Grąžinkite tranzitą, uostai merdi: kodėl Estijos ministras buvo nusiminęs SPIEF-2019

Autorius: Borisas Marcinkevičius Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2019-06-20 08:51:14, skaitė 171, komentavo 1

Grąžinkite tranzitą, uostai merdi: kodėl Estijos ministras buvo nusiminęs SPIEF-2019

Estijos ekonomikos ministras tapo savotiško sąspiečio "Lėtai kinkom, greit važiuojam" liudininku: trejus metus Rusijos investuotojai rengė pajėgumų plėtros projektus Leningrado srities uostams, Taavis Aasas stebėjo paskutinį šio projekto etapą

Sankt Peterburgo tarptautinis ekonomikos forumas jau daugelį metų užima svarbią vietą Rusijos ekonomikos vystyme, ir ne tik jos. Nuo 2006 metų forumas vyko globojant ir dalyvaujant Rusijos Federacijos prezidentui, ir nuo to laiko dalyvių lygis nuolat augo tiek verslo, tiek politikų pasaulyje. Prezidentai, ministrai pirmininkai ir ministrai susitinka Sankt Peterburge, o šiemet politinis SPIEF lygis pasiekė "aukščiausią ribą" ― forume dalyvavo Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Antonijus Guteresas (António Guterres).

Estijos delegacija po ilgos pertraukos atvyko į SPIEF-2019

Be abejo, visa pažengusi planetos visuomenė, atstovaujama Baltijos šalių, iš dalies ir Estijos, atidžiai stebėjo kitą epochos įvykį: į SPIEF pirmą kartą atvyko Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavis Aasas!

2019 metų pradžioje Estijos ūkio ministerija priėmė malonų ir draugišką kvietimą apsilankyti forume, tačiau, žinoma, Estijos profesionalams prireikė laiko kruopščiai apgalvoti kvietimą. Eiti vediniems "klastingojo Kremliaus" ar parodyti išdidumą ir priminti, kad laiškas turėjo būti išverstas į Estijos valstybinę kalbą?

Jei be ironijos, Rusijos ir Europos Sąjungos, kur Estija yra itin drausminga narė, santykiai nuo metų pradžios keletą kartų keitėsi, o poveikį jiems darė JAV politikai. Taigi nenuostabu, kad Taavis Aasas pasiryžo apsilankyti Sankt Peterburge tik pačioje gegužės pabaigoje.

Šis "medalis" turi dvi puses. Viena iš jų yra akivaizdi, visos Europos žiniasklaidos priemonės kasdien primena mums: "Europos Sąjunga tęsia sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu, niekas dar nepanaikino Barako Obamos paskelbto "Rusijos tarptautinės izoliacijos" kurso". Antroji pusė yra daug mažiau akivaizdi. 2019 metai ― tai etapas, per kurį baigiama Baltijos šalių ekonomikos skatinimo iš Europos Sąjungos solidarumo fondo programa, kuri buvo specialiai sukurta siekiant suderinti "senųjų" ir "naujųjų" ES narių ekonominio vystymosi lygį. Programa greičiausiai bus tęsiama, tačiau sprendimas dėl to priklausys nuo naujos Europos Parlamento ir Europos Komisijos sudėties (dabartinio EB pirmininko įgaliojimai baigsis 2019 metų rudenį).

Prasidėjus ES ir Rusijos "sankcijų karui", tranzito srautai per Baltijos uostus buvo žymiai sumažėję. 2016 metais šis procesas gavo papildomą paskatą, kai Vladimiras Putinas patarė Rusijos verslui aktyviau naudoti Rusijos uostų galimybes Baltijos jūros pakrantėje.

Didžiojo verslo ir Rusijos prezidento santykiai yra labai demokratiški: Vladimiras Putinas turi visišką teisę duoti draugiškus patarimus, o rusų verslininkai turi nė kiek ne mažesnę laisvę klausytis šių patarimų ir daryti tai, kas jiems atrodo naudingiausia. Demokratija ir rinka, o kaipgi! Jei nenori būti stambiu verslininku, gali neklausyti patarimų ― jokių problemų.

2019 metais ES priėmė galutinį sprendimą dėl Estijos energetikos sektoriaus ― dėl pernelyg didelio anglies dioksido kiekio skalūnų Narvos elektrinėse Estija privalo vieną po kito uždaryti energetinius blokus. Šiemet koncerno "Eesti Energia" gamybos pajėgumai sumažės 25 proc., Estija nebebus elektros energijos eksportuotoja. Tačiau laipsniškas elektros įrenginių uždarymo procesas dar tik prasideda, visiškai naujas biografijos puslapis laukia priešaky ― šalis turės tapti elektros energijos importuotoja.

Žinoma, energijos gamybos blokų uždarymą neišvengiamai lydi darbuotojų atleidimai ne tik iš kogeneracinės jėgainės, bet ir visų tų, kurie buvo susiję su degiųjų skalūnų gavyba. Trumpai tariant, Estijos laukia nelengvi laikai, o šį kartą "ekonomika nugalėjo politiką", šios šalies Energetikos ministerija pagaliau prisiminė, ką reiškia geri kaimyniniai santykiai tarp civilizuotų valstybių.

Leningrado srities "benefisas"

Pranešdamas apie savo sprendimą atvykti į SPIEF-2019, Taavis Aas sakė, kad planuoja Sankt Peterburge aptarti papildomo tranzito krovinių srauto pritraukimą ir keletą kitų klausimų. Žinoma, idėja yra gera, tačiau kyla rimtų abejonių dėl jos laiko. Per tris ekonominio forumo dienas jo dalyviai pasirašė 650 bendradarbiavimo sutarčių.

O likimo ironija ta, kad Taavis Aasas tapo "čigonės pasirodymo", kurios vaidmenį atliko Leningrado sritis, besiribojanti su Estija, liudininku.

Šiam regionui atiteko 1,023 trilijono rublių vertės investicinės sutartys ― trečdalis visų forume sudarytų sutarčių. Bendrovė "Novotrans" investuos 46,5 mlrd. rublių į naują universalų prekybos terminalą Ust-Lugos uoste ― 50 kilometrų nuo sienos su Estija išaugs akmens anglies, grūdų ir maisto produktų bei rūdos perkrovimas.

Ketvirtoji, penktoji ir šeštoji Ust-Lugos terminalo dalys aptarnaus dar 24,3 mln. tonų tranzitinių krovinių per metus. Pasirašyta Primorsky ir Vokietijos Rostoko uosto strateginė partnerystė ― jos dalyviai ketina netrukus statyti perkrovimo įrenginius, kurių bendra krovinių apyvarta sudarys iki 70 mln. tonų birių krovinių. Investicijos į naują anglies terminalą Vysocke sudarys 24 mlrd. rublių, specializuoto grūdų terminalo statyba kainuos 13 mlrd. rublių.

Sąrašas ilgas, milijonai tonų krovinių, dešimtys tūkstančių naujų darbo vietų, milijardai rublių investicijų. Šios kolekcijos perlas yra dujų chemijos klasteris Ust-Luge, kurį "Gazprom" ketina statyti kartu su konsorciumo partneriais. SGD gamykla, kurios pajėgumas siekia 13 milijonų tonų per metus; dujų perdirbimo įmonė, kurios pajėgumai yra 43 milijardai kubinių metrų dujų; specializuoti terminalai, kurie paliks ne tik dujų tanklaivius, bet ir laivus, kurie Europos vartotojams tieks automobilines dujas. Vien šio komplekso statybai reikės 30 tūkstančių specialistų, ir tai neįvertinus dujų ir chemijos gamyklos, kuri toliau apdoros dujų gamyklos produktus. Ir visa tai, kartoju, 50 kilometrų nuo Estijos Narvos ― miesto, kuriame ES pastangomis ​​augs bedarbių kvalifikuotų inžinierių ir kalnakasių skaičius.

Mes žinome dešimtis anekdotų apie "karštus Estijos vaikinus", tačiau taip jau atsitiko, kad nuo to laiko, kai Vladimiras Putinas Rusijos verslininkams patarė atsisakyti Baltijos uostų tranzito paslaugų Rusijos uostų naudai, praėjo treji metai. Estijos ekonomikos ministras tapo savotiško sąspiečio "Lėtai kinkom, greit važiuojam" liudininku: trejus metus Rusijos investuotojai rengė pajėgumų didinimo projektus Leningrado srities uostams, Taaviss Aasas stebėjo paskutinį šio projekto paruošiamųjų darbų etapą. Taip, jis tikrai sugebėjo susitikti su Rusijos transporto ministru Jevgenijumi Ditrichu, ponai ministrai sutiko artimiausiu metu atnaujinti dvišalės transporto komisijos darbą, kuri aptars ir planuos... Ką tiksliai? Bet koks skirtumas po to, ką Leningrado sritis sugebėjo pasiekti savo uostuose.

XXI amžiaus liaudies išmintis

Galbūt, aš klaidingai vertinu Estijos ekonomikos ministro nuotaikas, tačiau Taavis Aasas paprasčiausiai neatvyko į susitikimą už apvalaus stalo tema "Rusija – Baltijos šalys: pasitikėjimo ir pelningos partnerystės link". Panašu, kad lyginant jo pasiektus rezultatus ir tas investicines sutartis, kurios buvo pasirašytos Rusijos uostuose Baltijos jūroje, beveik jam po nosimi, pono ministro nuotaika nebuvo tinkama diskusijai.

Pastaraisiais metais Rusijoje atsirado nauja populiari išmintis: "Rusofobija ― populiarus, bet labai brangus dalykas." Žmonės yra išmintingi ― dar niekas nematė jokių šios taisyklės išimčių.

Autoriaus nuomonė gali sutapti su redakcijos pozicija.