Neįmenama Afrikos paslaptis: Senegambijos akmenų ratai, didesni net už Stounhendžą

Autorius: Anonimusas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2019-07-19 11:32:43, skaitė 216, komentavo 2

Neįmenama Afrikos paslaptis: Senegambijos akmenų ratai, didesni net už Stounhendžą

Tai didžiausia žinoma megalitinių kompleksų grupė pasaulyje, aplenkianti net visų žinomą Stounhendžą. Tačiau Senegambijos (regionas Vakarų Afrikoje, tarp Senegalo ir Gambijos upių) akmenų ratai – kartais vadinami Afrikos Stounhendžu – nepaisant ilgus metus trunkančių tyrimų, iki šiol išlieka paslaptimi.

2-1-1.jpg


©Niels Broekzitter (CC BY 2.0) | www.flickr.com

Akmenų ratai ir kiti Senegale bei Gambijoje randami megalitai yra išsidėstę keturiose vietose: Sine Ngayene ir Wanare Senegale, o taip pat Wassu ir Kerbače, Gambijoje.

Iš viso tai yra 100 km pločio juostoje išsidėstęs 1000 monumentų telkinys – tačiau nepaisant dydžio, apie statinius žinoma ypatingai mažai.

Nežinoma net tiksli pastatymo data – mokslininkai tik sutaria, kad megalitai pastatyti kažkada tarp III a. pr.m.e ir XVI mūsų eros amžiaus. Šiuose akmenų ratuose archeologai yra aptikę žmonių palaidojimų, įvairių įkapių, keraminių šukių ir metalų.

Statiniai išsiskiria savo dydžiu: kiekvieną iš jų sudaro nuo 10 iki 24 stačių akmenų, bet kiekvieno rato akmenys yra beveik tokio paties dydžio, o kai kurie iš jų sveria 20 tonų.

Didelė šių monolitų dalis per paskutinį šimtmetį kasinėta, bet vis dar išlieka daug klausimų – taip ir neaišku, kas juos pastatė, nei koks buvo šių objektų tikslas. Žinoma tik tiek, kad mandingo tautos žmonės į teritoriją, kurioje stūkso monolitai, atsikraustė tik XVI a., ir su akmenų ratų statytojais neturi nieko bendro. Viena iš hipotezių skelbia, kad akmenis pastatė sererų tauta – bet tai tik spėjimas.

Tokiems statiniams buvo reikalingos tam tikros geologinės žinios – be jų netoliese esančiuose karjeruose ir skaldyklose nebūtų pavykę išrinkti geriausių laterito gabalų, o taip pat nebūtų pasisekę iš jų išskelti cilindrinių ar daugiakampių stulpų. Akmenys turėjo būti gaminami iš vientiso gabalo, o tai reikalavo nemenkų įgūdžių – ir taip pat geležinių įrankių.

Baigus gaminti stulpus, jie būdavo transportuojami į įvairius kompleksus, išsidėsčiusius palei Gambijos upę. Tam reikėjo stiprių socialinių ryšių, galinčių sutelkti šimtus darbininkų, reikalingų kiekvieno rato statybai – panašiai kaip senovės Egipte.

Iš viso monolitai išsidėstę 30 000 km2 teritorijoje, ir čia priskaičiuojama per 29 000 akmenų, iš kurių sukurta 17 000 monumentų bei 2000 pavienių statinių.