Nepavykusi juodaodžių žydų integracija Izraelyje. Ar tai taps pamoka Briuseliui, Vatikanui, Lietuvai? 3 dalis

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2019-07-10 10:23:02, skaitė 144, komentavo 3

Nepavykusi juodaodžių žydų integracija Izraelyje. Ar tai taps pamoka Briuseliui, Vatikanui, Lietuvai? 3 dalis

1 dalis. 2 dalis.

Juodaodžių žydų integracijos Izraelyje istorija tokia pamokanti (ne Briuselio girtiems junkeriams suprantama, sergantiems sunkia amnezijos forma, bet normaliems piliečiams), kad aš nutariau pratęsti šią istoriją, joba „Šventojoje žemėje“ apstu informacijos apie šią neišsprendžiamą problemą.

Liepos 8 dieną Izraelyje atsinaujino Etiopijos žydų bendruomenės protestai. Masiškiausia demonstracija vyko Tel-Avive.

Izraelio gyventojos Ella Greifer nuomone, „etiopų maištas“ - ne rasinis konfliktas. Jis socialinis. „Kad kokią tai dalį bendruomenės išmoko gyventi „na chaliavu“, ji labai greitai įpranta, jaučiasi aristokratais, ima įžūlėti. Autorė rašo, kad „etiopų bendruomenė vėl ruošiasi pastatyti Izraelį ant ausų“. Liepos 7 dieną baigėsi Taka – septynios dienos nuo mirties.

Liepos 7 dieną Izraelio policija gavo pranešimą, kad „etiopai“ nutarė surengti keleivinio traukinio katastrofą Beit-Šemete. Pranešime buvo sakoma, kad juodaodžiai krauna akmenis ant traukinio bėgių. Informacija pasitvirtino, policijos dėka avarijos buvo išvengta.

Ten pat, Beit-Šemete, vykusių demonstracijų metu buvo padegti laukai. Sulaikyti keli įtariamieji.

Nepavykusi juodaodžių žydų integracija Izraelyje. Ar tai taps pamoka Briuseliui, Vatikanui, Lietuvai? 3 dalis

Izraelio premjero sūnus Jair Natnyahu Twitter parašė, kad etiopų akcijas finansavo Naujasis Izraelio fondas, o taip pat organizacija „Stovime kartu“. Dalis finansų buvo gauta iš Vokietijos.

Jair parašė: „Įdomu, kas būtų, jei Izraelio vyriausybė finansuotų vokiečių organizacijas, kurios degina policijos mašinas, užtveria automagistrales ir vykdo prievartą Berlyno gatvėse.“

Liepos 7 dieną Kirulia Askalonskaja tęsė savo pasakojimą bloge apie etiopų maištą. Savo pasakojimo paskutinėje dalyje ji rašo:

„Izraelio visuomenėje egzistuoja dvi priešingos nuomonės apie etiopus. Jie ir tylūs, ir agresyvūs. Kaip tai išeina? Reikalas tame, kad pas etiopus įžeidimas žodžiu skaitomas sunkiausiu įžeidimo veiksmu. Jie gali čia pat pulti į muštines, ir po to tęsti bendravimą, bet jei jį pavadino blogu žodžiu – tai priešas visam gyvenimui. Kaip man pasakojo mano draugas, tarnavęs naktimis savanoriu policijos pagalbininku, dauguma iškvietimų vyksta dėl etiopų muštynių. Kažkodėl alus juos keistai veikia. 

Kai aš dirbau absorbcijos ministerijoje, tai buvau liudininke atvejo, kada etiopas vyras užmušė žmoną. Paėmė kirvį ir viskas. Kodėl? Moterys Izraelyje pajautė laisvę ir apsaugą, ir, greičiausiai, ginčo įkarštyje vadino vyrus tabuizuotais žodžiais, kurie nebuvo galimi Etiopijoje. O ką gali atsakyti žmogus, kurio leksikonas ne toks turtingas? Tik paimti kirvį. 

Dar pavyzdys pozityvios diskriminacijos: kad patvirtinti teisę vairuoti semi treilerį – daugiatonį sunkvežimį, reikia lankyti kelias pamokas ir išlaikyti egzaminą. Tai kainuoja 15000 šek – tai 4000 dolerių. Suma nemaža. Aš dirbau darbo biržoje. Etiopams šiuos kursus apmokėjo mūsų kontora. Kai kreipdavosi rusas, irgi norėjęs šių kursų, aš tik išskėsdavau rankas. Nepriklauso. (...)

Dabar, po 28 metų, mums visiems parodė, kad nebūna šuolio iš akmens amžiaus į civilizuotą pasaulį, kokie mes nebūtume tolerantiški.

Etiopijos kultūros dienos Izraelyje pasibaigė.“

Nuorodos: