GYVENIMAS BRITŲ OKUPACINĖJE ZONOJE VOKIETIJOJE 1945-1951m.

Autorius: Šturmuotojas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2019-06-26 22:18:21, skaitė 134, komentavo 5

GYVENIMAS BRITŲ OKUPACINĖJE ZONOJE VOKIETIJOJE 1945-1951m.

1. Trylikametis berniukas buvo nubaustas mirties bausme po to, kai pas jį rado Hitlerio portretą.

2. Nukariautai tautai buvo nustatyta sekinanti dieta,skirta jos žmonių skaičiaus sumažinimui. Vokiečių maisto racionas buvo sumažintas iki 1500 kalorijų per dieną.To vos pakanka išgyvenimui.

3. Vagystė buvo laikoma nusikaltimu, baudžiamu mirtimi.

4. Bet kokio šaunamojo ginklo laikymas buvo baudžiamas mirtimi.

5. Sušaudymo būriai buvo laikomi pernelyg brangiais, pakorimas - pernelyg ilgu. Britų Vykdomasis Filialas paprašė leidimo tam naudoti giljotiną, užtikrinančią 6 mirties bausmes per 14 minučių.

6. Beveik 40 000 vokiečių nuo 16 iki 70 metų amžiaus buvo areštuoti ir uždaryti į koncentracijos lagerius.Jie ten buvo laikomi be atitinkamų įsakymų ir be vilties sulaukti teismo.

7. Jų tarpe buvo ir tie, kas „išjuokė, grasino ar griovė“ ką nors,kas buvo susiję su užkariautojais, jų kultūra ir okupacijos metodais.

8. Pavyzdžiui, keturių vaikų motina buvo uždaryta metams. Jinai slėpėsi griovyje, kad galėtų persimesti nors keliais žodžiais su savo vyru, buvusiu priverčiamųjų darbų būryje.

9. Sąlygos lageriuose buvo nepakeliamos: kaliniai miegojo su drabužiais, sugrūsti į grupes po penkis ant gultų, sukaltų iš lentų. Praktiškai visi buvo laikomi ypatingo bado sąlygomis.

10. Pasimatymai su šeimomis buvo apriboti iki 30 minučių per tris mėnesius.

11. Kaliniai dažnai buvo laikomi visiškoje tamsoje, taip siekiant juos „paruošti“ apklausai - kankinimų sinonimu. Pagal drąsaus britų vyskupo duomenis, juos „siaubingai sumušdavo, spardydavo ir taip surišdavo, kad pėdsakai išlikdavo savaites“

12. Taip pat buvo taikomi grėsmingi „Trečiojo laipsnio“ tardymo metodai, naudojant prožektorių šviesą, nukreiptą aukoms į akis ir aukštą temperatūrą.

13. Visoje Britų okupacinėje zonoje buvo išdėstyti slapti lageriai, žinomi kaip DIC centrai („Tiesioginės apklausos“ centrai)

14. Vienas iš jų buvo DIC Nr. 74,buvęs Bad Nenndorf vietovėje.Iš ten kartą buvo išmesti (oficialiai - “paleisti“) du kaliniai. Vienas iš jų buvo skeletas, kentėjęs nuo nušalimo, visai negalėjęs kalbėti. Kitas - be sąmonės, su vos užčiuopiamu pulsu - sušąlęs skeletas, padengtas „storais nešvarumų papločiais“, su nušąlusiomis rankomis ir kojomis. Abu numirė per valandą po „paleidimo“. Dar vienas kalinys nusižudė per pertrauką tarp apklausų.

15. Vėliau vykę tyrimai atskleidė šiurpias laisvės atėmimo, lydimo nepakeliamų kankinimų, istorijas. Žmones pasmerkdavo operacijoms be anestezijos.

16. Vieną kalinį po septynių dienų kalinimo vienutėje žiemos viduryje patalpino į nešildomą karcerį. Į kamerą nuolat pildavo kibirus ledinio vandens, kurį ištroškęs kalinys surinkdavo skuduru. Rafinuoti kankintojai atėmė iš jo striukę ir batus, ir jis buvo verčiamas stovėti kruvinomis kojomis ant betoninių grindų po dešimt valandų. Ir pagaliau jis buvo priverstas slinkti į apklausas šliaužte. Dėl to atsakingi budeliai - lagerio komendantas, karininkas-medikas ir trys tardytojai buvo atleisti, bet, nenubausti. („Baisieji naciai“ lagerių personalą, įvykdžiusį nusikaltimus prieš kalinius, baudė mirtimi)

17. Visi didieji Vokietijos miestai paversti griuvėsiais, išgyvenusieji juose pavirto į „urvinius žmones“.

18. Vanduo juose buvo pardavinėjamas labai mažais kiekiais keletą valandų per dieną. Nebuvo pačių elementariausių sąlygų išgyvenimui. Į vokiečius žiūrėjo kaip į žiurkes.

19. Londonas vykdė griežtą nesitaikymo politiką. Kaip ir per pačius nežmoniškiausius ekscesus kolonijinėje Afrikoje, britai buvo instruktuojami „laikytis nuo vokiečių atokiau  -nuo vyrų,moterų ir vaikų - jei tada nevykdote tarnybos pareigų. Jūs neturite vaikščioti su jais, sveikintis paduodant ranką ar užeiti į jų namus“.

20. Nebuvo nei šypsenų, nei žaidimų su vaikais, nei maisto ar saldumynų siūlymų. Britų personalui už tai grėsė bausmės.

21. Britai ir vokiečiai važinėjo skirtinguose ekipažuose ir vagonuose.

22. Britams ir vokiečiams nebuvo leidžiama lankyti tas pačias bažnyčias.

23. Bendras kino filmų žiūrėjimas, taip pat ir muzikos klausymasis buvo uždrausti.

24. Žurnalistai buvo griežtai painstruktuoti, kad reportažai, palankūs ar simpatizuojantys Vokietijai ir vokiečiams, neleistini ir draudžiami. Ši politika nepasikeitė iki šiol…

25. Buvusiems NSDAP nariams bei buvusiems bet kurių vyriausybinių ir karinių įstaigų, institutų ir civilinių tarnybų tarnautojams buvo uždrausta dirbti visuomeniniame sektoriuje. Prie nacionalsocialistų toks darbas buvo prieinamas tik NSDAP nariams.

26. Norint gauti leidimą dirbti,reikėjo užpildyti keletą anketų, liečiančių užimtumą, narystę partijose,priklausomybę kokiai nors grupei ar sąjungai nuo 1933 metų.

27. Buvo išleista daugiau kaip milijonas anketų, kas sukėlė chaosą, kadangi tik kai kurie anglų okupaciniai valdininkai suprato vokiškai, ir į darbą nebuvo priimami daugelis iš tų, kurie buvo tam tinkami ir mokėjo vokiškai.

28. Visos vokiškos dainos buvo analizuojamos ir tikrinamos, kaip įtartinos ir „pro-nacionalistinės“

29. Britų okupacinė administracija (24.785) savo skaičiumi penkis kartus viršijo ne mažiau negailestingą amerikietišką (5.008).

30. 80% vokiečių moterų kentėjo nuo venerinių susirgimų, tuomet kai britų valdžia įveždavo į Vokietiją peniciliną tik savo vagių ir prievartautojų armijai.

31. Britų prievartautojai ir panašūs veikėjai, smurtu „užtaisę“ vaikus vokietėms, buvo atleisti nuo bet kokių įsipareigojimų ir prievolių joms.

32. Tik 1951 metų liepą - po šešių metų nuo karo pabaigos, šios siaubingos priemonės buvo atšauktos.