Fašizmo revizionistai priešinasi Vilniaus savivaldybės siekiui pervadinti K. Škirpos alėją

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: http://alkas.lt/2019/07/02/vis... 2019-07-02 09:41:44, skaitė 137, komentavo 4

Fašizmo revizionistai priešinasi Vilniaus savivaldybės siekiui pervadinti K. Škirpos alėją

Kazys Škirpa uolus fašistinio A. Smetonos režimo, o vėliau nacistinio A. Hitlerio režimo tarnas | wikipedia.org nuotr.

Liepos 10 d., antradienis, nuo 12,30 iki 14 val. prie Vilniaus m. savivaldybės (Konstitucijos pr. 3) fašizmo revizionistai ketina surengti pasipriešinimo akciją nukreiptą prieš Vilniaus savivaldybės siekį pervadinti K. Škirpos alėją.

„Mes protestuojame prieš Lietuvai priešiškų jėgų pastangas sumenkinti Antrajame pasauliniame kare Kazio Škirpos suorganizuoto Birželio sukilimo prieš SSSR okupantus reikšmę, prieš šio Lietuvos karininko, apdovanoto Vyčio ordinu, nuopelnų Lietuvos Laisvės kovų istorijai niekinimą ir paties Didvyrio šmeižimą. Bandoma jį apkaltinti neva dalyvavus žydų genocide ir siekiama panaikinti jo vardo įamžnimą, pervadinant Vilniuje K. Škirpos alėją kitu pavadinimu. Tam pritaria Vilniaus m. savivaldybės meras R. Šimašius, o Vilniaus m. savivivaldybės Taryba tai numato atlikti 2019 m. liepos 10 d. Tarybos posėdyje“, – teigia protesto akcijos rengėjai.

Fašizmo teisintojai ketina kreiptis į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami, kad Lietuvos ir tarptautiniu mastu būtų apginta Lietuva nuo panašių išpuolių tiek šalies viduje, tiek užsienyje.

Prašymą pervadinti Vilniaus Gedimino kalno papėdėje esančią K. Škirpos vardo alėją į Trispalvės alėją savivaldybei pateikė Laisvės partijos frakcijos narys Renaldas Vaisbrodas.

Prašydama pervadinti K.Škirpos alėją į Vilniaus miesto savivaldybę ne kartą kreipėsi ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Beje, R. Vaisbrodas yra Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius.

2015 metų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC) parengė istorinę pažymą, kurioje teigiama, kad K. Škirpos kaip istorinės asmenybės veikla vertintina nevienareikšmiškai, nes, esą nors jis ir buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, „1940–1941 m. jo veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų“. Tačiau pažymos išvadje teigiama, kad, kad K.Škirpa negali būti laikomas Kauno Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono steigėju, atsakingu už jo egzistavimo laikotarpiu 1941 m. liepos mėnesį Kauno VII forte vykdytas masines žydų žudynių operacijas.

Tai ne pirmas atvejis, kai puolami Lietuvos karininkai, rengę kolaboravę su fašistiniu Adolfo Hitlerio režimu, o vėliau pasislėpę miškuose žudę paprastus Lietuvos kaimiečius. Vilniuje kūjais daužomos Lietuvos Didvyrių atminimų lentos, teikiami siūlymai naikinti jų įamžinimą pervadinant gatves. "Nepriklausomoj" Lietuvoje tęsiama revizionistinė kampanija reabilituojant 1941 m. iš pogrindžio išlindusius nacistus ir pokario genocidą, prieš Lietuvių tautą.