui. Konkurentai susikirto ir dėl prieš dešimtmetį šalį ištikusios ekonominės krizės. G.Nausėda pareiškė, kad Lietuva be reikalo tada atsisakė Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, dėl to buvo priversta skolintis brangiau. Į tokias varžovo kalbas I.Šimonytė atsikirto, kad jis esą kalba tai, ką nori girdėti publika. 

Svajonių namą teks palikti?

Lygiame kelyje į prezidento postą G.Nausėdai savotiška duobelė buvo ir įvairių apkalbų kėlęs jo namas Pavilnių regioniniame parke. Saugomoje teritorijoje daugiau kaip prieš dešimt metų iškilęs stiklu apgaubtas namas tarsi simbolizuoja prabangą, kurią politikai paprastai vengia demonstruoti. Be to, dėl savo būsto G.Nausėdos šeimai teko minti net teismų slenksčius – parko administracija nebuvo linkusi derinti novatoriško ir aplinkai nebūdingo statinio. Vis dėlto ekonomistui teisme pavyko apginti savo namą. Rinkimų kampanijos metu kandidatas yra pasakojęs šio namo istoriją. Esą jis niekada neplanavo statyti namo, tačiau su žmona Diana kažkada apsilankė Belmonte ir jį sužavėjo aplinka. Tuomet ekonomistas sutuoktinei prasitaręs, kad jei jam kada nors susimaišytų protas ir jis norėtų statytis namą, tai statytų tik čia. Bet G.Nausėdos šeimai gali tekti kraustytis iš svajonių būsto. Jau pradėję saugoti išrinktąjį prezidentą Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai neslepia, kad užtikrinti būsimojo šalies vadovo saugumą Pučkorių atodangos papėdėje būtų gana sudėtinga. Pats G.Nausėda, prieš kelias savaites portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ paklaustas, ar kelsis į valdžios rezervatu vadinamas Turniškes, pernelyg nesispyriojo: „Visiškai suprantu, jog mano namas buvo statomas ne kaip tvirtovė, o kaip atviras gamtai ir visuomenei statinys, kad galėtų ištirpti gamtoje. Tačiau saugumo požiūriu jis nėra tinkamas. Šiuo požiūriu, matyt, kiltų diskusijų, ką daryti ir kaip užtikrinti saugumą. Bet kuriuo atveju padaryčiau viską, kad likčiau ten, kur esu – man ir mano šeimai ten mieliausia.“

Remsis ir žmonos įžvalgomis

Jei išrinktasis prezidentas kraustysis į Turniškes, turės gerą kaimyną – rinkimuose jį parėmusį buvusį šalies vadovą V.Adamkų. Beje, ekonomistas 2004 metais darbavosi V.Adamkaus rinkimų štabe. Tuomet G.Nausėdos žmonai Dianai teks priprasti ne tik prie naujo būsto, bet ir prie pirmosios ponios vaidmens. Išrinktasis prezidentas vakar rytą jau užsiminė, koks jis gali būti: „Ji norėtų būti šalia manęs visomis prasmėmis. Tačiau ji supranta, kad prezidento sutuoktinė yra prezidento sutuoktinė, o prezidentas yra prezidentas. Kiek man dabar yra žinoma, Dianą labai jaudina socialinės rūpybos klausimai ir jau rinkimų kampanijos metu ji susitiko su globos namų vadovais, pacientais, ten gyvenančiais žmonėmis ir parsivežė tikrai vertingų įžvalgų, kurias ketina man pateikti. Manau, turėsiu geresnį vaizdą, kas vyksta mūsų socialinėje sferoje. O ten dar toli gražu ne viskas gerai ir apie tai norėtųsi pakalbėti su šios ministerijos vadovu.“ Siuvinių technologiją studijavusi D.Nausėdienė ilgą laiką darbavosi įvairiose siuvyklose, tačiau vėliau baigė ekonomikos mokslus ir dirbo tarptautinėje prekybos apranga įmonėje „H & M“, o pastaruoju metu Vilniaus universiteto Verslo mokykloje dėsto tarptautinį protokolą.

Dėmesio siekė atkakliai

Su būsima žmona G.Nausėda susipažino pusseserės vestuvėse. Ekonomistas yra atskleidęs, kad jam buvo bandoma piršti kitą moterį, tačiau būdamas nepriklausomas jis nesutiko būti suporuojamas. Tose vestuvėse G.Nausėdai į akis krito Diana, kuri buvo ne viena. Jis tikino patikusios merginos dėmesio siekęs įžūliai. „Šiaip tikrai toks nebūnu. Bet tą kartą buvau“, – 15min.lt pasakojo ekonomistas. Pora po trejų pažinties metų susituokė 1990-aisiais. Vyresnioji Nausėdų duktė Gedailė gimė dar Klaipėdoje, tačiau netrukus šeima persikėlė į sostinę. Iš pradžių Vilniuje ji glaudėsi bendrabutyje ant Tauro kalno. Kalbėdamas apie šį laikotarpį išrinktasis prezidentas neslėpė, kad jis buvo nelengvas. Sutuoktiniai gyveno bendrabutyje be patogumų – mokslininko karjerą ir šimto litų algą pasirinkęs ekonomistas prisipažino turėjęs užgniaužti vyriškas ambicijas geriau pasirūpinti šeima.

Dukros nenori viešumo

Užtat dabar į politikos viršūnę įkopęs G.Nausėda sakė esąs dėkingas šeimai už palaikymą. G.Nausėda neslėpė, kad svarbų sprendimą dėl kandidatavimo į prezidentus priėmė pasitaręs ne tik su jau tris dešimtmečius kartu esančia bendražyge žmona Diana, bet ir su dukromis Gedaile ir Ugne. Užsienyje gyvenančios Nausėdaitės iki šiol vengė viešumos, tačiau pergalingą rinkimų naktį pasirodė tėvo štabe. „Mes turime savo mokslus, savo karjerą ir savo užsibrėžtus tikslus, o tai šiek tiek kirtosi su tuo, ką norėjo daryti tėtis“, – BNS sakė G.Nausėdaitė. 26-erių mergina šiuo metu baigia architektūros magistrantūrą Belgijoje, vėliau ieškos darbo ir nori visko pasiekti pati. 23-erių Ugnė, paklausta, kas pasikeis šeimos gyvenime, juokais užsiminė apie apsaugą, o surimtėjusi pridūrė, kad šeimos ryšys vis tiek turėtų išlikti. „Mes liksime tokie patys, tik gal aplinkui atsiras daugiau veiksmo ir žmonių“, – „Lietuvos ryto“ televizijai tvirtino U.Nausėdaitė, kuri šiuo metu stažuojasi Paryžiaus Venseno Sen Deni universitete, o nuo rudens studijuos magistrantūroje Pietų Korėjoje. Pats G.Nausėda vakar dar kartą pakartojo, kad šeimos nuomonė jam yra svarbi visais klausimais. Išrinktasis prezidentas taip pat tvirtino, kad dukros neturi nė menkiausių užmojų dalyvauti politiniame gyvenime. „Jos savo jėgomis ketina įsitvirtinti gyvenime ir stengėsi visomis išgalėmis slėpti, kad jų tėtis kandidatuoja į prezidentus. Dukterys tai darė dėl vienos gerbtinos priežasties – jos nenorėtų, kad būsimi jų pasiekimai būtų tapatinami su mano vardu. Jos nenorėtų kada nors išgirsti, kad viskas, ką jos pasiekė, padaryta tėčio dėka. Gerbiu tokį jų apsisprendimą“, – kalbėjo G.Nausėda.

Sveikinimai – ir tėvui

Apie rinkimus pirmadienį kalbėjo visa Lietuva. O rugpjūtį 90-metį švęsiantis išrinktojo prezidento tėvas klaipėdietis Antanas Nausėda vakar neišėjo pasivaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis ir nesėdo ant dviračio, kaip yra įpratęs daryti kiekvieną rytą. Pasportuoti sutrukdė ne tik įkyriai pliaupęs lietus – iki vidurnakčio laukęs prezidento rinkimų rezultatų, jis šiek tiek vėliau atsikėlė, o paskui užplūdo sveikinimai: netilo telefonas, į svečius beldėsi kaimynai su gėlėmis. „Šiandien visiškai kitokia diena. Savotiška savijauta. Labai malonu, džiaugsmo pilna krūtinė, bet kartu ir jaudinuosi: iki šiol sūnus gyveno laisvo žmogaus gyvenimą, o dabar jam teks didelė atsakomybė ne tik už savo šeimą ir artimuosius, bet ir už visus Lietuvos žmones. Jam tai visuomet buvo svarbu, krimsdavosi, kad ne visiems gerai sekasi, pasamprotaudavo, ką reikėtų daryti, kad gyventume kaip švedai ar šveicarai. Atėjo laikas, kai pačiam teks priimti sprendimus. Kad tik nepersistengtų, nepervargtų“, – kalbėjo A.Nausėda ir apgailestavo, kad sūnaus sėkme negali pasidžiaugti motina, mirusi prieš penkerius metus. Ji daugiausia prisidėjo prie sūnaus auklėjimo, nes dirbo mokytoja toje pačioje mokykloje, kurioje mokėsi Gitanas. Po pamokų motina taisydavo mokinių sąsiuvinius, o sūnus šalia ruošdavo pamokas.

Žada aplankyti sūnų

A.Nausėda prisiminė, kaip su Gitanu žaisdavo šachmatais. Jis nupirkdavo Michailo Talio, kitų didmeistrių knygų ir nurodydavo sūnui, kokias partijas išmokti atmintinai. Tuomet tėvas sėdėdavo prie lentos, o sūnus vaikščiodamas diktuodavo ėjimus. „Per pirmąjį rinkimų turą truputį primigau, bet šįkart išlaukiau iki galo. Kai naktį paskambino Gitanas, kalbėjau ne tik su juo, net ir su marčia, anūkėmis. Ne viską, kas gulėjo ant širdies, galėjau išsakyti – labai jaudinausi. Tokia ryški jo pergalė man buvo staigmena. Pasveikinau, palinkėjau stiprybės ir pažadėjau, kad šią savaitę atvažiuosiu į Vilnių. Ir dukterį tuo pat metu aplankysiu, ji irgi gyvena Vilniuje“, – vakar pasakojo A.Nausėda.

Teko dirbti ir valytoju

Buvęs energetikas prisiminė, kad sūnus nuo vaikystės buvo darbštus, nesibaimino jokio darbo, siekė mokslo. Kai pirmus metus po vidurinės mokyklos baigimo neįstojo į universitetą, grįžo į Klaipėdą, dirbo vaistų sandėlyje valytoju, šveitė tualetus, nešiojo krovinius. Paskui įstojo ir labai gerai baigęs studijas pradėjo dirbti ekonomistu. Užpraeitą šeštadienį G.Nausėda viešėjo Klaipėdoje – gegužės 19-ąją jam sukako 55-eri. Visi aplankė motinos kapą, užsuko į bažnyčią, o gimtadienio šventė buvo kukli kaip visada – tik su artimiausiais žmonėmis. Tėvas su sūnumi tądien nespėjo iš širdies išsišnekėti. Paprastai jie išsitiesdavo oranžerijoje ant sofų šalia baseinėlio su ratus sukančiomis raudonomis žuvimis ir daugybe augalų, sunerdavo rankas virš galvų ir kalbėdavosi. Šįkart sūnus pasakė, kad yra pavargęs, norėtų bent pusvalandį pamiegoti.

Net nežino, kur Turniškės

„Sunkiai įsivaizduoju, kaip dabar pasikeis gyvenimas. Nuvažiavęs į svečius rasdavau jį tarp knygų ar pjaunantį žolę. Tą vietą jis įsimylėjęs – Vilnios pakrantė, daugybė medžių, labai geras oras. Būtų geriau, kad ir liktų ten. Aš net nežinau, kur tos Turniškės“, – kalbėjo A.Nausėda. Garbingo amžiaus sulaukęs klaipėdietis jau daugiau kaip pusšimtį metų gyvena savo rankomis statytame name, iki šiol vairuoja automobilį.