Preliminarūs G-20 aukščiausiojo lygio susitikimo Osakoje rezultatai

Autorius: Anno Šaltinis: http://ldiena.lt... 2019-07-01 00:10:46, skaitė 190, komentavo 1

Preliminarūs G-20 aukščiausiojo lygio susitikimo Osakoje rezultatai

Michailas Chazinas

Vienas iš pagrindinių uždavinių,  kuris iškyla bet kuriam žmogui , kategoriškai būtinas normaliai socializacijai - yra gebėjimas greitai ir aiškiai paaiškinti naujiems žmonėms kas tu toks esi. Klaida sprendžiant šią užduotį gali brangiai kainuoti, nes tai ne tik kad išmeta tave išmeta į priešišką aplinką (o tu ne visada tai iškart supranti), tačiau kartais tai sukuria situaciją, kurioje  tave suvokia visai ne taip kaip norėtusi.

Paprasčiausias pavyzdys - kada madingą "tusovkių" merginą  už jos siauros grupės ribų, žmonės suvokią kaip žemos socialinės atsakomybės damą (šliundrą, prostitutę, ir pan). Ir po to sugriauti tokį  įvaizdį yra labai sunku, nes jis perduodamas būtent kaip įvaizdis, tai yra labai sunku suprasti, kokių veiksmų reikia atlikti, kad jį sugriauti.

Na štai,  paprastas ir aktualus pavyzdys. V. Putinas duoda interviu britų laikraščiui, kuriame kalba apie tai, kad „liberazmas išnaudojo save“. Tuo jis parodo savo mastą suvokiant šiuolaikinio pasaulio problemas ir pasiruošimą dalyvauti sprendžiant jas. Na, ir aiškiai atskiria save nuo šios „liberastinės tvarkos“, kurioje Vakarai gyveno nuo praėjusio šimtmečio 80-ųjų pradžios, o mes (ir visas likęs pasaulis) - kažkur tai nuo 90-ųjų pradžios.

Galite su juo sutikti arba nesutikti (tai yra, liberastams Putinas pasirodė kaip priešas; nors priešu jis buvo ir ankščiau), tačiau tai yra pozicija. O štai vienas iš formalalių šios liberastinės tvarkos lyderių, Jevrokomisijos pirmininkas Tuskas, sako, kad V. Putinas nieko nesupranta, kad kiekvienas, vertinantis laisvę ir demokratiją, niekada  liberazmo neatsisakys ir pan.

Ką jis realiai pasakė?

Pirma, jis nėra labai protingas žmogus, todėl, kad niekas nepasakė, kad laisvė ir demokratija gali būti tik „liberastinės tvarkos“ rėmuose. Na, arba, kaip variantas, kad jis yra propagandistas, neturintis teisės atsisakyti savo partijos liberastinėje partitūroje.

Antra, kad jis yra mirtinai susietas su liberastinių modeliu, o bet kokie jo  samprotavimai šia tema neturi prasmės, nes jis negali nieko kito padaryti.

Na ir galiausiai, net ir šioje liberastinėje valdžios grupėje jis užima toli gražu ne pačias  rimčiausias pozicijas, nes jis neturi teisės kalbėti iš esmės.

Na, jei imti visai paprastą analogiją,  tai užnugario aprūpinimo tarnybos majoras negali dalyvauti tezių apsvarstyme , kurias pateikė  maršalas, nepriklausomai savos ar svetimos armijos.

O štai Mej suprato viską puikiai, tarp kitko dar iki intervių su Putinu. Tiesą sakant, man atrodo, kad pats atsirado kaip sąlyga iš Putino pusės  susitikti su Mej. Ir aišku, kodėl: jeigu Putinas dalyvauja svarstant naujus modelius, kurie turėtų pakeisti „liberastinę tvarką“, tuomet su reikia turėti reikalų, patinka jis ar ne. Taip, dar iki to, kada Anglijoje suprato iš kur vėjas pučia, jie keletą kartų smarkiai įžeidė Putiną (manydami, kad jis nėra to mąsto figūra, su kurio nuomone jums reikia skaitytis), bet dabar, kada situacija tapo aiški, paaiškėjo, kad klaidas reikia ištaisyti.

Apskritai, kvaila situacija, į kurią įklimpo Anglija, kaip tik, kaip man atrodo, tapo rezultatu dėl gerų strategų trūkumo ir pernelyg stiprių „pasinėrimų“ į „liberastinę tvarka“. Ir suprantama, kodėl būtent Mej buvo pavesta susitarti su Putinu - nes ji yra atsakinga už paskutinius britų specialiųjų tarnybų žaidimus, Skripalių apnuodijimą. Šiandien jau aišku, kam to prireikė angliškajam elitu (jo kategoriškai netenkino tai, kad Skripalis amerikoniškai justicijai pradėjo duoti parodymus apie tai, kas būtent Anglijoje ruošė falsifikuotą medžiagą  prieš Trampą H. Clinton), tačiau nuoskauda pas Putina liko. Ir Mej buvo pavesta išspręsti šį klausimą. 

O jai nepavyko. V. Putinas interviu parodė save pasaulinio mąsto valstybiniu veikėju ir, absoliučiai akivaizdu, kad jis turėjo pradėti pokalbį, užduodamas Mej natūralų klausimą. Bet ne „ko čia atsivilkai?" kaip kai kurie pagalvojo, bet visiškai kitam: o būtent: „O tu kas?“ Ir štai čia, sprendžiant pagal fizionominius pastebėjimus, Mej aiškiai apsidurnino. Tai yra, ji negalėjo aiškiai paaiškinti, kam ji atstovauja, ir kodėl Putinui idomu su šiomis jėgomis turėti reikalų. Ką ji pagal susitikimo rezultatus ir papasakojo tiems kas ją pasamdė bei plačiajai visuomenei. Yra, žinoma, ir variantai. Pavyzdžiui, kad jie susitarė, bet Mej nusprendė kažkodėl tai nuslėpti. Tačiau mes tokio varianto nenagrinėsime, dėl jo egzotiškumo ir konspirologiškumo, tačiau grįžkime prie viso aukščiausiojo lygio susitikimo kaip visumos.

Visi jo dalyviai tam tikra prasme yra Mej būsenoje, nes pati G20 esmė radikaliai pasikeitė. Jei savo  atsiradimo momentu (po 2008 m. krizės) G20 buvo sukurta kaip „liberastinės tvarkos“ būstinė dėl jos „vienapoliarinio“ (su JAV hegemonija) varianto žlugimo, kuris akivaizdžiai su krize savarankiškai nesusitvarkė, dabar, kaip Putinas mums pranešė, liberastinė tvarka save išsisėmė. Tačiau naujos tvarkos, kuri, savo ruožtu, sujungs savajį „sąlyginį G20“ variantą, dar kol kas nėra. Bet yra tik trys šalys, aiškiai svarstančios, kokia ši tvarka gali būti. Ar bent jau kokiu formatu jos ją apsvarstys.

Būtent dėl šios priežasties, beje, beprasmiška laukti iš  Osakos aukščiausiojo lygio susitikimo kokių nors proveržio dokumentų. Jų tiesiog negali būti, nes tokius dokumentus galima parašyti tik kažkokio tai modelio rėmuose. Senojo (kaip mums moko Putinas) jau nebėra, naujojo dar nėra - apie ką galime kalbėti? Taigi visi aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai buvo suskirstyti į kelias grupes.

Pagrindinė: Trampas, Putinas ir Si (galbūt dalyvaujant Indijos lyderiui, kuris, beje, yra, kaip įprasta, nusiteikęs šiek tiek labiau filosofiškai), kurie  galvoja apie tai, kaip ir į ką reikia keisti „liberastinę tvarka“. Ir jie, žinoma, niekam nieko nepasakys, kol nuspręs. Ir kada taip įvyks, mes nežinome. Galbūt, ir jie kol kas nežino.

Antroji - tie, kurie, kaip Tuskas, labai nori užkirsti kelią šiam procesui ir grąžinti „liberastinę tvarką“. Suprantama, kad jie neturi konstruktyvaus plano ir nieko kito apart kvailysčių jau seniai nekalba. Bet kadangi visi jau pripratę prie šių kvailysčių (šiaip, kvailystėmis jos tapo po to, kai liberastinė tvarka išsisėmė), tai visuomenė visumoje to dar nesupranta. O rimti žmonės jiems nustatė diagnozę  ir ji jau nebus peržiūrima.

Trečioji grupė - kuri suprato viską ir kuri nori, kad visi matytų, kad jie buvo ten, kur „dideli žmonės“ priėmė savo lemtingus sprendimus. Beje, Mej, viena iš jų skaičiaus. Tačiau ankstesnės klaidos (tiek su Trampu, tiek su Putinu) padarė jos užduotį ypatingai sudėtinga  (ji tą suprato, todėl ji buvo pasirengusi paprastai mokėti už susitikimo su Putinu faktą) ir ji nesusidorojo. Na, tai tik sako, kad jos įpėdinis turės dar daugiau įdėti pastangų, manau, kad netrukus tai pamatysime. Atkreipiu dėmesį, kad greičiausiai šios pastangos bus Putino link, nes prieš rinkimus Trampas yra mažai tikėtina, kad atleis Anglijai už savo abejotinus žaidimus su Clinton.

Kai  kas negali sutikti su tokia interpretacija. Bet turiu dar vieną, labai konkretų argumentą. Faktas yra tai, kad „Jaltos taika“ apibūdino Antrąjį pasaulinį karą kaip sąjungininkų kovą (JAV, Didžioji Britanija, TSRS) prieš fašizmą. Atėjusi jai į pamaina „liberastinė tvarka“,  (t.y.„Vakarų“ pasaulinio globalinio projekto viešpatavimo laikotarpis), šitą karą traktavo kaip „laisvo pasaulio“ kova prieš Hitlerio ir Stalino „totalitarinius diktatorius“. Trampo pakvietimas į pergalės metines - tai signalas visam pasauliui: mes su Doniku (abu!) esam už liberastinės  tvarkos rėmų! Atvažiuos Tampas ar ne, tai kol kas yra dar klausimas (nors ir tai, kad tiesioginio atsisakymo nebuvo jau yra rodiklis), bet jo bendra reakcija į susitikimą ir tuo pačiu į pakvietimą, pozityvi. Aitinkamai visokie dabartiniai profašistiniai režimai, tokie kaip Pribaltikos šalys ar Ukraina, verkia. Na ir išvada taip pat aiški: Putinas subtiliai jaučia šį momentą ir jį išnaudoja jį, kad išsiaiškintų tikrąją susitikimo su Trampu potekstę.

 Na, taip, aš pamiršau, yra dar viena grupė, susidedanti iš vienos šalies, Vokietijos. Frau Merkel dar ilgai iki Sammi

to pradžios aiškino, kad jos užduotis buvo įtraukti Vokietiją tos  grupės narius, kurie svarstys naują, neliberastinę varką. Sprendžiant iš nuotraukų, Si ir Putinas apskritai neprieštaraus (jei ji susidoros su užduotimi), bet Trumpas ... Čia Merkel turės rimtai padirbėti ir nėra jokio tikrumo, kad jai pavyks.

Apskritai, pas mane štai tokie pojūčiai po aukščiausiojo lygio susitikimo ir jie, žinoma, labai skiriasi nuo visų ankstesnių panašių aukščiausiojo lygio susitikimų. Bet čia, kad padarysi, laikai keičiasi.