Mafijos statytinis Nr. 3

Autorius: Aurimas Drižius Šaltinis: http://www.ekspertai.eu/mafijo... 2019-09-24 08:52:00, skaitė 143, komentavo 2

Mafijos statytinis Nr. 3

Prezidentas G. Nausėda (žiūri per žiūronus). Nuotr. prezidentas.lt

Gitanas Nausėda, prieš rinkimus žadėjęs „atstatyti teisingumą“, parodė, kad jis puikiai žino, kad jokio teisingumo, teismo, prokuratūros ir pan. nėra, ir kad tai iš esmės nuskalstamos struktūros.

G.Nausėda tai žino, ir žadėjo, kad „viskas bus kitaip“. Deja, praėjo dar tik du mėnesiai nuo darbo pradžios, ir viskas liko taip pat, kaip ir prie kitų dviejų mafijos statytinių – Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės.

Gitanas Nausėda atsisako vykdyti savo pareigas, nes Konstitucija nurodo, kad prezidentas atsako už teisėsaugą.

Matydamas, kad prokuratūra ir teismai visiškai išsigimę, G.Nausėda tautai siunčia žinia – tegul nusikaltėliai patys ištiria savo nusikaltimus, ir patys save nuteisia.

Tokius atsakymus iš G.Nausėdos gauna visi žmonės, kurie šimtais rašo laiškus prezidentui, reikalaudami teisingumo ir tiesos. Prezidentas juos siunčia pas savo budelius.

Tokį atsakymą gavo ir Deimantės Kedytės seneliai Kedžiai. „Jokių vilčių dėl Nausėdos nebeturiu, niekas čia nesikeis“, - redakcijai sakė N.Venckienės motina Laima Kėdienė.

Aš irgi gavau lygiai tokį patį atsakymą – kreipiausi į prezidentą, prašydamas atleisti iš darbo, netekus prezidento pasitikėjimo, tris nusikaltėlius - Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjus Virgilijų Grabinską, Sigitą Rudėnaitę ir Gediminą Sagatį.

Screenshot%202019-09-23%20at%2009_19_33.png

Prokuroras man įrodinėja, kad LAT kolegija, suklastojusi savo nutartį, ir įteisinusi cenzūra, nepadarė nusikaltimo, ir kad aš turėčiau matyt kreiptis civiline tvarka : „baudžiamoji byla turi būti keliama tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima“.

Toks sprendimas yra ne tik neteisėtas, tačiau ir prasilenkia su bet kokia logika.

Kartoju, jau aštuonis kartus kreipiausi dėl cenzūros panaikino, ir aštuonis kartus teismas atmetė mano skundus, galiausiai LAT man nurodė, kad „cenzūra neprieštarauja jokiems teisės aktams“.

O prokuratūra man įrodinėja, kad „minėtos LAT nutarties turinys ir forma patvirtina, kad joje net nėra informacijos, dėl kurios įrašymo į teismo nutartį pareiškėjas prašo pradėti ikiteisminį tyrimą“.

Tai dar vienas melagingas teiginys, nes LAT nutartyje aiškiai pasakyta, kad „skunde nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla“.

T.y. kolegija man nurodė, kad cenzūra yra legali ir teisėta.

Tai akivaizdus dokumento klastojimas, nes mano išvardinti teisės aktai labai aiškiai, nedviprasmiškai ir konkrečiai nurodo: „CENZŪRA UŽDRAUSTA“.

To nesuprasti gali tik korumpuotas arba nusikalstamai veikiantis teisėjas, kaip šiuo atveju veikia ir LAT kolegija.

O mano prašymas priversti teisėjus dirbti savo darbą, pagaliau nustoti klastoti savo nutartis prokuratūra vadina „bandymu kerštauti“.

Aš ne bandau kerštauti, tačiau siekiu teisingumo, tik gaila, kad teismai iš inercijos vis dar klastoja savo nutartis, o prokuratūra tam pritaria, taip pat, matyt, iš inercijos.

Prokuratūra man nurodo, kad „nėra jokių duomenų ar teisinių argumentų, kurie leistų daryti bent menkiausias prielaidas, jog pareiškėjo nurodyti LAT teisėjai, pagal kompetenciją priimdami sprendimą dėl pareiškėjo kasacinio skundo, galėjo piktnaudžiauti, neatlikti tarnybos pareigų ar padaryti kitus nusikaltimus“.

Mano išvardintos aplinkybės vadinamos „deklaratyviomis“.

Tada kam iš viso reikalingi įstatymai ir Konstitucija, jeigu bet kokį jų imperatyvų nurodymą galima pavadinti „deklaracija“?

Toks teismų ir prokuratūros požiūris griauna pačią teisinę valstybę, skatina žmonių nepasitikėjimą savo valstybe.

Nurodoma, kad „teisėjų konkretūs procesiniai sprendimai, taip pat jose nurodyti motyvai savaime nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad teisėjas ar teisėjai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, viršija įgaliojimus, neatlieka savo pareigų ar jas netinkamai atlieka“.

Prokuratūra nurodo, kad prokuroras neturi teisės ar įgaliojimų vertinti teismų priimtus sprendimus jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tokia prokuratūros pozicija – „teisėjai daro kokius nori nusikaltimus, nes jokie įstatymai jiems negalioja“ – taip pat yra nusikalstama ir neteisėta.

Nes įstatymai nenumato, kad teisėjams taikomos išimtys ir kad jie laisvai gali klastoti savo nutartis.

Tačiau tai vėlgi nėra tiesa – matydamas akivaizdžiai suklastotą dokumentą, prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą, o ne išsisukinėti ir vengti atlikti savo pareigą. Įstatymas tik prokuratūrai suteikė teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl ji turi nevengti savo pareigos.

Be to, minėtos teisėjų kolegijos padaryti nusikaltimai atitinka net trys BK straipsnius : 228 str., 229 str., 300 str. dėl LAT teisėjų piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo, tarnybos pareigų neatlikimo.

Šiuo atveju teisėjai Virgilijus Grabinskas, Sigita Rudėnaitė ir Gediminas Sagatys, žinodami, kad cenzūra Lietuvoje draudžiama įstatymų ir Konstitucijos, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi – įstatymas tik teismui suteikė išsikirtinės teises vykdyti teisingumą. Tačiau užuot vykdę teisingumą ir panaikinę cenzūrą, minėti teisėjai piktnaudžiavo tarnyba ir nurodė, kad cenzūra yra visiškai teisėta ir jokiems teisės aktams neprieštarauja.

Įstatymai nesuteikia teisėjams teisės klastoti savo nutarčių, įrašant į jas žinomai melagingus duomenis, ir vėliau pasirėmus savo haliucinacijomis, priimti teisei prieštaraujančius sprendimus. Priešingai – Konstitucija aiškiai nurodo, kad prieš įstatymus visi lygūs.

Tokiu būdu teisėjai Virgilijus Grabinskas, Sigita Rudėnaitė ir Gediminas Sagatys padarė nusikaltimus net pagal tris BK straipsnius, veikė sąmoninga tyčia, norėdami man pakenkti – kad likčiau nuteistas už teisėtą veiklą, ir kad valstybei bei teisėjams nereikėtų atlyginti man padarytos žalos. Remdamasis išdėstytu, prašau kreiptis į Teisėjų tarybą dėl minėtų teisėjų atleidimo iš pareigų, pažeminus teisėjo vardą.

Šaltinis: laisvaslaikrastis.lt

Susiję:

Prezidentas G. Nausėda – mažoji Rusijos Federacijos valstybės paslapties D. Grybauskaitės kopija