Lietuvą vėl valdo teroristas Vytautas Landsbergis

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.laisvaslaikrastis.... 2019-09-03 16:33:00, skaitė 2070, komentavo 7

Lietuvą vėl valdo teroristas Vytautas Landsbergis


Ši nuotrauka viską pasako - Lietuvą ir toliau valdo teoristas Vytautas Landsbergis

Prieš tai Lietuvą dešimt metų valdė tokia nežinomos biografijos rusė Dalia Gžybovska, kurios tėvai - tikri rusai Polikarp Gžybovski, dar tarybų valdžios nuteistas už tai, kad reketuodavo Kėdainių rajonų gyventojus, grasindamas juos išvežti į Sibirą, jeigu nemokės kyšių, ir motina Vitalija Korsakova.

Tada Vytautas Landsbergis nusprendė, kad "tebūnie Dalia Lietuvos dalia"

Atrodo, kad istorija kartojasi. 

Signataras Audrius Butkevičius mano, kad visi šie prieš 30 metų vykę įvykiai, susiję su V.Landsbergiu, yra raktas „suprasti tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje“. 

„Ir kai mes turime prezidentę, kuri prašo finansinių struktūrų tarpininkauti, paskiriant generalinį prokurorą, tai iš esmės mes kalbame apie milžinišką korupciją mūsų valstybėje, ir kad korupcijos suvaldymo mechanizmai neveikia, - sakė A.Butkevičius, - šie mechanizmai neveikia todėl, kad savo laiku mūsų pagrindiniai valstybės asmenys buvo suinteresuoti pasistatyti  sau palankius asmenys į pagrindinius kovos su nusikalstamumu postus. Jiems buvo leista daryti, ką jie nori, kad tik jie nesiimtų veiklų, kurios nėra naudingos juos pastačiusiems valstybės vadovams. Visos šios betvarkės pradžia buvo tada, kai Vytautas Landsbergis neteisėtai uzurpavo Sąjūdžio pirmininko postą, o kiti Sąjūdžio tarybos nariai nutylėjo šį reikalą, nes nenorėjo nešti šiukšlių į viešumą. 

Ir visas tas bandymas sukurti asmens kultą, pagyvenusioms moterėlėms rėkaujant „Landsbergis“, ir visiems demonstruojant, kad be šito žmogaus neva Hanibalsonas nebūtų parėmęs Lietuvos nepriklausomybės, jau net nekalbant apie tai, kad neva be Landsbergio ji nebūtų paskelbta, mums yra juokingas. Tačiau kartu jis rodo, kaip buvo kuriamas labai negarbingas mitas, ir jis padeda įsitvirtinti ir tam absurdo jausmui, kuris vis labiau įsitvirtina jaunų žmonių gretose. Nes jie jau nebegali patikėti, kad kažkada šioje valstybėje viskas stos į savo vietas.

Jeigu manęs paklausit, kokia milijono Lietuvos žmonių bėgimo iš Lietuvos priežastis, aš atsakysiu, kad tai absurdo jausmas ir nepasitikėjimas ir netikėjimas savo valstybe. Šitas absurdo jausmas ir yra pagrindinė Lietuvos nelaimė, kuri mums neleidžia vystytis toliau. Todėl mes bandome sudėlioti taškus vien tam, kad tai būtų pasakyta“.

A.Butkevičius prisiminė, kad dar prieš 30 metų vidurnaktį jis įsiveržė į Genzelio namus, klausdamas „ką jūs padarėte“ po to, kai V.Landsbergis buvo išrinktas Sąjūdžio pirmininku.

„Tai buvo ne tik mano nuomonė, - sakė A.Butkevičius, - tuo metu aš buvau Tremtinių sąjungos pirmininku ir man kaip niekam kitam buvo labai gerai žinoma Landsbergių šeimos istorija. V.Landsbergio motina vokiečių okupacijos metais slėpusi raudonuosius partizanus, o jo tėvas bendradarbiavo su naciais, vėliau pabėgo į Australiją, ir vėliau dar sėkmingiau sugrįžęs iš Australijos tuo metu, kai rusų žvalgybos rezidentas anglosaksiškoje šalyje išdavė visą rusų šnipų tinklą Australijoje.

Visa tai buvo puikiai žinoma, ir pas mane vos ne virtinėmis ėjo politiniai kaliniai, kurie pasakoja, kad jų net į Lietuvą iš tremties neįleisdavo, ir jie turėjo gyventi Kaliningrado srityje, o šitas Landsbergis, bendradarbiavęs su naciais, grįžta iš Australijos, ir atgauna iš sovietų visas šeimos turėtas vilas.  Man tai buvo akivaizdus įrodymas, kad ši šeima yra valdoma ir greičiausiai šis žmogus bus valdomas. Tai tokia buvo mano žinia, kurią aš norėjau pranešti Genzeliui“. 

A.Butkevičius mano, kad į valdžią pakliuvęs žmogus, kurio nugaroje įsegtas KGB kablys, visą gyvenimą bijo, kad tai bus atskleista.  „Ir ta baimė išsilieja į jo asmeninius jausmus ir šnekas, ir kaip bebūtų gaila, į valstybinę politiką, - mano A.Butkevičius, - taip ir nutiko su Lietuvos valstybės politika Rusijos atžvilgiu istorija.  Tam, kad neduok Dieve, kas nors nepagalvotų, kad čia yra KGB kvapelis, prasidėjo tuo metu visiškai neturinti prasmės konfrontacinė politika su Rusija. Vietoj to, kad mes būtume išnaudoję puikias galimybes, kurios Lietuva užsidirbo stipriai paremdama Rusiją  1991 m. pučo metu – tuo metu aš, būdamas Lietuvos ministru, galėjau užeiti į bet kokią Rusijos ministeriją, ir paspausti ministrams rankas. Iš Lietuvos rusų armija išėjo metai anksčiau nei iš Vokietijos. Tačiau tuo pačiu metu mes pradėjo labai kvailą konfrontacinę politiką Rusijos atžvilgiu. Nors NATO ir prašė, kad Lietuva įtakotų visuomenės nuomonę Rusijoje – net Maskvoje rinkosi šimtai tūkstančių žmonių paremti Lietuvą ir jos interesus. Šiandien, praėjus 28 metams, Lietuva patenka į didžiausių Rusijos priešų penketuką, turėdami labai abejotinas galimybes sulaukti pagalbos hibridinio karo su Rusija atveju. 

Todėl aš ir sakau – ši vieno asmens problema buvo paversta Lietuvos valstybės problema. Ir tas 1993 m. nevykęs bandymas jėga užimti valdžią, kurį šiaip ne taip mums pavyko užgesinti, ir vėliau, konservatoriams esant valdžioje, mums teko nuolat teismams ir prokuratūrai pataikauti. Ir būtent todėl mes iš teismo ir prokuratūros gauname atsisakymą pradėti tyrimus dėl šio žmogaus veiklos, nes tie žmonės yra pastatyti prezidentų ir ministrų. Ir visa tai vyko visus 28 metus.

Ir prokuratūra žino, kad ji gali daryti bet ką, tačiau neturi duoti eigos tokiems tyrimams, kuriuos mes prašome pradėti. Ar būtų įmanomas toks dalykas, kad normalioje šalyje parlamentui pripažinus, kad pagrindinė partija turi teroristinės organizacijos požymių, teisme ir prokuratūroje nebūtų pradėtas tyrimas jos atžvilgiu. Juodžiausiasis SSR laikais spaudoje pasirodžiusi informacija buvo pagrindas pradėti tyrimą. O dabar mes turime pačių sprogdintojų liudijimus ir tai niekam neįdomu.

O kodėl? Todėl, kad pradėsi tyrinėti, ir teismams ir prokuratūrai dings ta auksinė galimybė susilaukti valdžioje esančių ponų priedangos . Todėl mes vėl grįžtame prie tos milžiniško absurdo jausmo bangos, kai „Mažeikių nafta“ perparduodama kelis kartus, įrodinėjant, kad lietuviai tiek kvaili, kad jie tos gamyklos valdyti negali.  Lygiai tas pats vyksta ir dabar – SGD laivas, pavadintas „Nepriklausomybe“, tampa klevo lapu pridengti įvairaus pobūdžio niekšybėms. Už šio laivo nuomą mokami žymiai didesni pinigai, nei kainuotų pats laivas. Ir šiam terminalui vadovauja tas pats Landsbergio patikėtinis, kuris liudininkų teigimu, organizavo įvairius teroro aktus Lietuvoje. Jo sūnus paskiriamas visos SGD terminalo struktūros vadovu. Ir už tą aferą visi Lietuvos žmonės moka milžiniškus pinigus. Ir tada žmonės arba bėga iš Lietuvos, netikėdama, kad kada nors čia kas nors pasikeis, o kiti nueina į gilią depresiją. 2000 m. išėjęs iš Lietuvos kalėjimo, į kurį pakliuvau todėl, kad buvau vieno iš kandidato prezidento rinkimuose, A.Paulausko, vienu pagrindinių rinkimų organizatoriumi, ir nesutikau išduoti savo kandidato, aš tada pasakiau, kad „nereikia spardyti pastipusio šuns“. Ir, gerbiamieji, aš buvau neteisus. Šito šuns dvokas yra toks, kad iš Lietuvos žmonės bėga šimtais tūkstančių, ir mes praradome miestus.

Toks mano matymas, kur gali atvesti mūsų neryžtingumas ir atsakomybės stoka. Bet tai, kad mes savo laiku nepaėmėme į rankas lazdos ir neišdaužėme šiam šuniui dantų, yra pati didžiausia mūsų atsakomybė prieš Lietuvos žmones. Ką darė Landsbergis, ir visa jį garbinanti aplinka, ieškodami būdų, kaip gauti kaulą, žinoma, kad tai yra jų reikalas. bet tai, kad mes savo neryžtingumu neužkirtome tam kelio, yra mūsų atsakomybė prieš tautą". 

Nes Vytautas Landsbergis pasamdė teroristus ir  liepė susprogdinti Kryžkalniuose esančią skulptūrą "Motina" - velnias žino, kokia blusa įkando rezistentui Nr. 1., kad jis sugalvojo sunaikinti šį paminklą.

1990 m. spalio 5 d. buvo susprogdinta Kryžkalnyje esanti skulptūra „Motina“ – teroristai padėjo sprogstamosios medžiagos ir sukėlė sprogimą, apgadindami skulptūrą.

Tie sprogdintojai net neslepia, kad tai padarė, tačiau savo poelgiu dabar jau nebesididžiuoja. Tai Vytautas Šustauskas ir šiaulietis savanoris Žilvinas Razminas.

Apie savo įvykdytą teroro aktą jie viešai papasakojo sausio 3 d. įvykusioje Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime „Pirminės Lietuvos valstybės pamatų supuvimo priežastys“.

Vytautas Šustauskas liudija, kad šį Vytauto Landsbegio nurodymą jam perdavė Vytauto Landsbergio nepakeičiamas padėjėjas Lietuvos Laisvės Lygos narys Andrius Tučkus, už šią provokaciją pažadėjęs 1000 USD atlygį. Kaip turėjo jaustis Žilvinas Razminas, gavęs šią užduotį iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo simboliu tapusio asmens, tegali pasakyti jis pats. Nebent manyti, kad tuometinis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis žinojo daugiau, nei Žilvinas Razminas.

Signatarė Nijolė Oželytė Kryžkalnio Motinos susprogdinimą pavadino labai žemu įvykiu ir nurodė, kad taip elgiasi Rusija. O kaip vertinti šios provokacijos užsakovus, Nijole Oželyte? Ar vis dar siūlysi jiems statyti biustą Vilniaus Lukiškių aikštėje? Negirdėjome, kaip šį vandalizmo aktą vertina Andrius Tučkus ir Vytautas Landsbergis.

https://youtu.be/P0qW05qvor0

„Prisidėjau prie tos akcijos, - pasakojo Ž.Razminas, - dalyvavau apgadinant šį paminklą, nes nepavyko jo sunaikinti. Tačiau dabar visai nesididžiuoju tuo, ką padariau, netgi priešingai. Tada man atrodė, kad viską, ką man sakė kariuomenės vadai ir valdžia, yra teisinga, ir kad mes kovojame už Lietuvą. Tačiau dabar man viskas atrodo priešingai – tai, ką mes darėme dėl Lietuvos, tai dabar man atrodo, kad mes kenkėme Lietuvai.

Naikinti meno paminklus, nesvarbu, kad jie atstovavo ne mūsų ideologijai, dabar man atrodo nežmoniška ir nusikalstama. Kai sprogdinau bombą, gabalą skulptūros – su menininko inicialais – pavyko nuskelti. Ir tada man suskaudo širdį – atrodo, sprogdinau gerai, tačiau menininkas dirbo – puikiai žinau, kiek reikia įdėti darbo, kad sukurti tokį paminklą. Tuo labiau apmaudu, kad po to atėjo kažkoks Audriaus Butkevičiaus šnipelis ir mums už šį darbą automobilyje sumokėjo po 50 dolerių.

Paskui, kai sužinojome, kas mums tuos pinigus padavė – tai buvo Andrius Tučkus, V.Landsbergio šešėlis ir jo dešinioji ranka . Dėl to mes pasipiktinome signatarės Nijolės Oželytės pasisakymu televizijoje, kad tie, kurie susprogdino tą skulptūrą, buvo rusų agentai. O tai kaip tada pavadinti tuos, kuris per Tučkų užsakė ir sumokėjo už šį teroro aktą? Gal tai yra trigubas agentas, tas Vytautas Landsbergis? Todėl visų tų, kuriems ši skulptūra buvo brangi, aš labai atsiprašau."

Dar prieš metus buvo kreiptasi į prokuratūrą, išvardinant tik nedidelę dalį Vytauto Landsbergio nusikaltimų:

Pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl tęstinės teroristinės ir antivalstybinės veiklos

2018 m. kovo 21 d. Vilnius

Ilgus metus po Nepriklausomybės atkūrimo buvo dangstoma ne tik istorinė tiesa, bet ir vykdomos nusikalstamos veikos, piktnaudžiaujant tarnybinėmis padėtimis ir neteisėtomis įtakomis siekiant išsaugoti ar susigrąžinti prarastą valdžią. Deja, tai darė ir buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, padedamas jo bendrininkų.

2018-01-03 d. signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime buvo paviešinta informacija (Žilvino Razmino ir Vytauto Šustausko prisipažinimai) apie teroristinės veiklos aktus, kuriuos, prisipažinusiųjų vykdytojų ir tarpininkų tvirtinimu, užsakė buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, o užsakymus ir atlygį už šių teroristinių aktų įvykdymą jiems perdavė Vytauto Landsbergio padėjėjas ir talkininkas Andrius Tučkus, kiti nurodyti asmenys:

1. Skulptoriaus Broniaus Vyšniausko paminklo „Kryžkalnio motina“ susprogdinimas 1990-10-05 d. už 1000 USD atlygį.

2. Vytautas Šustauskas 2018-01-03 d. signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime ir Vytauto Šustausko knygoje „Laisvė ir kraujas“ (Kaunas, Smaltija, 2006) paviešino informaciją, kad 1991 m. sausio 13 d. Lietuvos Aukščiausioje Taryboje savanoriai iš Panevėžio jam siūlė imtis sunaikinti 10 pagrindinių Vytauto Landsbergio politinių oponentų – A. M. Brazauską, K. D. Prunskienę, V. Beriozovą ir kitus. Ranka surašytame sąraše buvo nurodytos ne tik pavardės, bet ir vietos, adresai, kur šie asmenys gali slėptis.

3. 1993-07-31 d. prasidėjęs ginkluotų Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos savanorių maištas pakaunės Altoniškių miške, kuriems vadovavo Jonas Maskvytis, faktinis bandymas įvykdyti valstybės perversmą. 2000-10-02 d. Kauno apygardos teismas Joną Maskvytį nuteisė ketverių metų laisvės atėmimo bausme už neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų įsigijimą, laikymą ir realizavimą.

1993-10-30 d. netoli maištininkų stovyklos sodyboje nušauta Žaneta Sadauskaitė. Kaltu pripažintas vienas buvusių maištininkų Haroldas Valaitis. Pasibaigus savanorių maištui, buvo suimtas jo dalyvis Remigijus Kuršas. Jis pabėgo iš areštinės ir netrukus rastas iškritęs iš trečio aukšto.

4. 1994-11-06 d sprogdintas Bražuolės geležinkelio tiltas. Laimingas atsitiktinumas padėjo išvengti dviejų traukinių avarijų. Geležinkelio apsaugos būdelėje nusišovė buvęs maišto dalyvis Irmantas Ruplys.

5. 1996 m. Kauno SKAT rinktinės štabo pusrūsyje rastas nusišovęs štabo vyr. sandėlininkas Edmundas Simanavičius.

6. 1997-01-31 d. nužudytas Juras Abromavičius, tyręs pakaunės savanorių maištą. Šio nužudymo bylą tyręs prokuroras A. Marcinkevičius buvo nušalintas nuo tyrimo. 2007 m. gruodį Seimas balsų dauguma pritarė Seimo komisijos J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti išvadoms. Jose teigiama, kad „J. Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijų tuometinės ir dabartinės vadovybės bei kitais šių partijų nariais“.

Komisijos išvadose taip pat teigiama, kad J. Abromavičius buvo surinkęs duomenų apie savanorių maištą, Bražuolės tilto sprogdinimą. Prokuratūra tyrimą dėl J. Abromavičiaus nutraukė 2006 m. rugsėjį, konstatavus, kad J. Abromavičiaus žmogžudystę įvykdęs asmuo pats yra nebegyvas, o su konservatoriais susijusių įtariamųjų žmogžudystės užsakymu kaltei įrodyti nesurinkta pakankamai įkalčių, todėl bylos tyrimas sustabdytas.

7. 1997 m. vasarą maudydamasis nuskendo maišto dalyvis Rumšiškių kuopos vadas Kornelijus Rudauskas; mirė karininkas Gediminas Pulokas.

8. 1997-12-10 d. nusišovė Juro Abromavičiaus nužudymo bylos įtariamasis Vladas Grybauskas. 1998 m. Varėnoje nusišovė dar vienas Altoniškių miško maišto dalyvis Remigijus Kazokaitis.

9. Mūsų žiniomis, išsamia informacija apie nurodytas tęstines nusikalstamas veikas ir tyrimo rezultatais disponuoja LR VSD ir teisėsauga, tačiau dėl mums nesuprantamų priežasčių šioms baudžiamosioms byloms iki šiol neduodama eiga – bylos nepasiekė teismo net po to, kai 2007 m. gruodį Seimas pritarė Seimo komisijos J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti išvadoms.

10. Todėl yra pagrindas manyti, kad šios nusikalstamos veikos, mūsų nuomone, įvykdytos, visų pirma, Vytautui Landsbergiui ir jo bendrininkams siekiant susigrąžinti ir išsaugoti valdžią Lietuvoje, o jų tyrimui trukdyta ir tebetrukdoma naudojantis neteisėta įtaka teisėsaugai. Šias nusikalstamas veikas ir neteisėtą įtakojimą jų tyrimui bei bylų patekimui į teismą trukdantys asmenys tuo vykdo tęstines nusikalstamas veikas, siekdami išvengti savo baudžiamosios ir politinės atsakomybės dėl antivalstybinės ir teroristinės veiklos.

Dėl šių priežasčių, minimos nusikalstamos veikos laikytinos tęstinėmis ir neteisėtas įtakojimas teisėsaugai laikytinas sudėtine iki šiol tęsiama nusikalstama veika.

11. Šią informaciją patvirtina ir šiandien viešai paskelbta informacija (Atvira išpažintis: „Kryžkalnio motinos“ sprogdinimas - V.Landsbergio užsakymas“).

12. Yra pagrindas manyti, kad po šių teroristinių veikų užsakovų paviešinimo 2018-01-03 d. signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime, siekiant visuomenės dėmesį nukreipti nuo šių faktų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2018-01-05 d. paskubomis ir be teisinio pagrindo nustatymo, be įrodymų ir be tarpžinybinės komisijos, kuriai vadovauja Algimantas Urmonas ir kuriai vienintelei įstatymų leidėjas suteikė teisę nustatyti faktą, ar asmuo slapta bendradarbiavo su buvusiomis TSRS slaptosiomis tarnybomis, sprendimų paskelbė slapta su TSRS KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašus, į kuriuos be jokių įrodymų įtraukė ir labai žinomus jau mirusius Lietuvos asmenis: Donatą Banionį, Saulių Sondeckį ir kardinolą Vincentą Sladkevičių. LGGRTC vadovė T. B. Burauskaitė raštu mums patvirtino, kad tai ji padarė neįvardintų politikų spaudimu. Ši informacija identiškais tekstais su nurodymu, kad šie asmenys slapta bendradarbiavo su buvusios TSRS KGB, vienu metu buvo paskelbta visose pagrindinėse Lietuvos žiniasklaidos priemonėse.

13. Šias nusikalstamas veikas atlikę asmenys netiesiogiai jas patvirtino ir Zigmo Vaišvilos šmeižtu. 2018-03-15 d. LRT radijo laidoje „Studija 50“, laikas: apie 14-16 min.) Andrius Tučkus tris Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narius, įskaitant ir Zigmą Vaišvilą, apšmeižė, nurodęs, kad KGB Lietuvos padalinio pulkininkas Česnavičius Sąjūdžio pirmuosius veidus Vitą Tomkų, Zigmą Vaišvilą ir Arvydą Juozaitį surinko į komandą LPS iniciatyvinėje grupėje. Tai taip pat patvirtina šiame pareiškime nurodytų nusikalstamų veikų tęstinumą, siekį jas nuslėpti ir apšmeižti Zigmą Vaišvilą dėl šių nusikalstamų veikų atskleidimo. Tai daroma įvykdant vis naujas, t.y. tęstines nusikalstamas veikas.

Dėl nurodytų priežasčių prašome Jus iš VSD, Seimo ir teisėsaugos institucijų išreikalauti mūsų nurodytą medžiagą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nurodytų tęstinių nusikalstamų veikų, t.t. ir dėl trukdymo teisėsaugai jas tirti, tam naudojant politinę ir kitą neteisėtą įtaką, šmeižimo.

Tyrimą dėl ypatingos svarbos mūsų valstybei prašome organizuoti Generalinėje prokuratūroje.