Nacionalsocializmas ir rasinė neapykanta

Autorius: Šturmuotojas Šaltinis: https://vimeo.com/346532247... 2019-07-27 12:01:33, skaitė 345, komentavo 4

Nacionalsocializmas ir rasinė neapykanta

1) „Rasizmas“, koks jis yra pristatomas kosmopolitinio egalitarinio režimo – tai pavydi ir pagiežinga neapykanta kitokių tautų bei rasių asmenims, dažniausiai turinti ekonominio nepritekliaus, socialinės trinties ir panašių veiksnių pagrindą.

 

2) Tikrasis rasizmas kyla iš nacionalinės-rasinės savigynos instinkto. Tai reiškia prisirišimą ir meilę savo rasei ir Nacijai ir kovą prieš bet ką, kas tam, kas gali kelti grėsmę: be šitokio rasizmo jokia tauta negali sveikai rasiškai išlikti. Tikrasis rasizmas yra idealistinės prigimties, jis neturi nieko bendro su iš materialistiškai egoistinių prielaidų kylančia „rasine neapykanta“.

 

Nacionalsocializmas priima būtent tikrąjį rasizmą ir atmeta košerinių elementų išnaudojamo „rasizmo iš neapykantos“ apraiškas.

 

Taigi: Nacionalsocializmas su „rasine neapykanta“ ne tik neturi nieko bendro, jis yra jo priešingybė. Mes gyvename pasaulyje, kurio raida, atsižvelgiant į tolimos mūsų Nacijos ateities perspektyvas, paklūsta Gamtos dėsniams, o ne dirbtinoms žmogaus sudarytoms „socialinėms konstrukcijoms“, kurių pagrindas randasi ne dėsnyje, o išmįsle. Vien šito fakto suvokimas egalitarizmo ir kosmopolitizmo beprotybę teoretinėje plotmėje sudaužo į šipulius. Žinoma, tai kas prieštarauja dėsniams ir dūžta net teoretinėje plotmėje, negali būti realiai įgyvendinta ir yra praktinė nesamonė. Tokiais dalykais dera laikyti demokratiją, komunizmą, kapitalizmą ir kitokius „modernios“ visuomenės priimtus leftistų išsigalvojimus. Kai tautos pabus, bus sutriuškintas ir šios sistemos kūnas – nuodingas demokratizmo ir degeneracijos gyvas lavonas.

 

Iš pateiktos medžiagos kyla išvada, kad Nacija negali remtis materialiniu-ekonominiu determinizmu ir nebūti veikiama ir galiausiai užvaldoma degeneratyvių jėgų ir tendencijų. Rasinis-nacionalinis determinizmas, Gamtos dėsnių taikymas sveikai žmonių visuomenei (nes žmogus – gamtos dalis) sudaro vieną iš esminių nacionalsocialistinės pasaulėžiūros dalių – rasinį idealizmą. Rasinio idealizmo žmogus jaučia organišką ir Dievišką ryšį su savo Nacija, rase ir Tėvyne. Rasinės neapykantos žmogus yra materialistiškas žmogus, kurio priešiškumas kitoms rasinėms grupėms neturi nieko bendro su savos rasės gynimu: tai iš tiesų yra kosmopolitiškai pagiežingas pavydas ir pyktis. Rasinis idealistas suvokia savo pareigą, esant reikalui, tiek užmušti priešą, tiek ir žūti nuo priešo, jeigu tai reikalinga Nacijai, rasei ir šių objektų išlikimui bei žengimui į priekį. Tuo tarpu, jo rasei, ar Tautai ir Nacijai iškilus pavojui, „rasinis nekentėjas“ dažniausiai elgsis kaip bailys. Tas, kuris negali pripažinti, kad turi pareigą gyventi ir, reikalui esant, mirti už ką nors aukštesnio už save ir savo egoizmą paaukoti ir būti pasirengęs tai padaryti, iš tiesų nėra gyvas. Gamtos dėsniai, Nacija, rasė ir teisingumas yra būtent tai, kas yra virš bet kokio individinio egoizmo. Remiantis rasinio idealizmo koncepcija, kai Lietuva ir Europa bus išvaduotos iš svetimo jungo, bus organiškai siekiama Naujojo žmogaus, visų pirma, kaip dvasinio idealo, kaip dvasinės revoliucijos tikslo.

 

Kai žmogus kovą už Lietuvių Nacijos ir ariškosios žmonijos išlikimą ir šlovingą ateitį laiko „rasine neapykanta“, jis yra ne tik ne teisus. Tokie žmonės, o kol kas, deja, tokių yra daug, yra judokratinės sistemos indoktrinacijos, kosmopolitinio materializmo ir mankurtizacijos aukos.

Kas tokie kovojo Vokietijos vermachte ir SS daliniuose?

image.jpg

image.jpg

image.jpg

image.jpg

https://vimeo.com/346532247

Tiesa ta,kad nacionalsocialistinės Vokietijos kariuomenėje ir SS

už išsivadavimą iš totalinės pasaulinės globalistų  diktatūros visiškai savanoriškai kovojo

pačių įvairiausių rasių ir tautų  žmonės iš viso pasaulio

-pradedant indais, baigiant negrais.

 

Ir tai visai nebuvo kažkokie "paradiniai" daliniai,suformuoti propagandos tikslais,o visiškai reali  pakankamai kovinga kariuomenė,dalyvavusi tikruose mūšiuose ir juose pasirodžiusi visai neblogai.

 

Iki šiol nuolat paprastiems žmogeliams masiškai kalami į galvas  nugalėtojų samdytų propagandistų paistalai apie tai,

kad vokiečiai vos ne visą likusią žmoniją laikė "žemesnėmis rasėmis"-visiška nesąmonė ir totalinis melas.

 

Realūs faktai rodo visai ką kita-šie žmonės tarnaudami turėjo lygiai tokias pat teises,kaip ir vokiečių kareiviai, ir niekas  net negalvojo jų diskriminuoti dėl jų rasės,kilmės ar dėl ko nors kito.

image.jpg

 

Didžiausias mūsų laikais brukamas melas yra tai, kad „Adolfas Hitleris planavo užkariauti pasaulį ir pavergti visų tautų gyventojus“.

 

Iš tikrųjų tie, kas meta tokius kaltinimus, ir yra tie, kurie planuoja pavergti pasaulį

 

Vokietijos sutriuškinimas buvo visų pasaulio gyventojų sutriuškinimas, tiesiog kaip ir pranašavo Adolfas Hitleris.

image.jpg

„Vokiečių rasizmas buvo tyčia iškraipytas. Jis niekada nebuvo rasizmas, nukreiptas prieš kitą rasę. Tai buvo provokiškas rasizmas. Juo buvo siekiama visomis prasmėmis stiprios ir sveikos vokiečių rasės kūrimo. Hitleriui nerūpėjo valdyti milijonus išsigimėlių, jei jis galėjo to išvengti. Šiomis dienomis neretai matoma priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų. Hitleriui rūpėjo, kad vokiečių šeimos būtų sveikos, jam rūpėjo, kad jose augtų sveiki vaikai ir taip būtų atnaujinta sveika tauta. Vokiškas rasizmas buvo susijęs su kūrybinių savo pačių rasės vertybių bei kultūros atradimu iš naujo. Tai buvo tobulybės paieškos, kilni idėja. Nacionalsocialistų rasizmas nebuvo nukreiptas prieš kitas rases, o vyko savosios rasės labui. Juo buvo siekta apginti ir pagerinti savąją rasę bei norėta, jog visos kitos rasės sektų šiuo pavyzdžiu“ 


 SS   generolas Leonas Degrelė
Ssimage.jpg

II pasaulinis karas  iš esmės buvo karas tarp dviejų konkuruojančių ideologijų:

Nacionalizmas prieš Žydų internacionalizmą/globalizmą

 

Adolfas Hitleris ir jo sąjungininkai kovojo, kad išsaugotų nacionalizmo idėją, ne tik vokiečiams, bet visoms tautoms visame pasaulyje.

 

Nacionalizmas iš tikrųjų tiesiog reiškia etninės tautos suverenumą ir tokios etninės tautos/nacionalistų teisę į savarankišką apsisprendimą savo pačių valstybės teritorijoje

image.jpg

Hitleris už rasės ir kultūros išsaugojimą, prieš globalistų vieną pasaulio vyriausybę

 

„Aš esu visiškai laisvas nuo visos rasinės neapykantos: bet kokiu atveju, nepageidautina, kad viena rasė maišytųsi su kitomis rasėmis. Kryžminimasis niekada nedavė gerų rezultatų. Didžiavimasis savo paties rase, ir tai nereiškia paniekos kitoms rasėms, yra normalus ir sveikas jausmas. Aš niekad nelaikiau kinų ar japonų esančiais žemesniais už mus. Jie priklauso senovinėms civilizacijoms, ir aš laisvai pripažįstu, kad jų istorija yra aukštesnė už mūsų pačių. Jie turi teisę didžiuotis savo praeitimi, kaip ir mes turime teisę didžiuotis civilizacija, kuriai priklausome.“

 

- Adolfas Hitleris, politinis testamentas, 1945 m. vasario 13 d.