Lietuvius privertė mokėti už SGD - už JAV ir Rusijos biznį

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2019-09-16 20:43:00, skaitė 180, komentavo 1

Lietuvius privertė mokėti už SGD - už JAV ir Rusijos biznį

Pirmą kartą Lietuva iš „Yamal SGD" gamyklos įsigijo didelę suskystintų gamtinių dujų partiją. Rusiškų dujų pirkimas SGD terminalui Klaipėdoje iš vienkartinių akcijų tampa sisteminiu procesu. Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalas, kurį vyriausybė įsteigė JAV interesų tenkinimui, dabar dirba Rusijos interesų labui. Šitą JAV ir Rusijos biznį  apmoka paprasti lietuviai, kurių interesai iš pat pradžių nedomino Lietuvos politikų.

Po kelių bandomųjų mažų rusiškų SGD partijų pirkimų kaukės buvo numestos. Lietuva nustojo apsimetinėti, kad bendradarbiavimas su Rusijos energetikos sektoriumi - tai vienkartinės akcijos, už  kurių nėra jokios strategijos, o Rusijos suskystintų gamtinių dujų pirkimas - vieni niekai palyginti su didelėmis dujų partijomis iš Kataro ir Norvegijos.

Dabar su Rusijos SGD tiekimu viskas yra didelio masto ir rimta, taip kad nė vienas lietuviškas valdininkas negalės pasakyti, kad „tai nieko nereiškia“. Klaipėdą pasiekė pirmasis didelio tonažo suskystintų gamtinių dujų krovinys iš „Yamal SGD" gamyklos.

Rusiškų dujų pirkėjas yra mineralinių trąšų gamykla „Achema“, anot kitų šaltinių - valstybinė energetikos įmonė „Ignitis“ (perkrikštyta iš „Lietuvos energija“).

Šiuo atveju tai nėra svarbu, nes rusiškų SGD pirkimu tam laikui 

pasižymėjo tiek Lietuvos privatininkai , tiek valstybinis monopolistas. 

Esminė šios istorijos detalė. Didelę partiją rusiškų suskystintų dujų Lietuva nepirko tiesiai iš „Yamal LNG“, bet per tarpininką - Prancūzijos bendrovę „Total“. SGD iš Jamalo-Nenecko autonominės srities pirmiausia buvo pristatytas į Prancūzijos Atlanto vandenyno pakrantę, pakrautas į Prancūzijos dujų tanklaivį (teroristinė dujos virto košerinėmis) ir pristatytos į Lietuvą.

Kodėl tai buvo padaryta? Tam, kad Lietuvos vyriausybė galėtų pasiteisinti prieš rinkėjus ir pati prieš save, kad pagal dokumentus gautos dujos nėra rusiškos. Nes kitaip kas gaunasi: SGD terminalas Klaipėdoje, sukurtas kaip alternatyva rusiškoms dujoms, yra visiškai  "pasodintas" ant rusiškų dujų?

Norėdami išvengti tokių klausimų, Lietuvos politikai nepagailėjo papildomo mokesčio tarpininkui už  praplėstą logistiką, kas turėjo įtakos ir galutinei prekės kainai. Ir ši detalė ir yra iš tikrųjų esminė.

Visus penkerius epopėjos su SGD terminalu metus Lietuvos valdžia dirba tenkindama trečiųjų šalių interesus, priversdama paprastus lietuvius sumokėti už tai, kas neturi nieko bendro su nauda jų šaliai.

Pradinis naudos iš Lietuvos SGD terminalo gavėjas buvo Jungtinės Amerikos Valstijos. Pastarajai nerūpėjo Lietuvos „energetinė nepriklausomybė“ ir jos mirtina kova su  „Gazprom“ dujų monopolija. Lietuva kaip tokia visiškai amerikiečiams nebuvo įdomi.

JAV reikėjo pertvarkyti Europos dujų rinką, kad ji pereitų nuo ilgalaikių vamzdynų tiekiamų  dujų tiekimo sutarčių prie vienkartinių sutarčių dėl atskirų SGD partijų tiekimo. Už vandenyno tam laikui buvo įvykusi skalūninė revoliucija, tačiau nutiesti dujotiekį į Europą  Atlanto vandenyno dugnu buvo nerealu. Amerikiečiai, norėdami užtikrinti rinką savo eksportui, nusprendė pakeisti žaidimo taisykles, tikėdamiesi, kad pagal naujas taisykles rusai bus įveikti viena ranka kovoje dėl dujų tiekimo į Europą.

Šiuo tikslu Vašingtonas pradėjo primetinėti SGD terminalų statybas savo satelitams visoje Europoje. Pribaltikoje, pirmiausia siekiant įgyvendinti šią idėją, 2012 m. buvo atidarytas NATO energetinio saugumo centras Vilniuje.

Lietuvos Respublikos, visada pasirengusios žodžiu ir darbais įrodyti savo ištikimybę sąjunginiams įsipareigojimams prieš amerikiečiams, ilgai įkalbinėti nereikėjo. P-rezidentė Dalia Grybauskaitė, paniekinusi visas abejones ir klausimus, kiek kainuos regazifikavimo įrenginys  lietuviams ir kiek kainuos iš jos gautos dujos, liepė iš Norvegijos išsinuomoti SGD terminalą „Independence“ ir su neįsivaizduojama pompastika atvežė į Klaipėdą.

Iš amerikiečių už tokį neginčijamą lojalumo įrodymą Lietuva sulaukė didelės žmogiškos padėkos, o ne nė cento finansinės pagalbos. "Nepriklausomybę" teko tempti patiems ant savo kupros, o betempiant patirti vien tik nuostolius.

Bet jei anksčiau Vilniuje dar galėjo pasiguosti tuo faktu, kad tai yra alternatyva rusiškoms dujoms ir  jie vis dėto parodė Putinui energetinę „Kuzkinu mat“ ( kitaip "Царь бомба", galingiausias iki šiol susprogdintas branduolinis užtaisas), tai dabar jiems viskas galutinai susipainiojo.

Visiškam Lietuvą valdančių rusofobų sukrėtimui, Rusija priėmė amerikiečių mestą iššūkį ir dabar laimi žaisdama prieš juos jų pačių aikštėje, paversdama naujausius europietiškus suskystintų gamtinių dujų terminalus (įskaitant lietuvišką, atidarytą griaudint antirusiškiems klyksmams) į savo biznio ekspansijos į SGD rinkas instrumentais.

Vašingtonui pavyko pakeisti žaidimo taisykles ir pridėti SGD tiekimą prie ilgalaikių dujotiekio dujų tiekimo sutarčių. Tačiau Rusija akimirksniu prisitaikė prie naujų sąlygų ir šiandien jau lenkia JAV  SGD eksportu .

Rusijos energetikos kompanijos prisistatė dujų suskystinimo ir regazifikavimo įmonių, išėjo į rinką su naudingais pasiūlymais, o infrastruktūra rusiškų  suskystintų gamtinių dujų priėmimui tam momentui Europoje jau buvo sukurta.

Juokingiausia tai, kad ši infrastruktūra buvo sukurta prieš Rusiją. Dabar gi,  Europos SGD terminalai draugiškai pereina prie rusiškų suskystintų dujų. Tarp jų ir Lietuvos "energetinė Independence" - energetinis projektas, turintis pačią pačiausią  antirusišką ideologiją tarp visų SGD terminalų.

Lietuva,  nuo pat pradžių dirbusi kad patenkintu JAV interesus, nesąmoningai užtikrino Rusijos interesus, sudarydama jai jau paruoštas sąlygas naujai dujinei ekspansijai į Europą: atsivėrusiomis galimybėmis naudojasi kitos ES šalys, kurios regazizikuoja rusiškas SGD per Klaipėdos "independence".

Pačiai Lietuvai nuo jos šūdeličio energetinių pasitampymų naudos visiškas nulis. Bet kokiu atveju rusiškos dujos iš dujotiekio yra pigesnės nei suskystintos dujos, todėl rusiškas SGD pirkti reikia tik todėl, kad bet kokios kitos - yra dar brangesnės.

Gaunasi, kad Lietuvos energetinė politika dirba visų tų interesams, kurie tik netingi iš to gauti naudos, bet tik ne pačios Lietuvos interesams.

Iš Lietuvos „energetinės nepriklausomybės“ užsidirbo Norvegija, kuri išnuomojo plūduriuojančią Klaipėdoje „Independence“; JAV, kuri neišleido nė cento, bet įgyvendino savo interesus Europoje; Rusija, kuri gavo infrastruktūrą SGD eksportuoti ir kuriai taip pat nereikėjo mokėti už jos statybą. Net Prancūzija, kuri, regis, čia visai nė prie ko, ir ta nurovė savo penkias kapeikas iš lietuviškų kompleksų ir psichologinių traumų už tai, kad tarpininkavo, jog rusiškos dujos pagal popierius būtų ne Rusijos dujos. 

Taigi visi laimėjo. 

Išskyrus lietuvius,  kurie jau penkerius metus tempia „energetinės nepriklausomybės“ "naštą", mokėdami mokesčiais už kažkieno naudą.