Lietuva liks be tranzito iš Centrinės Azijos

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2019-09-23 19:53:00, skaitė 187, komentavo 2

Lietuva liks be tranzito iš Centrinės Azijos

Lietuvos vyriausybinė delegacija lankėsi Kazachstane ir Uzbekistane, kur reklamavo Lietuvos infrastruktūrą Centrinės Azijos krovinių tranzitui į Vakarų Europą. Lietuvos  valdininkai nusprendė igoruoti klausimą, kaip jie vystys strateginę partnerystę su Centrine Azija, aplenkdami Rusiją, su kuria Vilnius sugriovė ir neketina atkurti santykių, nors Kazachstano ir Uzbekijos tranzitas Lietuvos nepasieks nepagerinus santykių su Maskva.

„Lietuva turi pakankamai galimybių kad užtikrinti sklandų krovinių tranzitą iš Kazachstano ir Uzbekistano“, - sakė Lietuvos transporto ir ryšių ministro pavaduotojas Vladislavas Kondratovičius.

Šitą pareiškimą Kondratovičius padarė remdamasis Transporto ministerijos delegacijos kelionės į Centrinę Aziją rezultatais. Ten Lietuvos valdininkai reklamavo Lietuvos transportines galimybes, kuri galėtų tapti „vartais į Vakarus“ eksportuotojams iš Kazachstano ir Uzbekistano.

„Klaipėdos jūrų uostas, valstybės įmonės„ Lietuvos geležinkeliai“ pajėgumai ir krovinių sandėliavimo rezervai leis sukurti efektyvia  krovinių gabenimo šia kryptimi grandinę“, - sako Lietuvos susisiekimo viceministras.

Anot jo, Lietuvos bendradarbiavimas su Centrinės Azijos valstybėmis vystomas nepakankamai intensyviai, šio bendradarbiavimo potencialas neatskleidžiamas, ir Vilniuje mato galimybę plėsti ryšius ekonominėje srityje. Visų pirma, prekybos ir transporto srityje.

T. y., Vilnius, kaip jam atrodo, rado būdą kompensuoti jau įvykusį rusiško tranzito pasitraukimą ir artėjantį baltarusių krovinių pasitraukimą iš Klaipėdos į Rusiją, o Baltarusiją Lietuva pakeis Kazachstanas ir Uzbekistanas.

Atkreipkite dėmesį, kad nei Rusija, nei Baltarusija nežlugdė bendradarbiavimo su Lietuva tik šiaip sau, dėl piktybiškumo. Lietuvos valdžia turėjo nemažai pasistengti, kad jas į tai pastūmėtų. 

Maskvos atveju rusiškų krovinių pasitraukimas iš  Klaipėdos įvyko dar praėjusį dešimtmetį, kada Lietuva atsisakė nuo "2 K" projekto, pagal kurį tranzitas iš Rytų suderinus butu paskirstytas tarp Klaipėdos ir Kaliningrado. Pastaraisiais metais iš Vilniaus sekė toks rusofobijos, šnipomanijos ir paranojos sprogimas, kad strateginis Rusijos bendradarbiavimas su Klaipėdos uostu pradėjo vaidentis kaip valstybės interesų išdavystė.

Toks pat procesas įgyvendinamas ir Baltarusijos atveju. Minskui paskutinis lašas santykiuose su Vilniumi tapo Lietuvos politikų „kryžiaus žygis“ prieš Baltarusijos atominę elektrinę. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka po dvejus metus trukusios isterijos, reikalaujančios sustabdyti „BelAES“ statybas, viešai iškėlė  užduotį atšaukti Baltarusijos tranzitą iš Klaipėdos.

Vilniuje, tarp kitko, buvo labai nepatenkinti šiuo sprendimu ir ragino baltarusius persigalvoti ir neišeiti. Tuo pačiu metu jie tęsė diplomatinį karą su BelAES.

Tai nuoširdus Lietuvos vadovybės įsitikinimas: Lietuvos politika rytinių kaimynų atžvilgiu gali būti kiek nori priešiška, tačiau tai nereiškia, kad iš jų (kaimynų) uždirbti pinigų. Mes jus vadinsime blogio imperija ir vis reikalausime įvesti naujas sankcijas ... ir tuo pat metu varyti jūsų  savo krovinius per mūsų uostus. Nes politika yra politika, o ekonomika - tai visai kas kita.

Tokiose grandioziniuose planuose pritraukti tranzitą iš Vidurinės Azijos vyrauja tokia pat logika, nors atrodo, kad Vilnius santykiuose su  Uzbekistanu ir Kazachstanu neužsiima geopolitiniu donkichotizmu. Nepuola atominių elektrinių kaip vėjo malūnų ir nefinansuoja vietos opozicijos.

Tačiau krovinių srautas iš Centrinės Azijos negali vykti niekaip kitaip kaip tik per Rusiją, ir kokiu gi budu Lietuva ketina užmegzti strateginį bendradarbiavimą su Uzbekistanu ir Kazachstanu po to, kai ji visiškai sugriovė santykius su Maskva, išlieka paslaptimi.

Tie patys klausimai kilo Pribaltikos šalims ir norint dalyvauti Kinijos projekte „Viena juosta - vienas kelias“. Pakanka žinoti ketvirtosios klasės lygio geografiją, kad suprastum, jog Kinijos kroviniai gali pasiekti Pribaltiką tik per Rusijos teritoriją. Tačiau akivaizdu,kad Pribaltikos  politikai, matomai, geografijos net ir tokiu lygiu nežino, nes derėdamiesi dėl tranzito su Pekinu taikė pas save ostrakizmą (lietuviškai ir aiškiau - balsuojant išėsti tą, kuris kelia "grėsmę nacionaliniam saugumui") kiekvienam, kuris tik siūlė pasikalbėti su Maskva. Ir po to jie labai nustebo, kada „Rusijos geležinkeliai“ neišleido konteinervežio iš Kinijos į Estiją.

Taip ir čia yra. Lietuvos transporto viceministras, kol pasakojo apie didžiulį nerealizuotą bendradarbiavimo su Uzbekistanu ir Kazachstanu potencialą, nė žodžiu neužsiminė apie Rusiją. Tačiau Lietuva tiesiogiai nesiriboja nei su vienu, nei su kitu. Norint pritraukti krovinių srautą iš Centrinės Azijos, reikia bendradarbiauti su Rusija. Be to, jei mes kalbame apie dideles apimtis ir „ilgus pinigus“, tada reikia ne tik paprastai koordinuoti savo veiksmus, bet ir atnaujinkite politinį dialogą su Maskva.

Tačiau būtent to Lietuvos valdžia ir nesiruošia daryti. Antirusiškas Dalios Grybauskaitės kursas prie naujojo prezidento tęsiasi iš inercijos ir toliau. Atsargūs Gitano Nausedos priešrinkiminės kampanijos pažadai atgaivinti dialogą su Rusija iki šiol vis dar neįvykdyti, dar daugiau -  dabar prezidentas Nausėda jau skelbia, kad tai padaryti būtų neteisinga.

Ir štai dėl tos priežasties Lietuva neturės Vidurinės Azijos tranzito, taip pat kaip ir kinietiško.

Visuose oficialiojo Vilniaus logistikos planuose yra kažkoks toks vaikiškas infantilizmas (lietuviškai ir liaudiškai - neišaugo iš pampersų, dar neiššyko vaikiško šūdo). 

Lietuvos valdžia reguliariai mėgaudamiesi atsiduoda tokiems pazantazavimams (kurie niekada neišsipildys) apie tai, kaip staiga gigantiškos pajamos iš kinų, iš uzbekų ir net iš rusų su baltarusiais staiga nudribs į Lietuvos biudžetą, visiškai ignoruojant tarptautinių santykių, geografijos ir net savo pačių užsienio politikos realijas.

JAV savo vasalams Europoje aiškiai ir ne kartą pasakė: jokių bendrų reikalų su Kinija !

Lietuvos ex-p-rezidentė kažkaip vieno iš panašių pokalbių metu reklamavo Lietuvos žemės ūkio produkciją susitikime su KLR vadovu.

Kazachstanas yra  Eurazijos sąjungoje,  kroviniai iš jo į Lietuvą gali patekti tik per Rusijos teritoriją. Tačiau Lietuva nepripažįsta EAES kaip tarptautinio subjekto ir nenori prasidėti su Rusiją. O kaip tada trokštami kroviniai pasieks Klaipėdą?