Kontrabanda: valstybė kasmet praranda šimtus milijonų, tačiau nieko dėl to nedaro

Autorius: Anonimusas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2019-06-24 10:31:31, skaitė 191, komentavo 4

Kontrabanda: valstybė kasmet praranda šimtus milijonų, tačiau nieko dėl to nedaro

Dėl cigarečių kontrabandos mažiausiai po 50 mln. eurų kasmet prarandanti Lietuva pati investuoti į valstybės sienų apsaugą neskuba. Pasieniečiai skaičiuoja, kad ruožuose, kur įdiegtos modernios stebėjimo sistemos, bandymų gabenti rūkalus pasitaiko vos vienas kitas per metus. Tačiau iki šiol sienų ruožuose su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi tokios sistemos rengiamos daugiausia tik už Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas, todėl kol kas jos dengia tik kiek daugiau nei pusę iš 1376  km išorinių ES sienų ruožų. 

Pusė išorinių ES sienų vis dar „aklos“

Menkiausiai apsaugota siena su Baltarusija, iš kur į Lietuvą patenka daugiausia nelegalių rūkalų. Vien 2018 m. sulaikyta beveik 1,2 mln. pakelių cigarečių, tai yra apie 70 proc. visų sulaikytų kontrabandinių rūkalų. 

Per penkerius metus pasienyje su Baltarusija modernizuoti 255 km, kai visas sienos ilgis – 678,82 km. Anot Padvarionių pasienio užkardos vado pavaduotojo Mariaus Buroko, ten, kur įrengtas judesius fiksuojantys kabeliai, vaizdo stebėjimo ir termovizorinės kameros, pažeidėjus matančios ir naktį, bandymų nelegaliai gabenti cigaretes pasitaiko vos vienas kitas per metus.

„Renkasi būtent tokias vietoves (kontrabandininkai –LRT.lt), kur jų nefiksuoja, kad nekristų į akis. O vaizdo stebėjimo sistemos, taip pat ir apsauginės tvoros, padeda, jos sulėtina sienos kirtimo laiką, mums lieka daugiau laiko sureaguoti į valstybės sienos pažeidimus“, – privalumus vardija M. Burokas.

Skaičiuojama, kad įrengti kilometrą modernios sistemos atsieina apie 100 tūkst. Eur, todėl likusiam ruožui su Baltarusija padengti reikėtų 40–50 mln. Eur. Skirtingais skaičiavimais, dėl kontrabandos biudžetas vien iš akcizų per metus netenka nuo 50 iki 70 milijonų eurų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Renatas Požėla sako, kad, gavus finansavimą, visiškai padengti sienos ruožą su Baltarusijagalima būtų per 3 metus.

„Mes kalbam tik apie ekonominius dalykus, bet yra ir kitų nusikaltimų: nelegali imigracija, galų gale ir geopolitiniai dalykai. Šios sienos (su Baltarusija – LRT.lt) uždengimas mums leistų visiškai kontroliuoti situaciją, matyti ją visomis prasmėmis. Tai būtų naudinga ir pasiteisinanti investicija“, – skaičiuoja VSAT vadas R. Požėla.    

455997-5670-756x425.jpgPasieniečiai / BNS nuotr.

Vidaus reikalų ministras (VRM) Eimutis Misiūnas sako problemą žinantis, tačiau valstybė reikalingų milijonų taip greitai skirti negali.

„Šiemet numatę prašyti iš biudžeto apie 20 mln. Suprantame, ką jūs sakote, kad paskaičiuota tokia žala biudžetui, ir, jeigu įrengtume sistemas, taip nebūtų. Bet tai tik hipotetiškai. Mes pateikėm skaičius Finansų ministerijai, bet vis tiek tai biudžeto pinigai, turime daug ir kitų prioritetų šalyje. Yra dar Integruoto sienų valdymo fondas (ISVF), jame yra pakankamai finansų, mes esame aktyvūs dalyviai. Kalbame apie to fondo skirstymą, apie tų lėšų panaudojimą, esame viena iš pavyzdingų valstybių“, – argumentuoja E. Misiūnas.  

VSAT vadas pasakoja, kad valstybė prie sienų apsaugos prisidėjusi nedaug.

„Lietuva, kaip valstybė, nedaug prisidėjusi, tik ši Vyriausybė iš esmės yra skyrusi lėšų. Tačiau dabar žinome, kad nauja finansinė perspektyva 2021–2027 m., todėl realiai pinigai Lietuvą pasiektų apie 2023 m. Pasikartosiu, yra maksimalistinis požiūris, kad jau reikia čia ir dabar tuos darbus daryti“, – tikina VSAT vadas R. Požėla.

Pati Lietuva investuoti neskuba

Dar anksčiau planuota, kad išoriniai ES sienos su Baltarusija ir Rusijos Federacija ruožai bus modernizuotos iki 2021 m. Tačiau iki šiol darbai vykdyti tik už ES fondų lėšas – investuota per 100 mln. Eur. Daugiau pinigų iš Lietuvos biudžeto skirta tik prieš kelis metus, kai nuspręsta statyti tvorą su Kaliningrado sritimi. Tam atseikėta  kiek per 10 mln. Eur. Ruožas su Kaliningradu labiausiai modernizuotas. Čia įvairios sistemos įdiegtos beveik 70 proc. ruožo.

455998-520045-756x425.jpg
Pasienis su Rusija / BNS nuotr.

Ekspertai primena, kad, remiantis bendrovės „Nielsen“ tuščių pakelių tyrimu, ir toliau kas penktas surūkomas cigarečių pakelis Lietuvoje – kontrabandinis. Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas pabrėžia, kad, nors Lietuvoje rūkančiųjų žmonių mažėja, šešėlinė tabako gaminių rinka pamažu vėl ima augti – maždaug 1,5 proc. per metus. A. Neverauskas skaičiuoja, kad tai mažiausiai 3 mln. Eur vien nesurinktų mokesčių. 

„Į valstybės biudžetą reikėtų pasižiūrėti šiek tiek iš paukščio skrydžio. Tai yra, kur išleistas euras turės grįžtamąją galią, grąžą. Šiuo atveju, aš nekalbu apie socialinius dalykus. Tačiau teisėsaugos institucijų aprūpinimas kovai su kontrabanda, turi turėti didelią įtaką sprendžiant, kaip paskirstyti biudžeto eilutes tokioms institucijomis. Cigarečių kontrabanda turi labai apčiuopiamą materialinę išraišką ekonomikai, o ypač biudžetui konkrečiai“, –  valstybės praradimus skaičiuoja A. Neverauskas.   

Pašnekovas pabrėžia, kad vien moderni sienos apsauga kontrabandos nesustabdys. „Tuo užsiima gerai organizuotos grupuotės, kurios labai greitai prisitaiko prie to, kaip veikia teisėsaugos institucijos, kokius instrumentus taiko. Didžioji kontrabanda įvežama per pasienio postus, ypač geležinkeliais. Todėl rentgeno aparatai, pabrėžiu, veikiantys rentgeno aparatai, turi būti kiekviename poste, taip pat ir geležinkelių“, – sako A. Neverauskas.

Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tuščių pakelių tyrimo duomenimis, šešėlinės tabako gaminių rinkos mastas Lietuvoje 2018 m. IV ketvirtį siekė 19,3 proc. ir nuo 2018 m. II ketvirčio išaugo 1,6 proc. Lietuva ir tolia išlieka tarp daugiausia nelegalių cigarečių vienam gyventojui tenkančių  valstybių ES.