Būtina žinoti, kiek Lietuvos didvyriui A. Kraujeliui-Siaubūnui pavyko nužudyti tarybinių okupantų ir kolaborantų

Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: http://www.ekspertai.eu/butina... 2019-06-21 11:50:38, skaitė 881, komentavo 6

Būtina žinoti, kiek Lietuvos didvyriui A. Kraujeliui-Siaubūnui pavyko nužudyti tarybinių okupantų ir kolaborantų

Lietuvos laisvės simbolis Antano Kraujelis-Siaubūnas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Birželio 20 d. buvo paskelbta, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamuose, Vilniaus universiteto archeologo Gintauto Vėliaus vykdomuose tyrimuose Vilniaus Našlaičių kapinėse aptikti 5 asmenų palaikai su šautiniais sužalojimais.

„Genetiniai tyrimai patvirtino vienų iš jų tapatybę – paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai“, - buvo informuota Lietuvos visuomenė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo tinklalapyje skelbia tokią informaciją apie partizaną Antaną Kraujelį-Siaubūną:

„1944 m. Sovietų Sąjungai antrąkart okupavus Lietuvą prasidėjo ginkluotasis pasipriešinimas – partizaninis karas. Kraujelių šeima (tėvai augino dešimt vaikų: septynias dukteris ir tris sūnus, trys vaikai mirė vaikystėje) tapo partizanų rėmėjais, vyresnieji vaikai – Ona (g. 1926), Vitalija (g. 1930) ir Antanas (g. 1928) − ryšininkais. 1947 m. Kraujelių sodyboje (Molėtų rajone Kaniūkų kaime) buvo įrengti du bunkeriai, kuriuose slapstėsi Vytauto apygardos partizanai. Šeima su partizanais dalijosi viskuo, ką turėjo.

1948 m. rudenį A. Kraujelis įstojo į Mykolo Urbono-Liepos partizanų būrį. Pasirinko Pabaisos slapyvardį, vėliau pasivadino Siaubūnu. 1950 m. rudenį A. Kraujelis perėjo į naujai suformuotą Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų sankirtoje. A. Kraujelis-Siaubūnas buvo paskirtas Žėručio partizanų rajono Žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau – Žėručio rajono štabo viršininku.

Silpstant partizaniniam karui 1952 m. būryje liko tik du kovotojai – A. Kraujelis-Siaubūnas ir Vladas Petronis-Nemunas. Sovietų saugumas labai stengėsi juos sugauti ir sunaikinti. 1953 m. sovietų saugumas nusamdė artimą A. Kraujelio draugą Edmundą Satkūną, kad šis jį nužudytų. Tačiau pasikėsinimas nepasisekė. Sužeistas A. Kraujelis sugebėjo nušauti E. Satkūną ir pasislėpti. 1954 m. pavasarį paskutinis A. Kraujelio-Siaubūno bendražygis V. Petronis-Nemunas pasidavė sovietų saugumui.

Negalėdami sugauti partizano, okupantai susidorojo su jo šeima – 1951 m. rugsėjo 20 d. į Sibirą buvo ištremta Kraujelių šeima. 1958 m. šeima grįžo į Lietuvą, bet 1960 m. pavasarį ištremta antrą kartą. Iš tremties leista grįžti į Lietuvą tik 1966 m.

1955–1959 m. A. Kraujelis slėptuvę buvo įsirengęs Utenos rajone, Antaninavos (Dubelkos) kaime, Petronių sodyboje. Čia A. Kraujelis susipažino su būsimąja savo žmona Janina Snukiškyte, sodybos šeimininkės dukterėčia. Jaunuolius kunigas sutuokė Smaltiškių miške. 1956 m. gegužės 26 d. Janina pagimdė sūnų Antaną, kuriam buvo suteikta Petronio pavardė.

1960 m. A. Kraujelis naują slėptuvę po krosnimi įsirengė Utenos rajone, Papiškių kaime, pas svainį Antaną Pinkevičių, kuris už partizanų rėmimą jau buvo atkalėjęs 10 metų. 1965 m. kovo 17 d. rytą Pinkevičių sodybą apsupo didelės KGB ir ginkluotų kareivių pajėgos. Jie iškrėtė daržinę, tvartą, išlupo namo grindis ir aptiko A. Kraujelio slėptuvę. Šeimininkui A. Pinkevičiui saugumiečiai liepė ją atidaryti. A. Kraujelis iš slėptuvės paleido automato seriją, sužeidė šeimininką ir du saugumiečius. A. Kraujelio mesta granata nesprogo. Saugumiečiai apsupo namą. Į saugumiečių raginimus pasiduoti A. Kraujelis atsakė šūviais. Suvokdamas, kad iš apsupto namo pabėgti nepavyks, sužeistas A. Kraujelis-Siaubūnas nusišovė. Kur saugumiečiai paslėpė A. Kraujelio kūną, nežinoma iki šiol. 1997 m. gruodžio 22 d. A. Kraujelis pripažintas kariu savanoriu, 1998 m. birželio 10 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1998 m. gegužės 19 d. A. Kraujelis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. Apdovanojimą priėmė A. Kraujelio sūnus Antanas ir 96-uosius ėjęs tėvas Steponas Kraujelis. 2010 m. kovo 18 d. krašto apsaugos ministro įsakymu A. Kraujelis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.“

Tačiau visiškai neskelbiama, kiek A. Kraujeliui-Siaubūnui ir jo vadovaujamiems kovotojams pavyko nužudyti tarybinių okupantų ir kolaborantų, kiek pavyko surengti diversijų ir sunaikinti tarybinio turto ar įvykdyti kitokių pasipriešinimo aktų.

Lietuviškoji vikipedija skelbia tokią informaciją:

„Sovietų KGB A. Kraujeliui 1964 m. užvestoje byloje buvo kaltinimai dėl plėšimų ir 11 asmenų nužudymo arba dalyvavimo juos nužudant. Kai kurių iš šių nužudymų faktiškumas yra neabejotinas, pvz., 1949 m. lapkričio 5 d. Molėtų rajone Papiškių kaime A. Kraujelis ir M. Urbonas, įtarus, kad partizanų rėmėjai Pranas ir Leokadija Gečiai išdavė MGB darbuotojams partizanų slėptuvę, nušovė Gečius jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje.

Šie ir kiti kaltinimai A. Kraujeliui buvo plačiai išviešinti Lietuvos žiniasklaidoje Vandos Zaborskaitės, Aloyzo Sakalo, Jurgio Jurgelio straipsniuose po to, kai Panevėžio apygardos teismui 2009 m. pabaigoje buvo perduota byla dėl A. Kraujelio nužudymo, kurioje kaltinimai genocidu keliami keturiems A. Kraujelio suėmimo operacijoje dalyvavusiems buvusiems LTSR milicijos ir KGB pareigūnams, tarp jų ir Marijonui Misiukoniui.

Kontroversijas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris atliko išsamų archyvinių ir kitokių duomenų ištyrimą bei pateikė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, kad A. Kraujelis yra žudęs taikius gyventojus“.

Todėl ekspertai.eu norėdami sužinoti kažkodėl niekur neskelbiamus A. Kraujelio-Siaubūno įvykdytus konkrečius nuopelnus kovojant su tarybiniais okupantais ir kolaborantais, kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinę direktorę Teresę Birutę Burauskaitę, prašydami suteikti visą informaciją.

Kiek Lietuvos didvyriui A. Kraujeliui-Siaubūnui ir jo vadovaujamiems kovotojams pavyko nužudyti tarybinių okupantų ir kolaborantų, kiek pavyko surengti diversijų ir sunaikinti tarybinio turto ar įvykdyti kitokių pasipriešinimo aktų? Pateikite šio partizano nuveiktų darbų išklotinę su konkrečiais skaičiais, nužudytųjų Lietuvos priešų pavardėmis.

Jei jau, kaip skelbiate, jūsų vadovaujamas centras atliko išsamų archyvinių ir kitokių duomenų ištyrimą bei pateikė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, kad A. Kraujelis yra žudęs taikius gyventojus, tai tikrai atlikote tyrimą ir turite visą informaciją, kiek šiam partizanui su bendražygiais pavyko išžudyti okupantų ir kolaborantų, kiek pavyko sunaikinti tarybinio turto ir įvykdyti kitokių teisingumo aktų“, - rašome ekspertai.eu rašte centro vadovei.

O jūsų dėmesiui A. Kraujelio-Siaubūno sesers Janinos Kraujelytės-Šyvokienės prisiminimai apie partizaną, kuris „buvo laisvės simbolis“, išsakyti valstybės finansuojamo ir neteisėtai iš komercinės reklamos prisiduriančio LRTDELFI birželio 20 d. laidoje „Dienos tema“: