Nepriklausomybės šauklė Raudonoji Tulpė Magnolija Lesbė Fyfa Bestija Kiaulės Akimis: Baltijos kelio 30-metis mums padeda iš naujo pažvelgti į savo koordinačių sistemą

Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: http://www.ekspertai.eu/neprik... 2019-08-18 09:11:39, skaitė 272, komentavo 5

Nepriklausomybės šauklė Raudonoji Tulpė Magnolija Lesbė Fyfa Bestija Kiaulės Akimis: Baltijos kelio 30-metis mums padeda iš naujo pažvelgti į savo koordinačių sistemą

Melagė ir savo biografijos klastotoja, Rusijos Federacijos valstybės paslaptis, atkakli Lietuvos nepriklausomybės priešininkė (kolaborantė), kuri po Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo drauge su komunistu Mykolu Burokevičiumi drąsiai stovėjo Lietuvos nepriklausomybės priešininkų pusėje, NKVD gaisrininko (vėliau tremtinio) duktė, fotosesijų su vaikučiais ir karine technika fanė, daugelio tautinių ir tremtinių renginių dalyvė bei gerųjų iniciatyvų iniciatorė, taip pat dainininkė bei šokėja bei įvairiausių labdaros ir parodomųjų vargšų šelpimo akcijų veidas, Lietuvos pokario partizanų nusikalstamų veikų atskleidėja, naujoji tautos patriarchė, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nuotr. prezidentas.lt

Nors Sąjūdžio laikais ir net po Kovo 11-osios nepriklausomybės paskelbimo kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė petys petin darbavosi Lietuvos nepriklausomybės priešininkų pusėje drauge su komunistų lyderiu Mykolu Burokevičiumi, tačiau Atgimimo aušroje savo indėlį į nepriklausomybės siekį moteris vis tik įnešė.

Tik kokybiškos informacijos portalas 15min.lt atskleidė, kur 1989 m. Baltijos kelyje stovėjo D. Grybauskaitė. Tiesa, ar šalia moters stovėjo ir jos vadovas M. Burokevičius – nepranešama.

„Baltijos kelio grandinė driekėsi per Šeškinės kalną, ten ji prie jos ir prisijungė. Kaip prisiminė D. Grybauskaitė, nežinoti apie Baltijos kelią buvo neįmanoma, nes žinia ėjo iš lūpų į lūpas, apie jį kalbėjo ir Lietuvos radijas, rašė Sąjūdžio spauda“, - skelbiama publikacijoje „Kur Baltijos kelyje stovėjo ir ką jautė G.Nausėda, D.Grybauskaitė, V.Landsbergis?“.

Pasak laisvės šauklės, stipriausias tą dieną buvo laisvės pojūtis ir nepaprastas žmonių bendrumas.

„Tai – esminis įspūdis, kuris užgožia kitas detales. Būtent jis ir išliko visam gyvenimui. Tokios sukaktys kaip atkurtos valstybės šimtmetis, kaip Baltijos kelio 30-metis mums padeda iš naujo pažvelgti į savo koordinačių sistemą: kas esame, iš kur atėjome. O tada jau žiūrėti – kur ir kaip einame, su kuo, kiek esame išsaugoję orumo bei išdidumo ir kiek jo perdavėme naujai kartai. Baltijos kelias unikalus ir nepakartojamas, jis mums primena, kokie galime būti vieningi, kai prieš tautą iškyla esminiai klausimai. Lietuva, Latvija, Estija tada turėjo vieną tikslą – susigrąžinti valstybingumą, ir Baltijos kelias prie to daug prisidėjo, atkreipdamas viso pasaulio dėmesį“, - kokybiškos informacijos portalui papasakojo D. Grybauskaitė.