Norvegijoje vykdomą vaikų grobimus ir jos valdžios iškreiptą požiūrį į tai gali paaiškinti nesena Norvegijos istorija

Autorius: Robertas Petrauskas Šaltinis: https://www.facebook.com/group... 2015-06-17 01:43:07, skaitė 3724, komentavo 1

Norvegijoje vykdomą vaikų grobimus ir jos valdžios iškreiptą požiūrį į tai gali paaiškinti nesena Norvegijos istorija

Ištraukos iš Roberto Petrausko knygos ''Trečiojo Reicho triumfas''.

''Kad ir kokia būtų okupacijos forma, ji visada palieka savo pėdsakų. [...]

H. Himleris laikė norvegus rasiškai švariais vikingų palikuonimis, todėl vokiečių kareiviai buvo skatinami su norvegėmis turėti seksualinių santykių. Manoma, kad tokiu būdu Norvegijoje gimė 12 000 vaikų. [...]

Vokietijai pralaimėjus karą vadinamiesiems "karo vaikams" ir jų tėvams buvo siaubingo košmaro pradžia. [...]

Diskriminaciją skatino ne tik vietos bendruomenės, bet ir valdžios pareigūnai. Gydytojai, biurokratai ir net bažnyčios atstovai savo išvedžiojimuose pasiekė tokią absurdo ribą, kad pradėjo "karo vaikus" vadinti psichiškai atsilikusiais. Oslo psichikos centro direktorius rašė, kad norvegės turėjusios santykių su vokiečiais yra psichiškai nesveikos, taigi ir jų vaikai turėjo paveldėti psichikos sutrikimų.

Tai yra "MOKSLO" teorija, verta pačių nacių. [...]

Norvegai nestatė jiems koncentracijos stovyklų, bet elgesys jų atžvilgiu prasilenkė su žmoniškomis vertybėmis. Iš pradžių norėta juos išsiųsti į Vokietiją, kai paaiškėjo, kad pralaimėjusi šalis negali vaikų priimti, buvo svarstomi kiti variantai. Noras atsikratyti "KARO VAIKAIS" buvo toks didelis, kad tarp galimų išeičių buvo svarstoma išvežti juos į Australiją. Nori nenori, šioje vietoje prisimeni, kaip naciai norėjo žydus sugrūsti į Madagaskarą. [...]

Sulaukę 50, 60 metų amžiaus "KARO VAIKAI", ryžosi prabilti apie savo nuoskaudas. Istorijos baisios. Būdamas visiškai sveikas Paulas Hansenas buvo uždarytas į psichiatrijos ligonių centrą ir išbuvo čia visą laiką, per kurį galėjo įsigyti išsilavinimą. Gerda Andersen vaikų namuose dažnai buvo maudoma verdančiu vandeniu, kadangi tai "vienintelis būdas išplauti riebius vokiškus plaukus". Ši mergaitė buvo reguliariai mušama, šeštoje klasėje ją seksualiai išnaudojo mokytojas, o vietos pastorius netgi pasiūlė sterilizuotis. [...]

Berniukas Rumsdalis vaikų namuose nuolat buvo rakinamas tualete, nes "dvokė". Į skundus, kad jį prievartauja vyresni berniukai, mokytojas nekreipė dėmesio.

Tokie atvejai pateko į bylą, kurią Norvegijos vyriausybei 2001 m. iškėlė susivienijusių "KARO VAIKŲ" asociacija. Tie, kurie išdrįso, tie, kurie liko gyvi, apkaltino Norvegijos vyriausybę nesugebėjimu apginti jų teisių.

Vyriausybė nutarė išmokėti vienkartines kompensacijas (po 25 000 eurų tiems, kurie įrodys, jog patyrė prievartą), tačiau "KARO VAIKAI", kurių liko tik apie 150, tokį sprendimą laiko pasityčiojimu ir kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.

Taigi, net praėjus 70 metų Norvegija tebeskaito savo istoriją.

Didieji Antrojo pasaulinio karo mūšiai aplenkė šią šalį. Norvegijos miestai išvengė bombonešių antskrydžių, jos gyventojai nebuvo žudomi ar tremiami priverstiniams darbams, tačiau okupacija visada palieka pėdsakus. Ypač žmonių sąmonėje. Net tada, kai ji trunka tik penkerius metus, net tada, kai okupantai elgėsi mandagiau nei su kitais pavergtaisiais.''