Honkongas: sugadintų vaikų revoliucija

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2019-09-04 06:59:00, skaitė 458, komentavo 2

Honkongas: sugadintų vaikų revoliucija

Speciali KP korespondentė Darja Aslamova paskelbė savo reportažą iš Honkongo, ypatingo Kinijos administracinio rajono, kuriame jau ketvirtas mėnuo vyksta neramumai. Pirma dalis.

Šaltinis: https://www.kompravda.eu/daily/27023.7/4085772/

Šie neramumai taptų galvos skausmas Pekinui ir pretekstui Vakarams organizuoti piktą politinę kompaniją prieš Kiniją.

SLĖPTUVĖ NUSIKALTĖLIAMS

Honkongas. Centrinė metro stotis. Milžiniškame begaliniame perėjime užstrigo tūkstančiai žmonių. Kondicionierius nedirba esant temperatūrai plius 37 laipsniai ir nepakeliamai drėgmei. Prakaitas teka upeliais, tepdamas kosmetiką, ir kraujas tvinksi smilkiniuose. Gaunu SMS iš mano bičiulio: „Atsargiai! Metro pilna tarakonų!“ Taip vadina protestuotojus dėl juodos jų drabužių spalvos.

Aš iškylu virš minios, kaip bokštas, ir iš tikrųjų, matau aplink visą jūrą smulkių, kaip saulėgrąžos, aprengtų juodai jauniklių. (Dauguma ne vyresni dvidešimties.) Ir minia vis gausėja. Jei aš neteksiu sąmonės, mane tiesiog sumindžios nuo pastangų padėti. Bet pakako man griebtis už širdies, ir minia pagarbiai prasiskyrė.

Išsiveržusi iš šito juodo košmaro, aš lekiu nesibaigiančiais koridoriais ir stiklo tiltais šaukdama: „Kur čia išėjimas?“

Honkongas: sugadintų vaikų revoliucija

Gatvėje griebiu taksi: „Į Ban Čai!“, kur mane sutinka Ruslanas Karmanovas, vietos gyventojas, dėstytojas-programuotojas ir blogeris. Tuojau pat prasideda liūtis, ir mes, absoliučiai šlapi, įgriūname į meksikietišką barą, kur viešpatauja pragariškas šaltis. (Honkonge tu arba kaleni dantimis nuo piktų kondicionierių, arba tirpsti, kaip ledai, nuo karščio, arba šlampi, kaip višta, nuo lietaus. Bet kuris vietos gyventojas, išeidamas iš namų, automatiškai pasiima skėtį, net jei galima apakti nuo saulės.)

- Tu ko tokia muilina? – nustebęs klausia Ruslanas. – Atsipalaiduok, išgerk kokteilį.

- Tai juk pavėluosime į demonstraciją!

- Niekur mes nepavėluosime. Metro stovi, visi eis pėsti. Ir bendrai šis džiaugsmas truks kokias šešias valandas. Štai tau šalmas.

- Koks šalmas? Pas mane šukuosena!

- Na, tuomet juoda kaukė. Tai dabar pagrindinis suvenyras!

Aš smalsiai žiūriu į pakuotę: romantiška įsimylėjusi pora su juodomis kaukėmis. Tik ką aš mačiau metro, kaip mergaitė tiesiog per kaukę bučiavosi su berniuku. Tai, panašu, madinga.

- Dabar šie trenkti gnomai-pionieriai tampysis per lietų šen ten. Vakarop prisijungs kovotojai. Tu kol kas paklausyk apie Honkongą. Kas tai Honkongo gyventojai?

- Na, kaipgi! Kinų elita. Senovinė kantono kalba. Aristokratiškos manieros. Gatvėse nespjaudo, neskrepliuoja, nesišlapina. Kalba puikia anglų kalba su britaniška tartimi. Ir bendrai, Honkongas – ypatingas Kinijos administracinis rajonas, gyvenantis pagal schemą: viena šalis – dvi sistemos.

- Na-na. Daugumas vietos gyventojų buvo išpjauti japonų Antrojo pasaulinio karo metu. Japonai užėmė Honkongą per tris dienas. Dabar jau yra pseudoistorija apie heroišką gynybą – tiesiog Stalingradas ir Kursko lankas kartu paimti. Iš tikrųjų, anglai pabėgo, atidavė visus savus, pasirašė kapituliaciją dar 1941, pinigus išvežė, o kitiems – konclageris. Britanijos moralės klasika. Ir dauguma dabartinių Honkongo gyventojų – arba vaikai gastarbaiterių iš Kinijos, arba gastarbaiteriai pirmos kartos. Gimstamumas čia nedidelis. Kai tik pajamų lygis pakilo, gimstamumas sumažėjo.

Honkongas: sugadintų vaikų revoliucija

Iš etninių išliko palikuonys opijaus „aristokratijos“. Honkongas buvo pasaulinė opijaus bazė britų laikais, jie uždirbo iš to siaubingą pinigų skaičių. Čia buvo paskirstymo punktas, o čaina-taunai visame pasaulyje dirbo kaip mažmeninis tinklas. Taip kad tikroji elita čia istoriškai surišta su opiu ir mafija.

Dėl ko šitas chaosas? Honkongas – pasaulinis ofšoras ir pasaulinė pinigų plovykla. Įveži į Honkongą kapitalą ir nemoki mokesčių. Mokesčius moka tik fiziniai asmenys, ne firmos. Milijoną dolerių galima išimti net bankomate. Populiarus pinigų išvedimas per kriptovaliutą. Neva, aš nupirkau bitkoiną, kai jis kainavo kapeikas, o pasirodė, naudingai investavau. O dabar butą nupirkau Honkonge (čia pats brangiausias pasaulyje nekilnojamas turtas). Ir pamėgink įrodyti, kad tai pinigų plovimas. Bendra kultūra tokia: mes tokie vikrūs, šaunūs honkongiečiai ir metam kiniečių vatnikus už pinigus. Įstatymas dėl ekstradicijos nusikaltėlių duotų galimybę Kinijai ištraukti iš Honkongo visus savo korupcionierius į gimtą tėvynę, kur net už 400 tūkstančių pavogtų dolerių stato „prie sienos“. Rusijoje iš juoko numirtų: už kažkokį „utėlėtą nepilną pusę limono“ ir „viškę“ gauti?! Juk tai ne pinigai. O pas kiniečius su grobstytojais liaudies turto trumpa kalba. Ir be to Kinijai pabodo situacija, kad bet kuris žmogžudys arba banditas gali nubėgti į Honkongą ir tuojau tampa „politiniu“. Trumpai, jeigu ekstradicijos įstatymą priimtų, krūva liaudies vyktų sėdėti.

- O už ką kovoja pacanai?

- O tai lochai, už kurių stovi rimti dėdės, ir pas lochus nebuvo laimingos pionieriškos vaikystės. Jiems nuobodu. Bendrai, vaikams reikia prasiblaškyti. Bet kurioje spalvotoje revoliucijoje naudoja standartinę schemą. Išmetamas koks nors kilnus pretekstas: mes už sąžiningus rinkimus, arba už ekologiją, arba už pūkuotus kačiukus. O po to pridedama pakuotė neįvykdomų reikalavimų ir pamirštama, nuo ko viskas prasidėjo. Toliau prasideda maidano klasika: pionieriai būriu užgriūna policininkus. Po to jau eina parengti kovotojai: koks šimtas žmonių su armatūra, „molotovo kokteiliais“ ir kaukėti. O prieš juos stovi paprasti policininkai su mėlynais marškiniais ir su skydais, kad stipriai nemuštų. Eime, pati pažiūrėsi į tuos klounus su skėčiais.

Honkongas: sugadintų vaikų revoliucija

„JIE-GI-VAIKAI“

Tiesiog nuo tilto aš stebiu didžiulę žmonių jūrą, tekančią per pagrindinį salos prospektą, ir reginys daro įspūdį. Apytikriai per tris valandas praėjo ne mažiau keturių šimtų tūkstančių žmonių. (Policija sekančią dieną pareiškė, kad suskaičiavo 340 tūkstančių, o maršo organizatoriai – 1 milijoną 700 tūkst. Bet jokių milijoninių protestų Honkonge nėra, - sala tiesiog tiek žmonių nesutalpins.)

Po tiltu slepiasi nuo lietaus stiprūs, aukšti ir treniruoti vaikinai su kaukėmis, antkeliais ir su kuprinėmis ant pečių. Kai kurie su šalmais, su dujokaukėmis ir pagaliais. Interviu man sutiko duoti vienas fantomas su veidrodiniais akiniais, kuriuose matau savo atvaizdą.

Honkongas: sugadintų vaikų revoliucija

- Aš už laisvę ir demokratiją! – iškilmingai kalba fantomas pravarde Tinki.

- O ko, tu laisvės neturi?

- Kaip tai nėra? – nustemba Tinki. – Mes ne komunistinė Kinija. Honkongas – laisvi žmonės!

- O kam atėjai į demonstraciją?

- Prieš policinę savivalę.

- Tai nėra gi policininkų! Aš nei vieno nemačiau!

- Taip, tai taip, - karčiai atsako Tinki. – Tai juk įžeidžia! Valdžia mus ignoruoja!

- Tai gerai! Nėra policininkų, nėra ir prievartos.

Bet Tinki nusivylęs. Jam aiškiai niežti rankos.

- O kodėl tu su kauke?

- Aš sergu, - oriai atsako mano fantomas ir nueina.

Sekantį pusvalandį aš klausausi standartinius atsakymus kaip minimum iš septynių protestuojančių, kad jie visi „už laisvę ir demokratiją“. Porelė, Deividas ir Meri (kiekvienas Honkongo gyventojas be kiniško turi dar anglišką vardą), sako man, kad jie nešioja gedulą dėl policijos savivalės. Aš kankinančiai bandau prisiminti, ką gi čia spėjo užmušti. Pasirodo, vienas nabagas lipo be apsaugos ant tilto kabinti plakatą ir griuvo ant betono. Dar du iškilmingai nušoko nuo dangoraižių kovodami už laisvę.

- Bet prie ko čia policija? – stebiuosi aš.

- Tai policininkai privedė juos iki nevilties. Argi galima vaikus nuodyti ašarinėmis dujomis? O juk dauguma čia studentai ir mokiniai.

- „Jie gi vaikai“, automatiškai sakau rusiškai.

- Atleiskite, jūs kažką pasakėte? – nustebę klausia vaikinai.

- Nieko. Tiesiog asocijacija. Bet jeigu „vaikai“ užgrobia ir niokoja parlamentą ir oro uostą, ima įkaitus, tai jau teroristai.

- O jeigu tai buvo perrengti policininkai, provokatoriai? - iššaukiančiai kalba Deividas.

- Štai kaip!– šaipausi aš. – Perrengti policininkai užgrobia oro uostą, o po to patys su savim kovoja. Kas per kliedesiai?!

- Viskas įmanoma! Ir toliau: vaikų negalima mušti, su mumis reikia kalbėtis. Jeigu mažas vaikas blogai elgiasi, ką jūs padarysite?

- Pliaukštelsiu per užpakalį ir pastatysiu į kampą. Jūs gi neaiškinsite trijų metų vaikui, kodėl reikia valytis dantis, ar kodėl jam negalima nupirkti šimto žaislų. O jūsų protestuojantys vaikais – tiesiog nusikaltėliai. Ir jų amžius neatperka. Gal policija turi su jais kalbėtis, kai jie į juos mėto bombas?!

Deividas į mane žiūri su siaubu:

- Jūs sugebate SUDUOTI vaikui? O taip, jūs gi iš Rusijos, iš komunistinės šalies. Apie KĄ su jumis galima kalbėti?

Vėliau Ruslanas man paaiškina:

- Šiuos „vaikus“ kažkas protingas išmokė paskirstyto kenkimo schemos. Jie išbėgioja po miestą ir teršia. Metro jie rytais laiko duris, kad jos neužsidarytų. Stovi kaukėti tarpduryje. Štai atsistokite Vychino metro stotyje tarpduryje iš ryto ir stovėkite tol, kol Putinas nepasitrauks. Invalidumas tau tuojau pat užtikrintas. Muš tave visas vagonas: „Debile, mums reikia į darbą“. O jie čia taikūs. Mačiau vieną kartą puikų paveikslėlį: prie jų metro priėjo klasikinis, aukštas britas ir kažką tyliai pasakė. Tuos pacanus it vėju nupūtė. Jie juk net neužtiko kolonijinės praeities, kuri jiems atrodo stebuklinga. O balto pono ilgesys išliko.

Oro uoste šitie išsigimėliai šeimininkavo dvi paras. Įsiveržė penki tūkstančiai žmonių. Neįleido keleivių. Krėtė jų daiktus. Paėmė du įkaitus, surišo ir sumušė. Vienas neteko sąmonės. Visi reisai buvo atšaukti.

- Bet juk bet kuris tarptautinis oro uostas – tai ypatingo saugumo objektas! – stebiuosi aš. - Įsivaizduoti tai Niujorke oro uoste! Ten policija suguldytų visus!

- Bet gi tai Honkongas. Policijai teko tris paras laukti teismo sprendimo oro uosto išvalymui.

- Aš girdėjau, protestuotojams padėjo oro uosto darbuotojai?

- Teisybė. Pagrinde, iš Honkongo aviakompanijos "Cathay Pacific". Policija sulaikė stiuardesę, padavinėjusią akmenis demonstrantams. Kinija pareiškė: reikalingi visi ekipažų sąrašai. Visus tikrinsime. Aviakompanija atsistojo į pozą: mes už demokratiją ir už tai, kad mūsų personalas reikštų savo mintis. Šešiasdešimt procentų kompanijos reisų vyksta per Pekiną. Kiniečiai pasakė: ok, mes jūsų tiesiog neįleisim. Sekančią dieną buvo jų tvirtumo patikrinimas. Reisas Niujorkas-Honkongas. Kiniečiai pareikavo ekipažo sąrašo. "Cathay Pacific" oriai atsisakė: neva, į Honkongą skrendame, o ne į Kiniją. Na, šaunuoliai. Mes jūsų neįleisime į savo oro erdvę. Naikintuvą pakelsim, ir viskas. To pasekoje lėktuvas nusileido Japonijoje. Sekančią dieną buvo atleistas generalinis direktorius, o pagrindinis kadrų inspektorius parašė atsiprašymo laišką dėl nesąmoningų darbuotojų. Mane visada juokina, kai aš girdžiu: Pekinas apsišiko iš baimės. Tu įsivaizduoji visą kinų biurokratijos mašiną?! Jiems Honkongas – drambliui bombonkė.

Honkongas: sugadintų vaikų revoliucija

ORANŽINIO LAGAMINO NUOTYKIAI

Tai prasidėjo dar 2017 metais. Įsimylėjusi porelė iš Honkongo išvyko švęsti Švento Valentino dieną į Taivanį. Ten jie nusipirko didžiulį oranžinį lagaminą, o po to susipyko, kaip geriau pakuoti daiktus. Žodis po žodžio. Nėščia kinietė pareiškė boi-frendui, kad jis ne tik blogai pakuoja daiktus, bet ir vaikų nemoka daryti. Ir nėščia ji nuo kito. Ir net parodė video, kaip įrodymą, kur ji užsiima meile su būsimu savo vaiko tėvu. Trumpai, įsiutęs boi-frendas nužudė savo sugyventinę, nulaužęs jai kaklą. Kūną jis įpakavo į oranžinį lagaminą ir nuvežė į miesto parką. Po to dar linksminosi Taivanyje, darydamas pirkinius ir apmokėjo juos savo eks-draugės kreditine kortele. Pagaliau jam daėjo, kad reikia bėgti namo.

Taivanio policija greitai surado lagaminą ir greitai nustatė nusikaltėlio asmenybę. Į Kiniją buvo nusiųstas užklausimas dėl žmogžudžio iš Honkongo grąžinimo. Bet štai vargas: tarp Kinijos ir jo autonominės Honkongo provincijos nėra nusikaltėlių ekstradicijos susitarimo. Tai buvo vykęs pretekstas, pagaliau, susitarti. Tačiau bandymas priimti įstatymą virto tikra revoliucija.

Honkongo policija suėmė žmogžudį, jis dėl visko prisipažino, bet pasodinti jį sugebėjo tiktai už pavogtas kreditines korteles. Nėra kūno – nėra bylos. Ir bendrai, nužudymas įvyko svetimoje teritorijoje. Spalio mėnesį žmogžudys jau išeis į laisvę. Kada klausi demonstrantų apie šį įvykį, ar reikia išduoti žmogžudį, visi nustebę klausia: koks dar žmogžudys? Tai juk politinis įstatymas. Ir bendrai, visa tai propaganda.

- Visi jau pamiršo apie nužudymą, nes apie tai nerašo laikraščiuose, - papasakojo Vladimiras Baskov, gyvenantis Honkonge (Turėdamas 16 metų išvyko iš Maskvos, įstojo į Makao universitetą, po to mokėsi Šanchajuje ir Honkonge, o dabar dirba prestižinėje britų firmoje.) – Čia spauda laisva iki absurdo. Galima rašyti visokias kvailystes ir melą. Štai nesenai parašė, kad policija sumušė nėščią moterį, ir ji neva neteko vaiko. Pasirodė, feikas. Tiesiog apkūni moteris. Jos vyras lindo į muštynes, ji puolė išskirti, ir ją pastumė. Bet visi socialiniai tinklai nutroško iš sielvarto.

Kas tie vaikinai gatvėse? Tipiški postindustrinės visuomenės atstovai. Sunkaus darbo nedirbo. Čia saugus ir geras gyvenimas. Kur kas daugiau laisvės, negu Vakaruose, bet jie to nesupranta. Aš juk mokiausi su tokiais, kaip jie. Pas juos nėra periferinio mastymo, t. y. matyti situaciją iš kitos pusės. Visiškai naivūs. Negali kritiškai mąstyti. Tiki viskuo, ką jiems sako dėstytojai – amerikiečiai, britai, australai, kurie visi yra liberalių principų advokatai. Aš visus savo buvusius mokytojus mačiau demonstracijose: „Jūs tokie šaunuoliai! Ginkite savo teises!“

Vietos visuomenė niekada nebuvo susidūrusi su prievarta ir nežino, kas yra agresija. Štai mitingas užtruko. Pacanai ima blokuoti gatves. Kaip juos išvaikyti? Ašarinėmis dujomis. Ne švęstu gi vandeniu aptaškyti. Visuomenė šoke: mūsų vaikus nuodija! Sekančią dieną į demonstraciją išėjo keturis kartus daugiau žmonių. Dabar policija pakeitė taktiką: tiesiog išnyko. Bet kam vaikinams išsiskirstyti? Su tėvais viename mažyčiame bute tūsinti? Ten net mergaitės neatsivesi. Jie geriau bus gatvėje vienas su kitu. Tai protestas vardan protesto.

Bus tęsinys